Verta atidžiai perskaityti 15 min paskelbtą principingą straipsnį–atkirtį į Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo sovietmečiu darytą ir šiandien vis dar kartais daromą ideologinę ir praktinę šventvagystę. Garsus psichoterapeutas grynai tiriamajame, taigi veikiausiai jo neketintame viešai skelbti, interviu mokslininke-tyrėja prisistačiusiai slaptai minčių policijos agentei prisipažino sovietmečiu gydęs ir vis dar gydantis homoseksualumą psichoterapija.
Atkirtis tobulai sovietinis, su kokčiai pažįstamu scenarijumi ir jo tipiškais veikėjais. Užtenka paviršutiniškai sugretinti bei palyginti, ir viskas darosi aišku kaip ant delno:
1. STUKAČĖ (arba BILDUKĖ) – Rasa Navickaitė, „lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarė su istorijos specializacija“, dar pernai rugpjūtį ėmusi interviu iš A. Alekseičiko „daugiausia savo istorinio tyrimo tikslais“, šiais metais staiga pajuto nenumaldomą ideologinę neapykantą pašnekovui ir šventą misiją demaskuoti jį publikuojant interviu viešai. O kalbant aiškiau ir tiesiau, panūdo įgyvendinti klasinio budrumo įkvėptą pareigą tipišku sovietinės STUKAČĖS stiliumi jį įskųsti „organams“ bei atiduoti iš anksto organizuotam „visuomenės pasmerkimui“ ir neišvengiamam susidorojimui.
2 DEMASKUOJANTIS ORGANAS – liaudies priešą demaskuojančios ir triuškinančio „Tiesos“ redakcinio vedamojo vaidmuo atiteko kažkokiam proletkulto laikraštėliui „Šiaurės Atėnai”.
3 VISUOTINIS DARBO ŽMONIŲ PASIPIKTINIMAS – kaip ir sovietmečiu, skundikiškas interviu viešojoje erdvėje sukėlė didelę pasipiktinimo bangą, niekuo nesiskiriančią nuo panašių vedamųjų inspiruojamų darbo žmonių rūstybės ir pelnyto keršto liaudies priešams masinių protrūkių.
4 DARBO KOLEKTYVO ATSIRIBOJIMAS – kaip ir tada, Vilniaus m. Psichikos sveikatos centro administracija visų darbuotojų vardu skubiai atsiribojo nuo atskalūno ir tikro ideologinio priešo bei politinio svetimkūnio sveikame ir vieningame Centro kolektyvo kūne.
5 AUKŠČIAUSIOS INSTANCIJOS SANKCIJA-NURODYMAS SUSIDOROTI – LKP CK biuro ir jo vadovo pirmojo sekretoriaus vaidmenį atlieka Lietuvos žmogaus teisių centras ir jo valią skelbianti J. Juškaitė.
Į šios ideologinės komisarės ir demagogės nerišlų vapėjimą galima atsakyti jos pačios argumentu: kur dingo žmogaus teisė keisti požiūrį į savo lytinę orientaciją, jeigu jis turi teisę tą orientaciją pakeisti kelis kartus per dieną? Lietuvos psichoterapijos pradininko. jau 1967 m. įsteigusio pirmąjį šalyje psichoterapijos kabinetą, likimas jau tarsi būtų aiškus.
Pasiekė žinios, kad ruošiamas pavyzdinis susidorojimas su A. Alekseičiku-Kirinovu. Reorganizacijos dingstimi ir priedanga ketinama panaikinti psichiatro vadovaujamą Ribinių būsenų skyrių. Jis būtų atleistas iš darbo su vilko bilietu, be menkiausios galimybės įsidarbinti kur nors kitur.
Tai rašau tariamąją nuosaka. Šį išmintingą, sąžiningą ir drąsų žmogų ginsime. Ne tik todėl, kad jis to vertas ir ne tik dėl jo paties.
Toji sugrįžtanti sovietmečio komunistinio ir KGB’istinio ideologinio ir politinio teroro smarvė sklinda visur, dvokia vis smarkiau ir darosi nepakeliama.
Laikas gintis nuo jos patiems. Visiems mums, nes rytoj bus vėlu.
Kitaip užtrokšime nuo tos totalitarinės maitos tvaiko.
Tai kad mielajam gydytojui nebereikėtų jokios darbovietės . Gi gauna pensiją .
o garbė?