Gyventojams vis dar kyla nemažai klausimų, koks yra tvarus ūkis. Dažnas jį maišo su ekologiniu ūkiu ir nežino, kokie bruožai yra taikomi šios rūšies ūkiui nustatyti.
Žinovė pabrėžia, kad tvarūs ūkininkai tiek saugo aplinką, tiek ir vienodai vertina ekonominius ir socialinius dėmenis.
„Žemės ūkis nėra savitikslis. Būtina prisiminti, kad tai yra verslas, teikiantis paslaugą visuomenei – auginantis maistą ir jį užtikrinantis augančiai žmonių populiacijai.
Tvariame žemės ūkyje privaloma veiksmingai naudoti dirbamos žemės plotą, saugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų bei taikyti pažangias tiksliąsias technologijas, tam, kad būtų gaunamas kuo didesnis derlius iš kiekvieno dirbamo aro ar hektaro.
Tokiu būdu net ir nedidindami dirbamos žemės ploto, galime užauginti gausų ir sveiką derlių, kuris bus konkurencingas ir parduodamas už visuomenei prieinamą kainą“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.
Tvariame ūkyje svarbios trys dedamosios
Tvaraus žemės ūkio plėtrai labai svarbūs yra subalansuoti valdžios sprendimai. Pasak Z. Varanavičienės, biurokratiniai reikalavimai neturėtų kirstis tarpusavyje, norint išlaikyti tvarumo reikalavimus.
„Tvaraus žemės ūkio apibrėžimas apima tris dėmenis: aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį. Pirmasis žymi ūkių prisidėjimą prie klimato kaitos mažinimo, socialinis dėmuo reiškia, kad ūkininkams privalu užauginti pakankamą maisto kiekį ir išlaikyti gyvybingus regionus, o ekonomiškumo lygmuo žymi, kad maistas bus įperkamas o ūkiai – pelningi.
Todėl labai svarbu, kad tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos priimami sprendimai ne tik prisidėtų prie tausaus išteklių naudojimo, bet ir paisytų ūkininkų interesų.
Daugelis jų šalyje yra pasiryžę pereiti prie aukštųjų technologijų sukurtų sprendimų naudojimo, pavyzdžiui, naujų veislių išvestų naudojant genų žirklių technologijos sodinimo, svarbiausia, kad reguliuotojai priimtų tai leidžiandžius sprendimus.
Tokiu būdu būtų rūpinamasi ne tik gamtos apsauga, bet ir nemažėtų išauginamas maisto kiekis“, – sako žinovė
Lietuvoje, anot Z. Varanavičienės, didžiąją dalį ūkių galime apibūdinti kaip tvarius, bandančius surasti tinkamą balansą tarp biurokratinių reikalavimų, visuomenės lūkesčių, pelningo ūkininkavimo ir aplinkos apsaugos.
„Turime ne vieną pavyzdį, kai ūkininkai savanoriškai taiko papildomus aplinkai palankius ūkininkavimo būdus ar technologijas. Taip stengiamasi užtikrinti biologinę įvairovę bei dirvožemio apsaugą.
Toks ūkis cheminius gaminius naudoja tvariai – tik tiek, kiek reikia, kada reikia ir kur reikia. Kartu mūsų šalyje esantys tokie ūkiai siekia dirbti v eiksmingai bei užauginti sveiką ir gausų derlių“, – pažymi „CropLife Lietuva“ vadovė.
Europos Sąjungoje valgomas maistas – saugus
Vienas svarbiausių bruožų, kurį turėtų žinoti pirkėjai, įsigyjantis maisto gaminius – nesvarbu ar produktas užaugintas ekologiniame ar įprastame, tvaraus ūkininkavimo principais dirbančiame ūkyje, maistas Europos Sąjungos šalyse yra saugus ir tinkamas naudojimui.
„Paskutinio Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atlikto tyrimo metu, iš 2022 m. Europos Sąjungoje surinktų 110 829 maisto mėginių, net 96,3 proc. jų neviršijo įstatymuose nustatytų normų.
Lyginant su 2019 m. šis rezultatas yra 0,2 proc. mažesnis, o EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome išties saugų ir kokybišką maistą.
Tai parodo, kad nors vis dar pasigirsta nuogąstavimų dėl nesaikingo pesticidų naudojimo – tyrimų rezultatai rodo, kad mūsų ūkininkai dirba pagal visus reikalavimus“, – atkreipia dėmesį Z. Varanavičienė.
Ekologinius gaminius besirenkantys pirkėjai turi teisėtą lūkestį, kad šie produktai būtų užauginti išvis be jokių pesticidų.
Tiesa, EFSA skelbiami duomenys rodo, kad kone kas penktame ES paimtame gaminio mėginyje, pažymėtame kaip ekologiškas, buvo rasta pesticidų likučių, o 2,4 proc. mėginių – likučiai viršijo ES nustatytas leistinas normas.
Miestų ūkininkystė – galimybė susiburti bendruomenei
Didmiesčiai vis daugiau skiria dėmesio ūkininkavimui mikroajono erdvėse. Miestiečiai kuria bendruomeniškas lysves, kurių plotus išsidalija ir ten augina daržoves bei vaisius.
Nors toks ūkininkavimo principas iš pažiūros atrodo tvarus, tačiau įvairių tyrimų duomenimis nustatyta, kad tokiose miestiečių suformuotose lysvėse daržovės užauginamos paliekant 6 kartus didesnį CO2 pėdsaką, nei įprastuose ūkiuose.
Visgi, žinovė išskiria, kad toks ūkininkavimas pagrindinę savo naudą duoda ne dėl užaugintų daržovių kiekio, o dėl ugdomos bendradarbystės.
„Miesto gyventojai augindami daržoves bendruomenės lysvėse ne tik susipažįsta su ūkininkavimo principais, bet ir patiria socializavimosi naudas.
Tokių lysvių pagrindine reikšme tampa ne derliaus kiekis, o tarpusavio bendravimas, laisvalaikio praleidimas ir bendruomenės įgalinimas.
Todėl nepaisant jų sukeliamo didesnio CO2 pėdsako, drąsiai galima teigti, kad tokie daržai yra reikalingi miestui ir padeda lengviau užmegzti kaimynų tarpusavio ryšius, skatina daugiau laiko praleisti lauke.
Kartu tokie daržai didina miestiečių supratimą apie tai, kad ūkininkauti nėra paprasta, o augalus puola ligos ir kenkėjai. Pastebima, kad net ir mieste esančiose lysvėse prireikia apsaugančių gaminių“, – atkreipia dėmesį „CropLife Lietuva“ vadovė Z. Varanavičienė.
