Seimas šią savaitę priėmė naująjį Kultūros politikos pagrindų įstatymą ir jį lydinčių įstatymų pataisas.
„Naujasis Kultūros politikos pagrindų įstatymas – vienas svarbiausių šios kadencijos Kultūros ministerijos darbų. Juo kultūra dar labiau įtvirtinama ne kaip atskira sritis, o kaip horizontali vertybė, kuri padeda spręsti ir kitų sektorių problemas bei iššūkius, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. – Įstatymas užpildo ankstesnio teisinio reguliavimo spragas – yra kur kas nuoseklesnis, sistemiškesnis, įtvirtina esmines sąvokas ir veikimo taisykles.
Naujasis įstatymas padės ateities kultūros politikai tvirčiau užtikrinti žmogaus kultūrines teises, tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje Lietuvoje, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir kultūros dalyvių bendradarbiavimą. Todėl naujasis įstatymas reikšmingas ne vien kultūros sektoriui, bet ir regionų plėtros, ekonomikos, švietimo bei kitoms viešosios politikos sritims.“
Įstatymu nustatomas kultūros politikos tikslas ir aiškiai apibrėžiami pagrindiniai uždaviniai. Įtvirtinami kultūros politikos principai – bendradarbiavimas, horizontalumas, pagarba žmogaus kūrybai, kultūros prieinamumas, kultūros tarptautiškumas, savitumas. Ypatinga svarba teikiama horizontalumo principui, siekiant paskatinti tarpsektorinį, tarpsritinį bendradarbiavimą, stiprinti kultūros politikos ryšius su kitomis viešosios politikos sritimis: aplinkos, ekonomikos bei inovacijų, finansų, krašto apsaugos, regionų plėtros, socialinės apsaugos, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, teisingumo, užsienio politikos ir kitomis.
Įstatymu aiškiai apibrėžiamos ir įtvirtinamos esminės kultūros srities sąvokos: kultūra, kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos, kultūros įstaiga, kultūros paveldas, kultūros dalyvis ir kt. Taip pat aiškiai nustatoma pagrindinių kultūros politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų kompetencija, kultūros dalyvių sistema, santykis tarp valstybės ir savivaldybių institucijų įgyvendinant kultūros politiką, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimas.
Vykdant įstatymo nuostatas, teigiamą poveikį turėtų pajusti įvairios tikslinės grupės. Meno kūrėjams ir kitiems kultūros srities dalyviams sudaromos geresnės prielaidos kultūros paslaugas ar jų tinklą tvariai plėtoti regionuose, didinti kultūros paslaugų prieinamumą. Nevyriausybinėms organizacijoms sudaromos palankesnės veiklos sąlygos, didesnės galimybės bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, veikti regionuose, tiesiogiai prisidėti prie kultūros politikos įgyvendinimo.
Savivaldybių institucijoms aiškiau apibrėžta skirtis tarp valstybės formuojamos politikos ir savivaldybių savarankiškosios funkcijos, nustatant aiškų lūkestį, kad savivaldybės veiktų aktyviai pasirinkdamos joms tinkamiausią būdą ir formas, o prireikus kultūros sklaidai ir veiklai pasitelktų nevyriausybines organizacijas. Valstybės planavimo dokumentuose numatyti kultūros politikos tikslai ir kryptys bus paremti tyrimais bei duomenimis grįstais vietos bendruomenių poreikiais, kurie turėtų būti integruoti į savivaldybių ilgalaikius kultūros plėtros tikslus.
Įstatymu taip pat įtvirtinama pareiga, kad už kultūros politiką atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos kultūros dalyvius (kultūros institucijas, meno kūrėjus bei kitus kultūros paslaugų teikėjus ir aktyviai kultūrą kuriančius ar joje dalyvaujančius asmenis), užtikrintų tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje šalies teritorijoje, sudarytų sąlygas visoms visuomenės grupėms pažinti ir dalyvauti kuriant kultūros įvairovę, skatintų įgyti ir tobulinti kultūrines ir kūrybines kompetencijas. Kultūros paslaugų prieinamumas ir pasiekiamumas gyventojams turėtų tapti geresnis.
Seimas taip pat priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis tikslinama savivaldybių savarankiškosios funkcijos – kultūros – apibrėžtis, siejant ją su Kultūros politikos pagrindų įstatymo nuostatomis ir tikslais. Patikslinta ir etnokultūros sąvoka, nebeišskiriama bendroji kultūra, taip pat atsisakyta perteklinės nuorodos į konkrečių kultūros įstaigų steigimą, reorganizavimą, pertvarkymą bei likvidavimą. Funkcija taip pat išplečiama ne tik dalyvavimu kultūros plėtros projektuose, tačiau apskritai kultūros projektuose, kurių veiklos nebūtinai susijusios su kultūros plėtra, tačiau ir su kitomis kultūrinėmis veiklomis bei jų finansavimu.
