Vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos žmones Valstybės atkūrimo dienos proga.
G. Nausėdos teigimu, šiandien Lietuva švenčia vieną svarbiausių savo istorijoje datų, kuriai pamatus prieš 104 metus padėjo tuometinė Lietuvos Taryba.
„Atkūrus valstybę reikėjo sutelktų ir nuolatinių pastangų tam, kad ji virstų jaukiais ir saugiais namais visiems Lietuvos žmonėms. Kelias nebuvo lengvas ir paprastas, be viso kito, tam prireikė nemažai laiko, tačiau šiandien kiekvienas iš mūsų galime pasakyti, kad būtent tokiuose namuose ir gyvename“, – sako Prezidentas.
Prezidentas trečiadienį ryte pagerbė Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą Rasų kapinėse. Gėlės, nuo šalies vadovo buvo perduotos signatarų artimiesiems, buvo padėtos ir kitose palaidojimo vietose visoje Lietuvoje.
Mieli Lietuvos žmonės,
Šiandien minime modernios Lietuvos valstybės gimtadienį – Vasario 16-ąją. Dieną, kuri žymi bendrų…Posted by Gitanas Nausėda on Tuesday, February 15, 2022
10 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltojoje salėje buvo surengtos valstybės apdovanojimų įteikimo iškilmės.
„Susitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kad pagerbtume tuos, kurie savo pasiaukojamu darbu ir kūrybiniais ieškojimais nušviečia mūsų kasdienybę. Kurdami saugesnę, teisingesnę ir šviesesnę ateitį, jie stiprina Lietuvą ir nepaliaujamai kelia mus visus aukštyn“, – sveikinimo kalboje sakė šalies vadovas.
Pasak Prezidento, valstybės apdovanojimai – tai svarbus įvertinimas Lietuvos valstybės sienos gynėjams, teisingumo saugotojams, iškiliems Lietuvos ir užsienio mokslininkams, diplomatams, kultūros ir švietimo veikėjams, aktyviems išeivijos atstovams ir daugeliui kitų, kurie nusipelnė Lietuvai ar prisidėjo garsinant jos vardą pasaulyje. Visų jų darbai – tai ryški žymė istorijos knygoje, kuri skatina džiaugtis Lietuvos valstybe ir didžiuotis jos pasiekimais.
„Savo pavyzdžiu Jūs liudijate, kokia svarbi yra laisvė mąstyti ir veikti. Iš Jūsų mes galime mokytis, kaip sklaidyti tiek praeitį gaubiančias, tiek ir dabarčiai grasinančias tamsumas“, – sakė Prezidentas, palinkėjęs, kad įteikiami Lietuvos valstybės apdovanojimai įkvėptų naujiems reikšmingiems darbams
Vidurdienį 12 val. Simono Daukanto aikštėje Prezidentas pasveikino lietuvius trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmėse.
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Lietuvos Respublikos Prezidento kalba
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Lietuvos Respublikos Prezidento kalba
Posted by Gitanas Nausėda on Wednesday, February 16, 2022
Popiet šalies vadovas dalyvavo Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vykusiose katalikiškose pamaldose. Vakare 19 val. G. Nausėda apsilankys Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje rengiamame iškilmingame koncerte „Begalinis skrydis“, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.
Lietuvos Respublikos Prezidento kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo iškilmėse
Brangūs Lietuvos žmonės,
sveikinu Jus su Vasario 16-ąja – pakilaus džiugesio ir pasididžiavimo savo šalimi diena.
Prieš 104 metus Lietuvos Tarybos priimtas sprendimas atkurti Lietuvos valstybę buvo nepaprastas – ilgai lauktas ir svajotas – įvykis. Modernią valstybę pirmiausia reikėjo išsvajoti, tada paskelbti, suderėti, paversti kūnu, sustiprinti ir apginti. Iš drąsios kelių asmenų idėjos ji turėjo virsti jaukiais ir saugiais visų Lietuvos žmonių namais. Tam prireikė ir daug laiko, ir bendrų pastangų.
Kuklią ugnelę, užkurtą „Aušros“ ir „Varpo“ puslapiuose, ilgus metus saugojo labiausiai pasišventę patriotai. Giliai išjausta Tėvynės meilė iš pradžių šildė nedaugelį, kol galiausiai prasiveržė galinga karių savanorių ir daugelio kitų Lietuvos kūrėjų jėga.
Vasario 16-osios Aktas ne tik atspindėjo bundančią tautos vienybę, bet ir ją kūrė. Tai nebuvo prigimtinė, amžina, iš anksto nulemta signatarų ar visų piliečių vienovė. Tautos vienybė pamažu radosi kaip priešybių sąjunga, nuolat maitinama Lietuvos šviesuolių diskusijų, derybų ir kompromisų.
Iki šios dienos mes labiausiai branginame – ir švenčiame – ne sudėtingą, kartais dramatišką kelionę į Nepriklausomybę, o patį rezultatą – atkurtą ir apgintą Lietuvos valstybingumą.
To meto politinių jėgų atstovai rado bendrą kalbą, nors skirtingai žvelgė į atkurtos valstybės laukiančius uždavinius.
Būtent toks sutarimas ir tokia vienybė – ne gauta dovanų ar primesta iš viršaus, o sunkiai suderėta, iškovota ir apginta – yra gražiausia Vasario 16-osios pamoka.
Ši šventė yra visų mūsų energijos, jausmų ir meilės lydinys, tad ir atsakingi už ją esame visi. Niekas neturi teisės jos savintis ar dalinti.
Pripažįstu, Lietuvai šiandien nelengva. Priežasčių surastume tūkstančius tiek šalies viduje, tiek išorėje. Tačiau man Vasario 16-oji yra ne tik šios dienos fotografija, bet ir proga pažvelgti į ateitį. Šviesi Tėvynės vizija įkvėpė mūsų valstybės kūrėjus prieš šimtmetį, ji, neabejoju, gyvuoja ir kiekvieno Lietuvos žmogaus širdyje.
Būtent tokios Lietuvos idėja yra mūsų vienybės pradžių pradžia, mūsų pastangų bendrasis vardiklis.
Tačiau vienybė pati neateina, jos neįmanoma įsigyti ar įvesti dekretais. Jai reikia pasiruošti. Išmokti ne tik klausyti, bet ir girdėti. Ištiesti ranką žmogui, su kuriuo nesutinki. Matyti prasmę ir jėgą to, kas mus jungia šiandien ir kas jungs rytoj.
Todėl šiandien, šioje istorinėje aikštėje, kviečiu visus ir kiekvieną atidėti į šalį nuoskaudas, pyktį ir abejones. Dar turime jėgų kurti taikaus susitarimo, o ne priešpriešos Lietuvą. Dar turime gebėjimų grįsti sprendimus bendradarbiavimu, o ne primityviu kažkieno valios primetimu.
Atėjo diena, kai daugiau nebegalime nuodyti vienas kito kirčiais iš pasalų. Ateinančios kartos viso šito nesupras ir tikrai neatleis. Tad nusipurtykime visas šias apnašas ir eikime į priekį. Juk turime tik vieną valstybę ir jos vardas Lietuva!
Gražios šventės mums visiems!
ŽR ir LRytas pranešė apie tai, kaip 3 kartus nesisekė darniai pradėti giedoti mūsų Himną. Ar tai nieko nesako?
Prezidentūroje giedant Tautišką giesmę kilo sumaištis: teko kartoti, G. Nausėda supainiojo žodį, operos solistas paaiškino, kas nutiko Prezidentūra pateikė komentarą
– lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2022/02/16/news/prezidenturoje-sumaistins-giedant-valstybes-himna-operos-solistas-nespejo-istoti-prezidentas-emesi-iniciatyvos-22395903
Gal ir gerai, kad negalėjau šiandien niekur dalyvauti. Net TV žiūrint rauda smaugė, kai vietas, kur būti turi teisę tik tie, kas GYNĖ Konstituciją, užėmė ją išdavusieji. Labai skaudu.
Beje, jei kur yra ištisinis ceremonialo prie prezidentūros įrašas, vienas veidas itin daug pasako.
Ir dar šis tas:
Minioje pasirodęs G. Nausėda kreipėsi į protestuojantį vyrą: „Gal be šitų plakatų, mielasis“
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/02/16/news/vasario-16-oji-su-neramumu-nuojauta-policija-saugo-kiekviena-iejima-prie-zymiojo-balkono-22393604
Sveikinimai visiems nariams Vasario 16-osios proga
(https://lt.wikipedia.org/wiki/Vasario_16) d. kariuomenės parado Kaune metu komunistai ketino įvykdyti valstybės perversmą: turėjo būti suimti tribūnoje stovėję Lietuvos vyriausybės nariai ir paskelbta tarybų valdžia. Užgniaužiant perversmą (žr. Lietuvos Enciklopedijos XXXVI t. straipsnį – tuo metu jis buvo Kauno miesto ir apskrities viršininkas), pasireiškė K. Nekvedavičiaus organizaciniai gabumai.
Kai vasario 22 d. prasidėjo ginkluotas sukilimas, jo įsakymu (kadangi maištaujantys kareiviai suėmė atvykusį jų raminti generolą P. Liatuką) buvo uždrausta pardavinėti alkoholinius gėrimus, ir po to šis uždraudimas Valstybės Tarybos buvo aprobuotas ir net pratęstas visai Lietuvai iki Steigiamojo Seimo. Karo mokyklos auklėtiniai ir šauliai (K. Nekvedavičius buvo Vytauto kalno šaulių būrio pirmininkas) užėmė tiltus, vedusius į miesto centrą, išstatytos šaulių ir policijos sargybos aplink Laisvės alėją. Tada sukilimas buvo greit numalšintas. Griežtus K. Nekvedavičiaus veiksmus labai gerai įvertino generolas Silvestras Žukauskas ir profesorius Martynas Yčas.