Šeštadienis, 26 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Pilietinė visuomenė

J. Laučiūtė. Viena žydė… O kur lietuvių dauguma?

Kas vyksta Lietuvoje šiuo metu?

Jūratė Laučiūtė, www.facebook.com, www.alkas.lt
2024-06-24 22:38:25
28
Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos ES (LES), susivienijusi su Lietuvos TSR, vieningu frontu kovoja prieš nepriklausomos Lietuvos Respubliką. Net LRT išdrįso transliuoti siužetą, kaip Lietuvos ES policija, pasiskundus žydei, buvusiai uoliai sovietinio „teisingumo“ atstovei Fainai Kuklianskai, buvo nusiųsta lupti paminklinės lentos Kaziui Škirpai, kurią galų gale, trejus metus laukę ir nesulaukę valdžios leidimo, pakabino Nacionalinio susivienijimo (NS) aktyvistai.

Kas šiandien yra Lietuvos ES? Tai Europos Sąjungos užkampis, kurį valdo visokios mažumos: žydai, lenkai ir LGBT. Jie – Europos Sąjungos piliečiai, nieko bendro neturintys su Lietuvos Respublika. Nes Lietuvos Respubliką kūrė lietuviai.

Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.
Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

Lietuviai, o ne žydai, ne lenkai sudarė daugumą – valdančiąją daugumą, – kai buvo paskelbta ir apginta 1918 metų laisva, nepriklausoma Lietuvos respublika.

Lietuviai buvo pavergtoji, tremiama ir žudoma dauguma, kai Lietuvą okupavo Sovietų Rusija.

Lietuviai buvo dauguma, net praktiškai vienintelė tautinė grupė, kuri vedė tegu ir beviltišką, bet atkaklią, pasiaukojamą kovą su sovietais ir tapo pavyzdžiu, tapo tautiniu-kultūriniu pagrindu pogrindžio pasipriešinimui bei Sąjūdžiui kovoje su sovietais už Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuviai buvo toji dauguma, kuri vyravo Sąjūdžio mitinguose ir rinkimuose į pirmąjį, Atkuriamąjį Seimą, vienbalsiai balsavę už tai, kad Lietuva atsižegnotų su LTSR ir taptų nepriklausome Lietuvos Respublika. O kaip balsavo būrelis lenkų?. Nė vienas iš šešių deputatų-lenkų nebuvo „už“ tokį sprendimą. Susilaikė…

Kas Lietuvos kovoje prieš Sovietus buvo žydai? Jie irgi pasiaukojamai padėjo… rusams okupuoti Lietuvą, naikinti ir šmeižti aktyviausius, protingiausius lietuvių tautos atstovus. Net ir lenkai toje kovoje, jei ir nepadėjo lietuviams, bet nors nesusitepė rankų, tarnaudami kruvinai rusų okupacinei valdžiai, fiziškai naikinant lietuvius . (Gal jie tam kartui jau buvo pasisotinę lietuvių krauju, pralietu Vilniaus krašte, lenkinant Vilniją?).

Tarp ištikimų sovietams tarnavusių teisėtvarkos atstovų skambia styga skambėjo Fainos Kuklianski, kaip ir daugelio kitų jos tautiečių, vardas. Ir ta „styga“, šlovė jai, skamba ir dabar, kai savo promaskvietišką veiklą ji tęsia, padedant Izraelio ir JAV ambasadoms ir pataikūniškai pritariant liberaliajai dabartinei Lietuvos valdžiai.

Viena žydė geriau už tūkstančius lietuvių žino, kokius paminklus, kitus atminimo ženklus ir kam Lietuvoje GALI statyti lietuvių dauguma, o kokių negali. Ir LES daugumos valdžiukė klusniai šoka pagal tos damos dūdelę.

O ką lietuvių dauguma?

Kazimiero Škirpos atminimo lentos „nuėmimo“ akimirkos | FB nuotr.
Kazimiero Škirpos atminimo lentos „nuėmimo“ akimirkos | FB nuotr.

Lietuvių dauguma užimta rietenomis ir aiškinimusi, kuri jų partija ar visuomeninė organizacija labiausiai nusipelnė sėdėti „Kristaus dešinėje“.

Lietuviškosios partijos iki kraujo aiškinasi, kuri iš jų lietuviškesnė, geresnė, labiausiai nusipelniusi vietos prie valdžios lovio ir be jokio gailesčio, bet jokio „razumo’ skandina kitas, kaltindama jas egoizmu, pasipūtėliškumu ir kitomis didesnėmis ar mažesnėmis nuodėmėmis.

O kur šiandien tos neva gerosios, vieningo „tarnavimo tautai“ šūkius skelbiančios partijos, kai antilietuviška valdžia imasi eilinės akcijos prieš eilinį Lietuvos piliečių, atstovaujančių tautinei – lietuvių- daugumai, mėginimą pareikšti savo nuomonę?

Gal jos nori sugėdinti NS ir SAVO darbais, o ne šūkiais, ne priekaištais demonstruoja neva individualizme ir egoizme skendinčiam Nacionaliniam susivienijimui, kaip įgyvendinamas šūkis „Vienykimės, sesės ir broliai, už Lietuvą!“?

Gal atėjo prie paminklinės lentos palaikyti NS akciją ir pademonstruoti valdžiai, kad ta lenta reikalinga ne tik NS, bet ir visai lietuvių daugumai?

Nematau. Negirdžiu.

O juk turite/turėjote tokią gerą progą parodyti, kaip jūs suprantate vienijimąsi vardan Lietuvos, vardan idėjos, o ne dėl savo lyderio mandato Seime ar Europos Parlamente!

Ech, lietuviai, lietuviai…

 

1 of 15
- +
Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.
Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.
Kazimiero Škirpos atminimo lentos „nuėmimo“ akimirkos | FB nuotr.
Kazimiero Škirpos atminimo lentos „nuėmimo“ akimirkos | FB nuotr.
Kazimiero Škirpos atminimo lentos „nuėmimo“ akimirkos | FB nuotr.
Simboliška atminimo ženklas sunaikintas ne bet kada - Birželio 23-ąją... | FB nuotr.
Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.
Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.
Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

1. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.

2. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.

3. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.

4. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.

Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.

5. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.

6. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.

Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt, J. Česnavičiaus nuotr.

7. Kazimiero Škirpos atminimo lentos „nuėmimo“ akimirkos | FB nuotr.

8. Kazimiero Škirpos atminimo lentos „nuėmimo“ akimirkos | FB nuotr.

9. Kazimiero Škirpos atminimo lentos „nuėmimo“ akimirkos | FB nuotr.

10. Simboliška atminimo ženklas sunaikintas ne bet kada - Birželio 23-ąją... | FB nuotr.

11. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

12. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

13. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

14. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

15. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino generolo Kazio Škirpos atminimą | Alkas.lt nuotr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs?
  2. V. Apžvalgininkas. Kultūros ministerija bei kultūriniai kairieji (liberalai) – lietuvių kalbos bei lietuvių tautos priešai?
  3. M. Kundrotas. Ar lietuvių tautininkams reikalinga nauja tapatybė?
  4. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  5. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  6. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  7. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte
  8. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  9. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  10. Vydūnas. Lietuvių tauta kinta
  11. A. Vidugiris. Pietrytinių lietuvių šnektų likimas
  12. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  13. NS kviečia į protestą prieš lietuvių valstybinės kalbos menkinimą
  14. V. Valiušaitis. Birželio 14-oji: rusų NKVD ir vokiečių Gestapas – prieš lietuvių tautą
  15. „Atominėje ruletėje“, pasak austrų, rusai lošia ne tik lietuvių, bet ir lenkų, latvių, vokiečių, čekų likimais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Tadas says:
    1 metai ago

    Sinicos nebuvo, cia nuvo Radzvilo nevykusi akcija, paklausykite ka sako Sakalas Gorodeckis apie tai naujoje optv laidoje, o lenta priklijavo ant namo kampo apacioje klijais, o vargeli, nuimti nepavyko, ja sudauze, kuria vyskupas Kauneckas prie Vrublevskiu rumu pasventino, jos nebuvo galima kitur kabinti, nes ji buvo skirta ir pasventinta jau vienoje vietoje, tad tai gedinga, provokacine, nevykusi, pigi, vieno zmogaus partijos, buvusio liberalo, akcija. Kuris ir ta patriota Nemunaiti nekaltai is jos pasalino. Kukliansky ne viena, Gogel-iene antra, dar yra ir kitu idomiu pavardziu.

    Atsakyti
    • Vienybė težydi says:
      1 metai ago

      Per savo springstančią neapykantą ar tyčinį šmeižtą net elementariai painiojate atminimo lentą J. Noreikai ir atminimo lentą K. Škirpai…

      Atsakyti
      • Tadas says:
        1 metai ago

        Ar ne ta pati lenta kabejo ant Vrublevskiu rumu sienos? Atmerkite placiai akis, Gorodeckis aiskiai OPTV aprase ten buvusia padeti, radzvilininku neremiu, tas tiesa, o zydi zydai, geles, vienybe klesti, ji esti arba ir ne, jos ir nebus dar daug metu.

        Atsakyti
        • Vienybė težydi says:
          1 metai ago

          Ne ta pati lenta.
          Ant Vrublevskių rūmų kabojo lenta kapitoniui J. Noreikai – generolui “Vėtrai”. O ne pulkininkui Kaziui Škirpai.

          Prirašėte daug netiesos. Ir esate skolingas viešą atsiprašymą.

          Atsakyti
  2. Tadas says:
    1 metai ago

    Lenta saugoti buvo patiketa Sinicai, jis ja ir perdave, taciau pats akcijoje nedalyvavo! Idomu ar ne? Siuo atveju reikejo kito pavyzdzio atminimo lenta siai akcijai kabinti, zinant kad ji bus lupama, bet ne ta kuria vyskupas Kauneckas viesai pasventino ir atidenge. Geda!

    Atsakyti
  3. Juozas says:
    1 metai ago

    Ta nuotrauka kur du policininkai tampo ir drasko Prof. Radžvila labai iškalbinga

    Atsakyti
    • Tadas says:
      1 metai ago

      Viskas inscenizuota dramatiko net sventinta lenta atnese kuri ne ten kabejo ir turejo kabeti , tik teatras geras taip ir nesigavo !

      Atsakyti
  4. Jonas says:
    1 metai ago

    Straipsnyje rašoma tiesa. Aš prisimenu, kaip maždaug nuo 1955-1960 metų, man, pradedeančiam domėtis politiniais įvykiais tuometinėje Lietuvoje, spaudoje dažnai būdavo aprašomi teisminiai procesai, kuriuose lietuviai, už tariamą “buržuazinę veiklą”buvo nuteisiami ir represuojami į kalėjimus ir lagerius. Tokiuose teismo parodomuosiuose procesuose dažnai būdavo nagrinėjama įvykiai, susiję su žydais. Tokiuose procesuose kaltinamieji būdavo lietuviai, kovoję už tautos laisvę, buvę partizanai. Neapykanta lietuvybei tuose procesuose buvo stipriai jaučiama.
    Ir dabartinėj Lietuvoj, valstybės kūrėjai, patriotai nėra mėgiami, nes jie nori valstybę kurti. Jie trukdo nusikaltėliams ir griovėjams valstybę griauti. Juk visuotinai visiems seniai žinoma, kad turtėjama nemokant mokesčių, vagiant iš valstybės ir piliečių. Įvairūs vakarų įvairių formų ir būdų ištvirkimai Lietuvoje įteisinti ir skatinami.Vadinamais “rusų laikais” visa tai buvo uždrausta, nes tai griovė piliečių moralę. Visų šių valstybę griaunančių blogybių pradžių pradžia yra jau seniai vykstantys antokonstituciniai seimo rinkimai.

    Atsakyti
  5. Juozas says:
    1 metai ago

    Kuom mes skiriamės nuo rusijos? rusijos baltarusijos spec tarnybos daro tą pati prieš protestuotojus,

    Atsakyti
  6. >Tadui says:
    1 metai ago

    Esi pasimetęs vertybėse,-kažkas negerai su tavimi.

    Atsakyti
    • Tadas says:
      1 metai ago

      Esu su Sakalo Gorodeckio idejomis, jis realistas, dalykiskas, ir be isteriju!

      Atsakyti
  7. Diedas says:
    1 metai ago

    Straipsnelio pabaiga, lygiai kaip beraščių trolių komentare. “mes letuvei durnialei be RUSSO nieko ne galim”
    Kitas dalykas, šita kitus mokinanti gyvent ponia, labai aktyviai dalyvavo Lietuvos griovimo akcijoje Darbėnuose.
    Pažiūrėjus pas ją palovin, manau, rastum ne tik plakatus “fabrikui-ne” bet ir “gelžkeliui -ne” “autostradai-ne” “dujoms-ne”, “elektrai-ne”
    Pilni pakampiai tokių “patriotų” kurie atėjus progai Lietuvai nors kiek praturtėt, agresyviai “pažaliuoja”

    Atsakyti
    • Valdas says:
      1 metai ago

      Diedai, kabink klumpes ir ir ilsėtis. O Jūratė Laučiūtė – kritiškai mąstanti, aktyvi šaunuolė patriotė.

      Atsakyti
  8. Kažin says:
    1 metai ago

    Kad dauguma, kuria valstybėje yra lietuviai, šios NS akcijos palaikyti neatėjo, tas rodytų, jog NS (Nacionalinis susivienijimas) savyje nieko lietuviui tautiško nevienija. Be to, sveiku protu galvojant dabartinės Lietuvos valstybės turėjimas pasaulyje ir yra lietuvių tautinių siekių suvienijimo rezultatas. Taigi, apskritai, išeitų, kad tas NS, tai kažkokia saviveikla be logikos…

    Atsakyti
    • Kažin says:
      1 metai ago

      Turiu dar pridurti, kad manau, jog K.Škirpos nuopelnai lietuvių tautai ir valstybei yra neginčijami, jo vienokia ar kitokia nuomonė apie žydus, tarkim, turėta iki holokausto, čia ne prie ko. Juk turėti nuomonę apie juos, kaip ir apie bet kurią kitą tautą, yra normalus dalykas, – nėra joks nusižengimas. Teisiškai žiūrint, tai negali būti priežastimi nubraukti asmens nuopelnus, padarytus savo tautai ir valstybei. Taigi K.Škirpa yra nusipelnęs, kad būtų Tautos ir Valstybės deramai atmenamas, būtent sostinėje.

      Atsakyti
    • > Kažin says:
      1 metai ago

      Berods vienas iš socialdemokratų partijos vadų Paluckas prieštaravo reikalavimui gerai mokėti valstybinę lietuvių kalbą pavežėjimo paslaugų teikėjams? Jo nuomone, tada paslaugos brangtų ir tų paslaugų būtų mažiau? Berods socialdemokratai ( Sabatauskas ir kiti) pritaria, kad vietovių pavadinimai Lietuvoje galėtų būti rašomi ir kitomis kalbomis,nevalstybinės kalbos vartojamos valstybinėse įstaigose? Pagal apklausas socialdemokratai pirmautų Seimo rinkimuose, juos labiausiai palaiko Lietuvos piliečiai. Peršasi išvada, kad tokia socialdemokratų veikla yra logiška ir priimtiniausia lietuviams?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        1 metai ago

        Daliai vyresnių žmonių nuo seno imponuoja dabartinė socdemų pirmininkė Blinkevičiūtė, tai ir lemia apklausų rezultatus, rodančius, jog socdemai laimėtų Seimo rinkimus. Kad žmonės sektų ką pasako kuris nors partijos narys ir pagal tai vertinti partiją – vargubau, paprasčiausiai jie tam neturi laiko. Palucko ir Sabatausko pozicijas minėtais klausimais rinkėjai, galbūt, įvertintų balsuodami vienmandatėje apygardoje, kurioje jie dalyvautų.

        Atsakyti
  9. Raimundas Latvėnas says:
    1 metai ago

    Po tokio politinio demaršo visiems mums lietuviams buvo spjauta į veidą,daugiau tikrai nenusileisime,tiems kurie platina moskovijos naratyvus

    Atsakyti
  10. Stebėtojas says:
    1 metai ago

    Pirmoje straipsnio nuotraukoje prašyte prašosi užrašas „I can’t breathe!“

    Atsakyti
  11. Mickėyus Mousėas says:
    1 metai ago

    Lietuvos Ėlėrtė rėkomenduoja. Straipsnis : Agnė Gintalaitė. Vatnikas ar patriotas? Kontrolinių klausimų sąrašas
    Trumpa ištrauka:
    „…paėmus bet kurio ultradešiniojo politiko tiradą, etiketę „Lietuva“ pakeitus „Rusija“, tampa akivaizdu, kad vertybiškai ir strategiškai ši kalba niekuo nesiskiria nuo Kremliaus ideologijos.”

    Atsakyti
  12. Gitana B. says:
    1 metai ago

    “Viena žydė… O kur lietuvių dauguma?” Lietuvių dauguma lygiai prieš 20 metų pardavė dūšias už alaus butelį bei skalbimo miltelius. Net ir šiandien esame patys stipriausi ES idėjos entuziastai. Todėl NS lyderiai, nesuvokiantys šios akivaizdžios realijos, atrodo kaip mažvaikiai, užsispyrę pakeisti tai, kas jiems nepatinka, nors mato suaugusiųjų grūmojimą piršteliu. Visa, kas dabar vyksta, yra Vakarų pasaulio dienotvarkė. Ją ir privalėsime įgyvendinti. Patinka tai mums, ar ne. Nepaisant visokių radžvilų ir sinicų. Taškas.

    Atsakyti
  13. Vilna says:
    1 metai ago

    Mūsų istorija nėra jokia “Vakarų pasaulio dienotvarkė”, tai pačios Lietuvos, konkrečiai valstybės valdžios, kuri yra vienos ar kitos partijos dauguma, požiūrio į istoriją reikalas. Valstybės valdymo patirtis Lietuvoje menka, kadangi šimtmečiais buvo valdoma svetimųjų, t.y. Lenkijos arba Rusijos. Šios abi ir yra suinteresuotos, kad Lietuvos istorija atitinkamais laikotarpiais būtų šių kaimynių istorija. Gerai žinoma tiesa, kad nežinant istorijos liekama vaiku. Dabar pas mus taip ir yra – Lietuvos valdžioje yra įsitaisę partijų asmenys, kurioms istorija nerūpėjo, taigi valdžiose pakaitomis yra jos nežinantys vaikai. Tą valstybės valdžių ir jos siekiantį NS vaikiškumą ir regime K.Škirpos atminimo įamžinimo įvykiuose. Taigi svarbiausias ir pirmiausias Tautos reikalavimas valdžiai – turėti savą savo šalies istoriją. Bumblausko, Nikžentaičio, kitų orientavimas į Lietuvos kaip Lenkijos istoriją negali būti toliau tęsiamas.

    Atsakyti
    • Vidmantas Boris. says:
      1 metai ago

      ESAT TUKSTANTI KARTU TEISI , MESLAGYVIAI IS BAIMES NET BIJO YVARDINTI KARALIUS , VALDZIUSIUS LIETUVA , VADINDAMI KARALIUS kniaziais .

      Atsakyti
  14. Klaustukas says:
    1 metai ago

    Lietuva tapo kovinių gadžių ferma ?

    Atsakyti
    • Klaustukas says:
      1 metai ago

      Gaidžių 🙂 belieka apginkluoti ir duoti startą ?

      Atsakyti
      • Klaustukas says:
        1 metai ago

        Na, pagalvojus, tai net gaidžių: vištgaidžių ir vištų…

        Atsakyti
  15. Tomas Jakutis says:
    1 metai ago

    Panieka merui Benkunskui ir jo partijai TS-LKD dėl atminimo lentos Škirpai nuėmimo.

    Atsakyti
  16. l.K says:
    1 metai ago

    Ir vėl skatinamas antisemitizmas. visiems vietos užteks. ir daug istorinės netiesos parašyta…daug žydų padėjo, kad būtų atkurta Lietuva…daug paminklų jiems stovi, jie rizikavo gyvybėmis…o ką lietuviai? kokia padėka jiems? sunaikinimas, dainuojant ant kalno mūrai, joja lietuviai,….gėda

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Medininkų bėgimas
Gamta ir žmogus

Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

2025 07 26
Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
Architektūra

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Mikabalis apie Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę
  • Marija apie Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Marija apie Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas
  • Kleboniškių muziejuje atidaryta paroda „Veltinio laikas: paveldas ir kūryba“
  • Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Kaip gelbėti odą nudegus saulėje?

Kiti Straipsniai

Romualdas Grigas

R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?

2025 07 26
tauta, Zigmas Vaišvila, VRK

Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Gžegožas Poznanskis, Audrius Valotka, Lenkija nurodinėja

L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą

2025 07 25
Nrtanjahu, karas, Izraelio nusikaltimai, Gaza

Izraelio sąjungininkai atsitraukia: įtarimai dėl karo nusikaltimų Gazoje stiprėja

2025 07 25
Romualdas Grigas

Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo

2025 07 24
Edvardas Zaikovskis

Mirė garsus baltų-slavų praeities tyrėjas, archeologas Edvardas Zaikouskis

2025 07 24
Gintautas Paluckas

Konservatoriai reiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku

2025 07 24
Vytautas Sinica

Seimo narys V. Sinica prašo panaikinti akreditaciją S. Cichanouskajos atstovybei

2025 07 24
Gintautas Paluckas

Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime

2025 07 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Mikabalis apie Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę
  • Marija apie Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Marija apie Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę
  • Marija apie Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prezidentas skaito 2023 m. metinį pranešimą | lrs.lt, R. Dačkaus nuotr.

Respublikos Prezidento metinis pranešimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai