Lapkričio 25 d. 17:30 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta vaikiškų knygų paroda „Jas tuomet skaitė vaikai“, kurioje pristatyta pora šimtų knygų ir knygelių.
Daugelis parodos eksponatų yra labai reti ir skaitytojams nematyti, o pačiai seniausiai knygai netrukus sukaks 200 metų.
Parodą sudaro didžiausias Lietuvoje privatus tokio pobūdžio Dariaus Lebedzinsko rinkinys, kurioje daugiau nei 1000 vaikiškos literatūros egzempliorių.
Išskirtinė vaikiškų knygų paroda kviečia didelius ir mažus susipažinti su Lietuvos vaikų literatūra bei vaikiškomis knygomis poros šimtmečių retrospektyvoje.
Plati paroda puikiai atspindi mūsų šalies istorijos laikotarpius ir tuometinę kultūrinę tikrovę. Bene įspūdingiausias parodos egzempliorius – Motiejaus Valančiaus 1868 m.
Tilžėje išleistas pirmasis vaikams skirtas lietuvių kūrinys „Vaikų knygelė“. Parodoje savo širdžiai mielų knygelių ras tiek seneliai, tiek vaikai ir vaikaičiai.
„Kai į rinkinį patenka vis naujos knygos, neretai stebina kontrastai. Vienoks jausmas apima į rankas paėmus kuklų XIX–XX a. pradžios leidinuką.
Tuomet knygų turinį kūrė bažnyčia, pasakojimai buvo išdėstyti per krikščioniškas dogmas. Visai kitokios knygos pasiekia iš Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio.
Po 1918 m. siekta ugdyti pilietinę visuomenę, stiprinti nacionalinius sumanymus. O štai paėmus į rankas pokario knygelę, galime aiškiai pamatyti istorinį lūžį tarp ankstesnio ir naujo pasaulio“, – įspūdžiais dalijasi rinkėjas Darius Lebedzinskas.
Vaikų literatūros tyrinėtoja ir profesorė Gražina Kazlauskienė mano, jog skaitydami XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vaikams skirtą literatūrą, galime iš dalies pamatyti tuometinių mažųjų vaikystę.
„To meto rašytojai vaizduoja kaimiškoje aplinkoje augantį vaiką, parodo jo buitį. Siekiant auklėjamųjų tikslų ryškinamos vaikų ydos arba teigiamos savybės, kurias norima išugdyti.
Sudėtingesnis vaiko psichologinis portretas atsiranda lietuviškoje pirmosios respublikos (1918–1940 m.) laikotarpio vaikų literatūroje“, – pasakoja profesorė.
Būtent 1918–1940 m. laikotarpio knygos sudaro gausiausią D. Lebedzinsko rinkinio dalį – joje sukaupta net pusšešto šimto leidinių.
Pasak parodos kuratorės Audronės Meškauskaitės, vaikų literatūra tarpukariu suklestėjo, tapo naujoviškesnė, žaismingesnė, labiau paisė vaikų psichologijos.
Mažyliams tėvai skaitė vaikiškas knygeles ir žurnalus, kiek paaugusius vesdavosi į operą ar teatrą. Tai paskatino suklestėti vaikų literatūros žanrus, kurių įvairovę galime matyti parodoje.
„Tiesa, rašančiųjų nebuvo daug, todėl jie slėpdavosi po skirtingais slapyvardžiais. P. Mašiotas ir A. Giedrius tapo svarbiausiais vaikų autoriais, 1933 m. pirmuoju literatūros apdovanojimu buvo pagerbtas rašytojas Petras Babickas, išleidęs apysaką ,,Murziukas“, kurią tai pat galime pamatyti parodoje.
Taip pat ir apdovanotus Vytės Nemunėlio „Kiškio kopūstus“ ar Kazio Binkio „Kiškių sukilimą“, kuriuos turbūt yra skaitę daugelis mūsų“, – pasakoja A. Meškauskaitė.
Parodoje bus galima pamatyti ir tarptautinio dėmesio sulaukusių leidinių. 1937 m. dailininkas Viktoras Petravičius sukūrė iliustracijas lietuvių liaudies pasakai „Gulbė karaliaus pati“.
Tais pačiais metais Paryžiuje vykusioje Pasaulinėje dailės parodoje už šiuos raižinius menininkas buvo apdovanotas Didžiuoju apdovanojimu.
Pokario vaikiškos knygelės kelia ypatingus jausmus. Dalis jų buvo išleistos Displaced persons, lietuviškai vadintais dipukais, stovyklose.
Lietuvių tremtinių ir pabėgėlių Vokietijoje ankstyvais pokario metais buvo apie 60 tūkstančių, o tarp jų nemažai vaikų.
Todėl ir čia sunkiomis sąlygomis buvo leidžiamos knygos vaikams. Kai kurios knygelės atspausdintos rašomąja mašinėle, o vėliau iliustracijos nuspalvintos ranka.
Dabar tokios knygelės yra tapusios tikromis retenybėmis, tačiau nemažai jų yra praturtinusios D. Lebedzinsko rinkinį.
Didžioji dalis D. Lebedzinsko rinkinio knygų buvo įsigytos užsienyje (JAV, Vokietijoje, kitose šalyse) ir pargabentos į Lietuvą.
Daugiau žinių apie parodą:
Maironio lietuvių literatūros muziejaus kuratorė Audronė Meškauskaitė
GSM: 8615 24983
Visas parodos knygas galite rasti čia.
Daugiau žinių apie rinkinį:
Darių Lebedzinskas prisimena kaip vieną 2015 metų dieną antikvariate pamatęs pluoštelį tarpukario vaikiškų knygelių.
Pavarčius jas užliejo šilti jausmai ir vaikystės prisiminimai. Taip viskas ir prasidėjo. „Ne kartą dar pagalvojau, kodėl imuosi knygų rinkimo, juk yra įvairiausių nuostabių artefaktų.
Atsakymą randu savo paties vaikystėje. Mano senelio ir tėvų namuose buvo sukaupta daug knygų. Senelis buvo itin išsilavinęs ir šviesus žmogus, kuris mėgo antikvarines vertybes.
O mama dirbo bibliotekose, visada mylėjo knygas. Pasakos ir nuotykių istorijos nuo mažų dienų mums suteikia žinių, moko, jaudina, todėl pasirinkau rinkti vaikišką literatūrą, siekdamas surinkti maksimaliai plačią lietuvišką bibliografiją“, – pasakoja D. Lebedzinskas.
