Nurodymų ir paliepimų užburtas ratas.
Reikia daryti taip, sportuoti anaip, žiūrėti šitaip, dirbti kitaip. Būtinai triskart per dieną vienu metu valgyt, nors gal jums ir visai to nesinori.
Betgi reikia, ir taškas. Išgerti du litrus vandens.
Reikia mokytis, reikia dirbti, reikia užimti geresnes pareigas.
Nes visko reikia: automobilio, drapanų, namo ir pralenkti prakeiktą kaimyną, kuris jau dukart šiais metais buvo Turkijoje, o jūs – tik Šventojoje, ir kaip tik – kad jį gyvatė – tą visą savaitgalį lijo.
Reikia, nes taip pasakė, parašė, nurodė, liepė, pranešė per televizorių.
Ir jūs vis tą darote, kaip kokie robotai, o jūsų vaikai žiūri į visą šitą beprasmybę ir mokosi.
Apsitverti žemės gabalą, įbesti jame vėliavą, išsikasti urvą ar susiręsti pašiūrę ir nuolat ką nors į juos tempti: maistą, pinigus, sandalus, vyrą/žmoną, emocijas, socialinį statusą, valdžią.
Viską apsirėminti, įamžinti nuotraukoje, prisikviesti giminių ir draugų, viską parodyt: šašlai ant galo su vynu ir dar balta mišrainė, nes kaip gi be jos? Nubėk, brangusis, konservuotų žirnelių, nes reikia.
Galiausiai numirt, taip ir nesupratus, kad viso šito niekam nereikia.
Palikus vaikams supratimą, kad dabar jiems reikia ant jūsų kapo užboginti kokį akmenį. Geresnį, didesnį, gražesnį, brangesnį, nei dešinėje ir kairėje. Paminklą!
Nes taip reikia.
Nestikėjau iš Navią leftistinęs prapagandąs. Būkim biedni, nieką nenarėkim ir nieką neturėkim. Nedarmai ją veidas Lietuvąs spaudoj papuliarumu tuoj pavys rusų carų.
Kitas žingsnis, pradėt kovot ažu taikų Pasaulyje ir siūlyt ukrainiečiam kapituliuot.
Kas tie “šašiai”? Silpnapročio rašliava.