Geopolitinės įtampos ir pasaulio ekonomikos fragmentacijos fone Lietuva atlaikė kainų šoką ir išliko konkurencinga užsienio rinkose, o šiemet ekonomika turėtų augti sparčiau nei manyta anksčiau.
Palanki ūkio raida sudaro sąlygas ryžtingiems sprendimams dėl ilgalaikiams iššūkiams atremti reikalingų struktūrinių reformų. Šie sprendimai būtini, siekiant, kad Lietuva ir toliau artėtų prie Vakarų Europos pragyvenimo lygio. Tai pabrėžia šiandien darbą Lietuvoje baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija.
„Lietuvos ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį, infliacijos pikas – jau užnugaryje, o žmonių pajamos toliau didėja. Atlaikius pastarojo laikotarpio sukrėtimus, būtina investuoti į ekonomikos konkurencingumą ir atsparumą. Tebevykstantis rusijos karas prieš Ukrainą ir toliau veikia visą regioną – šiame kontekste turime stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, tam numatydami tvarų papildomą finansavimą“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Geopolitinė aplinka tebėra sudėtinga ir rizikos niekur nedingo, tačiau ilgalaikiai ekonominiai iššūkiai verčia ieškoti ir neatidėlioti sprendimų. Visų pirma kalbu apie visuomenės senėjimą ir su tuo susijusias pasekmes. Be ryžtingų struktūrinių reformų produktyvumo augimas ilgainiui sulėtės, ir tai mažins ekonomikos potencialą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, svarbu kelti darbuotojų kvalifikaciją, ugdyti įgūdžius ir gebėjimą gyvenimo eigoje prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų darbo rinkoje.
TVF vertinimu, pastarasis kainų šokas, sukeltas pandemijos ir rusijos karo prieš Ukrainą, neišmušė iš vėžių Lietuvos ekonominės konvergencijos, t. y. ekonomikos artėjimo prie europinio vidurkio. Lietuvos eksportuotojai tebėra konkurencingi kainų požiūriu, o pastaruoju metu jie padidino ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus eksportą. Atsigaunanti išorės paklausa turėtų paskatinti ir gamybos prekių eksportą antroje metų pusėje.
TVF Lietuvai numato 2,4 proc. BVP augimą šiemet, palyginti su 2,2 proc. prognoze balandžio mėn., o vidutiniu laikotarpiu ūkio plėtra turėtų stabilizuotis šiek tiek virš 2 proc. Spartus realaus darbo užmokesčio augimas ir didėsiantis užimtumas skatins privatų vartojimą, ES lėšomis bus skatinamos viešojo sektoriaus investicijos, o išorės paklausa turėtų nuosekliai stiprėti visus likusius metus. Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 1,2 proc. – bus žemesnė už euro zonos vidurkį.
Pasak TVF, prie reikšmingo infliacijos sulėtėjimo prisidėjo fiskalinės politikos padėtis. Atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, pernai struktūrinis viešojo sektoriaus balansas, palyginti su 2022 m., gerėjo, o tai prisidėjo prie tolesnio skolos lygio mažėjimo (viešojo sektoriaus skolos lygis, palyginti su pandemijos laikotarpiu, sumažėjo 10 proc. p.). TVF vertinimu, šiemet, atsižvelgiant į ekonomikos augimą ir sumažėjusį gamybos atotrūkį, fiskalinė politika bus šiek tiek skatinanti. Numatoma, kad valdžios sektorius deficitas gali būti mažesnis nei numatyta biudžeto įstatyme. Pasak TVF, jei biudžeto pajamų būtų surinkta daugiau nei planuojama, jos, kartu su išlaidų sutaupymais, turėtų būti panaudotos fiskaliniam deficitui mažinti.
TVF taip pat įvertino augančius poreikius didinti krašto apsaugos finansavimą, taip pat – augančias skolos mokėjimų sąnaudas. Tai prisideda prie struktūrinių ilgalaikių viešųjų finansų iššūkių, kuriuos lemia visuomenės senėjimas ir mažėjantis gimstamumas. Dėl to TVF ekspertai rekomenduoja įgyvendinti viešųjų finansų politikos priemonių planą, kuris apimtų ir sprendimus dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių.
Pasak TVF, Lietuva galėtų padidinti mokestines pajamas kartu išsaugodama konkurencingą mokestinę aplinką. Lietuvos mokestinių pajamų ir BVP santykis yra reikšmingai mažesnis nei ES vidurkis – skirtumas siekia apie 9 proc. BVP. Mokestinėje sistemoje siūloma pereiti prie geriau subalansuoto modelio, kuriame didesnį vaidmenį vaidina turto, kapitalo ir aplinkosaugos mokesčiai.
TVF Lietuvos sprendimų priėmėjams rekomenduoja imtis ryžtingų veiksmų didinant ekonomikos potencialą. Pabrėžiama, kad pensijų sistemos pertvarka turėtų būti orientuota į sistemos tvarumą ir kurti paskatas dalyvauti antrojoje ir trečiojoje pensijų pakopose, kartu ribojant ankstyvo pasitraukimo iš antrosios pakopos galimybes. Vykstančios švietimo ir sveikatos apsaugos reformos leido žengti žingsnį į priekį, bet reikalingos tolesnės plataus užmojo priemonės – pavyzdžiui, vystant profesinį rengimą.
TVF vertinimu, bankų sistema išlieka likvidi ir gerai kapitalizuota, todėl yra tinkamai pasirengusi netikėtiems sukrėtimams atremti. Bankų pelningumo lygis, nors ir mažės, išliks padidėjęs ir gerokai viršys euro zonos vidurkį. Kartu pabrėžiama, kad bankų solidarumo įnašas neturėjo neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams ir nesukūrė neigiamų paskatų. Vis dėlto TVF nurodo, kad solidarumo įnašas turėtų būti taikomas laikinai ir nevirsti nauja nuolatinio apmokestinimo priemone.
Fondo ekspertai pažymėjo Lietuvos pažangą stiprinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos sistemą, įskaitant sugriežtintus virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų patekimo į rinką reikalavimus. TVF taip pat teigiamai vertina sustiprintą įstaigų, prisijungusių ar norinčių prisijungti prie Lietuvos banko mokėjimų sistemos CENTROlink, PPTF prevenciją.
Dvi savaites vykusių konsultacijų metu TVF ekspertai susitiko su Lietuvos banko ir Finansų ministerijos vadovybe, taip pat vyko susitikimai su Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų bei privačioji sektoriaus atstovais.
TVF narė Lietuva yra nuo 1992 m. Šiuo metu TVF priklauso 190 šalių. Kasmetinės šalies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir pasaulio finansinį bei ekonominį stabilumą.
