Šiais metais, siekdama užtikrinti sklandų karinės technikos judėjimą šalyje, „Via Lietuva“ iš Vyriausybės paskirtų bankų laikinojo solidarumo įnašo asignavimų į dvigubos paskirties projektų įgyvendinimą ketina investuoti beveik 140 mln. eurų.
„Karinio judėjimo jungčių stiprinimui dabartinėmis aplinkybėmis skiriame išskirtinį dėmesį. Šiais metais suplanuoti infrastruktūros atnaujinimo darbai greta šalies karinių poligonų, tęsime „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos pasienio atnaujinimą, intensyvūs darbai numatyti ir automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Tai svarbu ne tik užtikrinant šalies nacionalinį saugumą bei kariškių judėjimą regione, bet taip pat turi didelę įtaką tiek šalies verslo plėtrai, tiek gyventojų patogumui“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šiuo metu karinių pajėgumų tarpvalstybinio judėjimo ir karinio Šengeno kūrimui bei užtikrinimui Lietuvoje pasitelkiamos Vyriausybės paskirtos bankų laikinojo solidarumo įnašo lėšos. Karinio mobilumo projektams skirtas bankų laikinojo solidarumo įnašo lėšos Lietuvoje pradėtos naudoti praėjusiais metais, jų skyrimą numatant dvejiems metams.
Dvigubos paskirties, karinės ir civilinės, kelių infrastruktūros pritaikymui darbus planuoja už valstybinių kelių plėtrą atsakinga įmonė „Via Lietuva“.
„Atsižvelgiant į Lietuvos geografinę ir geopolitinę padėtį, svarbu pasirūpinti, kad techninė kelių infrastruktūra šalyje būtų vystoma tinkamai. Lietuvoje mūsų ir sąjungininkų kariai bei specialioji technika turi judėti patogiai ir greitai. Užtikrindami ilgalaikį kelių infrastruktūros naudojimą net ir sudėtingomis sąlygomis prisidedame prie šalies saugumo didinimo bei valstybės ekonominės gerovės skatinimo. Per dvejus metus, 2023-2024 m., naudojant laikinojo bankų solidarumo mokesčio lėšas, būsime įgyvendinę ypatingos svarbos šalies saugumui projektų už daugiau nei 291 mln. eurų“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Šiais metais „Via Lietuva“ jau suplanavo ir pasirašė infrastruktūros atnaujinimo darbų atlikimo sutartis šalia visų didžiausių šalies karinių poligonų. Dalies planuojamų projektų atlikimui viešųjų pirkimų procedūros dar vykdomos. Kariniai poligonai – vieni svarbiausių strateginių karinių objektų Lietuvoje. Tam, jog visi suplanuoti darbai būtų įgyvendinti maksimaliai kokybiškai – kiekvienam šalies nacionaliniam saugumui svarbaus infrastruktūros projekto įgyvendinimui „Via Lietuva“ skiria individualų dėmesį.
Birželio mėnesį bus pradėti Jonavos aplinkkelio I-ojo etapo statybos darbai. Jonavos aplinkkelio projekto įgyvendinimas suplanuotas dviem etapais, pirmojo pabaiga numatyta kitų metų pradžioje. Jonavos aplinkkelis taps ypatingai svarbia susisiekimo arterija NATO sąjungininkų karinės technikos judėjimui aplink šalia esantį Ruklos poligoną. Pirmojo aplinkkelio etapo darbų kaina sudaro 4,8 mln. Eur su PVM.
Šiais metais planuojama tęsti pernai pradėtus intensyvius darbus ir šalia Rūdninkų poligono. Iš viso aplink jį bus atnaujinama daugiau nei 32 km kelio atkarpų, užtikrinant, kad čia judanti sunki karinė technika galėtų būti eksploatuojama patogiai ir nepažeidžiant kelio infrastruktūros. Tarp suplanuotų atnaujinti atkarpų: kelias Pirčiupiai-Jašiūnai, Mikašiūnai-Rūdninkai, Ąžuolijai-Juodšiliai-Jašiūnai (atkarpa iki Jašiūnų geležinkelio stoties).
Pernai pradėti darbai prie Pabradės karinio poligono šiais metais bus aktyviai vykdomi ir toliau. Šiuo metu projektuojamos 4 kelių atkarpos, kurių bendras ilgis sudaro beveik 20 km. Planuose – kelių Pabradė-Meškerinė ir Molėtai-Pabradė atnaujinimas ir pritaikymas dvigubos paskirties infrastruktūrai.
Didžiausios Lietuvos eismo arterijos taip pat itin svarbios užtikrinant realų karinio Šengeno veikimą, todėl šiais metais bus tęsiamas kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos pasienio atnaujinimas. Šiemet numatyta užbaigti ilgiausią 16 km atkarpą nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo bei pradėti paskutiniojo 12 km ruožo, ties pasieniu, atnaujinimo darbus. Iš viso šiais metais „Via Baltica“ kelio atnaujinimui numatyta skirti apie 80 mln. eurų investicijų iš šiems metams patvirtinto bankų laikinojo solidarumo įnašo biudžeto.
Intensyvūs darbai tęsiami ir automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kur dalis karinio mobilumo lėšų bus panaudotos tilto per Kruną darbams (numatyta karinio mobilumo lėšų dalis – daugiau nei 4 mln. Eur). Praėjusiais metais laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšų dalis investuota į A. Meškinio tilto per Nerį atnaujinimui (tam pernai skirta 18,2 mln. Eur).
Šiais metais, vystant šalies kelių tinklo infrastruktūrą, jau vykdomi ir planuojami pradėti ne tik dvigubos kelių infrastruktūros darbai. Visoje šalyje remontuojamos intensyviausio eismo ir blogiausios kokybės kelių atkarpos, ypatingai didelis dėmesys skiriamas šalies tiltų ir viadukų infrastruktūrai. Vis dėlto, valstybinės reikšmės keliuose esantys tiltai išlieka kritine infrastruktūros dalimi. Šiuo metu Lietuvoje yra 109 netenkinamos kokybės tiltai, kurių sutvarkymui yra reikalingi 470 mln. eurų. 2024-aisiais atnaujinimo darbai vyks per 30 tiltų ir viadukų.
Nepaisant trūkstamų lėšų, „Via Lietuva“ deda maksimalias pastangas, kad tiltų būklės padėtis šalyje būtų stabilizuota – nesant finansinių galimybių iš karto sutvarkyti visus prastos būklės tiltus, kiekvienam jų ieškoma individualaus technologinio sprendimo, kuris pratęstų tilto eksploatacijos trukmę.
Didžioji dalis Lietuvoje esančių tiltų ir viadukų yra pastatyti daugiau nei prieš 40 metų, pagal tuo metu galiojusius šių sudėtingų statinių statybos sprendimus, eismo intensyvumą ir apkrovas, kurie per praėjusius metus išaugo dešimtimis kartų.
Šiais metais „Via Lietuva“ biudžetą sudaro 583 mln. Eur Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų (dalis šių lėšų yra perskirstomos savivaldybėms), 140 mln. Eur biudžeto lėšų karinio mobilumo projektams bei 159 mln. Eur suplanuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
