Šiais metais įsigaliojus atnaujintai Lietuvos kelių finansavimo sistemai, Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos šalies keliams bus paskirstomos ir naudojamos pagal naują tvarką.
Susisiekimo ministerijos parengtą KPPP finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą patvirtino Vyriausybė. Seimas praėjusių metų gale priėmė KPPP finansavimo įstatymo pakeitimus, o šis Vyriausybės nutarimas įgyvendina šio įstatymo nuostatas.
„Nauja KPPP lėšų naudojimo tvarka pirmą kartą įtvirtina ilgalaikį kelių finansavimą – šios programos sąmata bus sudaroma ne vieniems, o trejiems metams. Nustatyta aiški ir paprasta lėšų paskirstymo sistema, labiau orientuota į savivaldą ir užtikrinanti daugiau lėšų savivaldybių vietinės reikšmės keliams.
Aiškiau apibrėžiami kelių objektų atrankos kriterijai, įtvirtinami skaidrumo reikalavimai, suteikta teisė savivaldybėms pačioms nusistatyti vietinės reikšmės keliams skirtų lėšų paskirstymo tvarką ir prioritetus. Tikimės, kad visa tai leis geriau planuoti ir efektyviau panaudoti šalies keliams skiriamas lėšas, didinti savivaldybių įsitraukimą ir užtikrinti priimtų sprendimų tęstinumą“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Naujoje finansavimo tvarkoje nustatyta, kad į KPPP finansavimo lėšų naudojimo sąskaitą pervestos baudos ir delspinigiai, gauti rangovams nevykdant įsipareigojimų pagal valstybinės reikšmės kelių rangos sutartis, privalės būti naudojami valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti, taisyti, remontuoti, rekonstruoti ar tiesti.
Patikslintas apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių sąrašas. Įvertinus vyraujančius transporto srautus, nuspręsta laikinai neapmokestinti kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruožo per Tauragės miestą.
KPPP lėšų naudojimo sąmatos kasmet bus tvirtinamos trejų metų laikotarpiui. Susisiekimo ministerija rengs šios sąmatos projektą ir kasmet per dvi savaites nuo valstybės biudžeto patvirtinimo teiks tvirtinti Vyriausybei. Šios programos lėšos bus paskirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. programos lėšų teks valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams.
Iš vietiniams keliams numatomo finansavimo (33 proc. KPPP sąmatos) iki 9 proc. bus paskirstoma valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams. Jais galės būti pripažinti vietiniai keliai, kurie yra valstybinės reikšmės magistralinių ar krašto kelių tęsiniai, jų tarpusavio jungtys, tranzitiniam eismui skirti aplinkkeliai arba kurie veda į krašto apsaugos sistemos objektus.
Tokie kelių objektai galės pretenduoti į finansavimą, jei bus įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinę eilę ir jiems bus parengtas techninis arba techninis darbo projektas.
Projektai bus atrenkami finansuoti įvertinant Strateginio valdymo metodikoje nustatytus bendruosius atrankos kriterijus, taip pat tris specialiuosius kriterijus: vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, kelio objekto vertę (investicijų grąžą) ir savivaldybės prisidėjimą savo biudžeto lėšomis.
Savivaldybės galės savarankiškiau spręsti, kaip panaudoti joms skiriamas KPPP lėšas. Drauge jos įpareigojamos lėšas naudoti pagal aiškią ir skaidriais kriterijais paremtą tvarką, kad infrastruktūros valdytojams ir visuomenei būtų aiškus priimamų investicinių sprendimų pagrįstumas ir motyvai.
Nuo š. m. kovo 1 d. naujai tiesiami, rekonstruojami ar remontuojami vietinės reikšmės kelių objektai, kurių darbai vyks ne mažesniame kaip 1 tūkst. kv. metrų plote, galės būti finansuojami KPPP lėšomis tik tada, jei jie bus įrašyti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinę eilę, sudaromą ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir skelbiamą savivaldybės interneto svetainėje.
