Vyriausybei šiandien pritarus, bus pradėtas pasirengimas trijų tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija atnaujinimui, parengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šių kelių bendras ilgis – beveik 160 kilometrų.
“Via Baltica“ yra vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių projektų, kuriuo iš esmės plečiame mūsų svarbiausią kelių jungtį su Vakarais. Šiuo metu intensyviausi darbai vyksta prie Lenkijos sienos, kur tik ką oficialiai atidarėme pirmąją iš keturių čia rekonstruojamų magistralės ruožų. Tačiau siekiame kuo greičiau pradėti darbus ir kitoje „Via Baltica“ atkarpoje – Latvijos sienos link, kad kuo greičiau šis kelias taptų keturių juostų magistrale ir atitiktų aukščiausius kokybės ir saugumo standartus“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Iki 2025 metų pabaigos ketinama parengti 80,35 km ilgio kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), 22,24 km ilgio Panevėžio aplinkkelio (A17) ir 57,09 km ilgio kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) atkarpos iki sienos su Latvija inžinerinės infrastruktūros vystymo planus.
Planuojama, kad dar iki šių metų pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) paruoš viešųjų pirkimų technines specifikacijas ir kitų metų pradžioje skelbs viešuosius pirkimus šių specialiųjų planų parengimui. Toliau bus išperkama rekonstrukcijai reikalinga žemė, parengti techniniai darbo projektai ir iki 2030 m. užbaigti visi rekonstrukcijos darbai.
Numatoma, kad po atnaujinimo visos trys šios kelių atkarpos turės keturias eismo juostas su visais jungiamaisiais keliais, žiedais, tvoromis nuo gyvūnų, apšvietimu bei kitais būtinais kelio elementais.
Lietuvos teritoriją kelias „Via Baltica“ kerta nuo Latvijos iki Lenkijos pasienio, šiam projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas. Visą 269 km ilgio „Via Baltica“ kelio Lietuvos teritorijoje rekonstrukciją numatoma baigti iki 2030 metų.
