Daugiau nei prieš tūkstantį metų persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena sakė: „Judėjimas gali pakeisti daugelį vaistų, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo“. Šiandien fizinio aktyvumo nauda sveikatai įrodyta moksliniais tyrimais. Ką daryti norintiems sportuoti, bet sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems kitų rizikos veiksnių ir todėl nesiryžtantiems pradėti, pataria medicinos centro „Northway“ gydytojas kardiologas Kristijonas Česas.
Pasak sporto kardiologijoje besispecializuojančio gydytojo, fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių sveiko gyvenimo būdo sudedamųjų dalių ir ligų prevencijos priemonių. Fizinio aktyvumo palaikymas bet kuria forma ne tik padeda kontroliuoti kūno svorį, teikia naudą širdies ir kraujagyslių sveikatai, bet ir mažina su krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžiu susijusį mirštamumą, gerina psichologinę sveikatą, atitolina demencijos pradžią, gali apsaugoti nuo depresijos. Reguliarus mankštinimasis taip pat didina kaulų tankį, taip sumažindamas lūžių riziką.
„Kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemą, įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas mažina arterinį kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, o kasdien nuėjus bent po 6500 žingsnių, reliatyvus mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos (širdies kraujagyslių užsikimšimo) sumažėja net 49 proc.“, – sako K. Česas.
Pašnekovo teigimu, fizinis aktyvumas teikia daugiau naudos nei gali sukelti žalos. Beveik kiekvienas žmogus po tikslaus rizikos ir gretutinių ligų įvertinimo gali dalyvauti jam asmeniškai pritaikytoje fizinėje veikloje.
Svarbi ne tik fizinių veiklų trukmė, bet ir intensyvumas
Pasak gydytojo, Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Europos ir Amerikos kardiologų draugijomis patariama bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos (spartus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, sodininkystė, pramoginiai šokiai, vandens aerobika) arba bent 75–150 minučių didelio intensyvumo fizinės veiklos (plaukimas, tenisas, bėgimas, krepšinis, futbolas) per savaitę.
„Užsiimdamas vidutinio intensyvumo aktyvia fizine veikla žmogus gali palaikyti pokalbį, tačiau dėl apsunkinto kvėpavimo negali pasakyti ilgų sakinių, o didelio intensyvumo treniruočių metu jis gali pasakyti tik po kelis žodžius“, – aiškina K. Česas.
Jo teigimu, kiekviena papildoma minutė vidutinio ar didelio intensyvumo treniruočių gali teikti dar daugiau naudos, tačiau galima pradėti ir nuo nedidelio krūvio bei trukmės ir ją pamažu didinti, nes bet koks fizinis aktyvumas yra geriau nei jokio.
Sportui svarbu tinkamai pasiruošti
Visų pirma, prieš pradedant sportuoti, gydytojas kardiologas pataria įsivertinti turimas ūmines ar lėtines ligas, traumas, stebėti ar didesnio krūvio metu nepasireiškia dusulys, skausmas krūtinėje, neatsiranda permušimų, ritmo sutrikimų, ar neprarandama sąmonė.
Kitas svarbus aspektas – žinoti kraujospūdį bei širdies susitraukimų dažnį ramybės būsenoje ir šiuos duomenis pateikti gydytojui. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tokius rizikos veiksnius, kaip širdies ir kraujagyslių ligos šeimoje ar giminėje, rūkymas, cholesterolio ir gliukozės kiekis organizme. Jeigu turite paminėtų simptomų, ligų ar rizikos veiksnių, prieš pradedant sportuoti reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris galėtų juos profesionaliai įvertinti ir rekomenduoti saugų sporto krūvį.
„Nors fizinis krūvis teikia naudą net ir sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, visgi, būtina įsitikinti, kad nėra didelės rizikos požymių, kiekvienos ligos išreikštumą turėtų įvertinti gydytojas kardiologas. Fizinis krūvis gali turėti neigiamą poveikį esant tokioms būklėms kaip koronarinė širdies liga (širdį maitinančių kraujagyslių pažaida), įgimtos širdies raumens patologijos (kardiomiopatijos), įgimti ar įgyti ritmo sutrikimai bei neaiškios kilmės sąmonės praradimai“, – atkreipia dėmesį K. Česas.
Kodėl, turint rizikos veiksnių, sportuojant svarbi specialistų priežiūra
Gydytojai sporto kardiologai prižiūri ne tik profesionalius sportininkus, bet ir fiziškai aktyvius žmones, turinčius kardiologinių problemų ar norinčius sportuoti, bet nerimaujančius dėl savo kardiologinės būklės.
Specialisto konsultacija visada pradedama nuo pokalbio su ligoniu – išklausoma, kokie skundai jį vargina, kokiomis ligomis serga, įvertinami rizikos veiksniai, šeimyninė kardiologinių ligų anamnezė. Tuomet atliekami pagrindiniai instrumentiniai tyrimai – elektrokardiograma (EKG), širdies ultragarsinį tyrimas, fizinio krūvio testas (veloergometrija) arba krūvio testas su kvėpuojamųjų dujų analize (spiroveloergometrija).
Priklausomai nuo skundų ir radinių atliktuose tyrimuose, papildomai gali būti atliekamas Holterio monitoravimas (ilgalaikis elektrokardiogramos registravimas), širdies magnetinio rezonanso tyrimas ar kompiuterinė tomografija. Atlikus visus reikalingus tyrimus ir įvertinus jų rezultatus, taip pat atsižvelgiant į ligonio ar sportininko norus bei tikslus, siulomas fizinis krūvis, sporto rūšis ir intensyvumas.
„Žmonėms, kurie neturi specifinių tikslų ir siekia tik didesnio fizinio krūvio, atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus, siūlomos tinkamos sporto rūšys, nurodomas širdies susitraukimų dažnis, kurio reikėtų siekti ir kokio neviršyti. Pavyzdžiui, jeigu žmogui nustatomas padidintas kraujospūdis, reikėtų vengti didelio intensyvumo, jėgos treniruočių, nes jų metu dar labiau pakyla kraujospūdis, kuris gali būti žalingas širdžiai. Profesionaliems sportininkams ar mėgėjiškai užsiimantiems specifine sporto šaka, pateikiami individualūs patarimai, įvertinant klinikinę padėtį. Jei žmogaus klinikinė būklė neleidžia toliau tęsti norimo sporto, aptariamos galimos alternatyvos ir priimamas bendras jo sveikatai naudingas sprendimas“, – pasakoja gydytojas.
Jis primena, kad sportuojantys ir turintys rizikos veiksnių, turėtų nepamiršti reguliariai apsilankyti pas gydytoją specialistą. Kontrolinių vizitų metu pagal poreikį gali būti kartojama EKG, ultragarsinis širdies tyrimas ir fizinio krūvio testai, įvertinama, kaip kūnas ir širdis reaguoja į esamą krūvį, ar neatsiranda naujų negalavimų ar ligos progresavimo požymių.
Baigdamas pokalbį, norintiems pradėti sportuoti, bet besibaiminantiems dėl savo sveikatos būklės, K. Česas pataria apsilankyti pas sporto medicinos gydytoją, kuris įvertins turimas traumas, raumenų būklę ir, žinoma, pas gydytoją kardiologą, galintį profesionaliai įvertinti kardiologinę būklę, rizikos veiksnius, turimas patologijas, parengti kiekvienu atveju tinkamiausią ištyrimo planą, o jį atlikus, pateikti saugias, individualius fizinio krūvio siūlymus.
