D. Savickaitė. Valdžios sprendimai lyg gatvės mergelės parėdai mainos

Mokslas sako, kad vyrų ir moterų smegenų pusrutuliai vienodi, tik moterys turi daugiau jungčių tarp jų, todėl esą jų požiūris į pasaulį labiau subalansuotas. Vienas pusrutulis atsako už išorinį gyvenimą, t.y. racionalusis protas, kitas – už emocinį, idealųjį, gal dar kitaip vadinamą fantazijų ir siekiamybių sritį. Mano pase parašyta, kad lytis mot., daktarai to nepaneigia, dar ir dukrą pati išnešiojau: lyg ir turėčiau būti „subalansuota“, nes jungčių tiek, kiek priklauso, bet kodėl taip nesijaučiu? Regis susidėlioji veiklos prioritetus, pasiskaičiuoji pajamas ir išlaidas, o štai triokšt keberiokšt ir ne dėl tavo kaltės sugriūva sustrateguotas statinėlis…

Juristai tokią būseną vadina nepateisintais lūkesčiais ir kartais net išreikalauja iš juos inicijavusiųjų kompensacijas nukentėjusiems. Paanalizavusi situaciją išsiaiškinau, kad mano planus griauna tvistą šokantys valdžios sprendimai, kuomet vos pradėti įgyvendinti jos sprendimai keičiami kitais… Negi iš jos pareikalausi lūkesčių neišsipildymo kompensavimo? Kodėl viskas daroma taip, kad regionuose gyventi būtų sunkiau?

Gal taip nutinka todėl, kad ne visos partijos reikalauja kvotų moterims rinkimuose į vietos ir šalies valdžią? Gal todėl į valdžią išrenkama tiek daug vyrų, kurie turi mažiau smegenų pusrutulių jungčių nei moterys? Gal todėl viskas taip nesubalansuota ir nepritaikyta išgyvenimui? Sąmoningai pasirenki gyventi gamtos apsuptyje, nepertoliausiai nuo didelio miesto, pasiruoši laukti gyvenimo rudens ir sužinai, kad mažinami transporto priemonių reisai, brangsta bilietai, o gydytis siūloma buvusių apskričių centruose su kuriais iš viso beveik nėra susisiekimo… Tai lūkesčių žlugimo pradžia. Kai kurių rajonų gyventojams lengviau rinktis Vilnių… Man į Vilnių nuvykt dar užteks buvusios patirties, o kaip vienišai močiutei, kurios vaikai ir anūkai nuo neprognozuojamos situacijos į užsienį išbėgo gyventi, susigaudyti, kas tas vilniečio bilietas, kokie taksi pigesni? Žmonės skundžiasi, kad savivaldybė ne visus veža…

O kodėl nuspręsta, kad reikia taip toli važiuoti? Gal čia koks naujas Lietuvos gyventojų mažinimo būdas? Juk su nesvaigstančia galva ir lengvai judėti galintis retai mąsto apie daktarų lankymą. Gal valdžia mintija, kad žmogelis nevažiuos, o gal bevažiuodamas kur į kokį šaligatvio kampą galva trenksis ir… išnyks problema… Britai Lietuvos valdžiai neparankius tyrimus atliko – D. Grėjus (D. Grey) sako, kad ne vien naujausios technologijos, bet ir žmogiškasis veiksnys daug lemia. Tyrėjai pastebėjo, kad ligonių gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo to, ar jį gydo tas pats (nuolatinis) gydytojas… Pagal Lietuvos direktyvas naujam (t.y. kitame mieste vienkartiniam vizitui priimančiam) gydytojui per skirtą apsilankymui laiką net išvardinti savo ligas kai kas nesuspės, o kur jau paaiškinti, kas darosi…  

Situacija dar valdoma, jei bus pinigų, išgyvensime, bet… praneša apie pensijų reformą. Negali nesusirūpinti. Pervertus gausybę laikraščių suprantu, kad „prie pensijos“ gausiu papildomą tašką, jei mėnesio uždarbis bus tolygus vidutiniam šalies uždarbiui. Domiuosi toliau. Pasirodo, kad kiekviename rajone vidutinis darbo užmokestis vis kitoks… Pavyzdžiui Anykščiuose 2018 m. pirmą ketvirtį neto (bendrosios pajamos, iš kurių atskaitytos išlaidos, t.y. į rankas) 551,1 Eur [bruto (be atskaitymų) – 677,6]; Ignalinos – 550,9 Eur (677,2); Molėtų – 537,6 Eur (657,8); Utenos – 616,3 Eur (772,7); Visagino – 678,6 Eur (863,6); Zarasų – 517,9 Eur (629,0). Lietuvos vidutinė alga neto – 700,2 Eur (bruto – 895,2).

Mažai gyventojų turinčiuose rajonuose  tai vos ne savivaldybininkų algos (be priedų)… Pagal kurį vidutinį atlyginimą man skaičiuos (arba ne) tą tašką, kuris lems pensijos dydį? Nuo šalies vidurkio Ignalinos r. atlyginimas skiriasi net 149,3 Eur. Reiškia, kad „surinkti“ tam taškui, kuris pensijoje tampa piniginiu priedu, Ignalinoje dirbant praktiškai neįmanoma… Ar į tai bus atsižvelgta? Kaip toj dainoj: tu vėjo paklausk, tau vėjas atsakys… Ir šiaip Utenos apskritis Lietuvoje gan „smagiai“ pagal vidutinio atlyginimo rodiklius atrodo: Visagino savivaldybė 6-oje vietoje, Utenos – 19, Anykščių – 43, Ignalinos – 44, Molėtų – 53, Zarasų – 60… Smagumėlis, bet kaip tą sumą surinkti ir tašką prie pensijos gauti? Oi galvokit žmonės, ką į valdžią renkat, juk nuo jų priklauso, kiek investicijų į savivaldybę ateis, kiek darbo vietų bus, ar neprisiveš užsienio darbininkų ir „nenumuš“ augančios algos…

Nesenai kalbėjau su moteriškaite, kuri su didžiausia nekantra laukė, kad valdžios pristatytoji pensijų reforma padidins jos neįgalumo išmoką. Rašė visi laikraščiai, kad išmokos didės ir senatvės pensininkams ir neįgaliesiems. Dėl viso pikto moteriškutė vos 2018 metams prasidėjus SODROS teiravosi ar tikrai nereikia rašyti pareiškimo, kad perskaičiuotų, nes mat 2017 m., kad ir ligos susukta, bet dirbo, kažkiek užsidirbo… Juk ir tų dviejų eurų ant kelio nesurasi…

Pagal įprastą tvarką kasmet galėjo tokį prašymą rašyti ir laukti perskaičiavimo, bet darbuotojos nuramino: kaip ir visi gausite rudenėjant perskaičiuotą, visas nepriemokas – vienu kartu. Džiaugėsi, laukė, bet įpratusi nepasitikėti valdžia dėl viso pikto dar deklaravusi pajamas su tais pačiais specialistais konsultavosi. Pasakė tą patį. Iki pat metų vidurio visa žiniasklaida skelbė, kad neįgalieji greta su pensininkais. Atėjo lemtingas rugpjūtis – perskaičiavimo nėra, darbuotojos akis suka, sako kitais metais liepą už visą laiką perskaičiuos… dabar prašymo perskaičiavimui nepriima… Juk nekaltos ir jos, kad valdžia savo sprendimus lyg gatvės mergelė parėdus maino…

Žmonių noras tikėti tuo, ką girdi valdžią sakant, jau senokai tapo „nekatros“ ligos požymiu… jokios smegenų jungtys tokios baigties neišprognozuos… Spauda tyli, televizija apie tai nekalba… Atrodo, kad visuomenei gerovę kūrę neįgalieji dėl kažko kalti… O kitų metų liepą valdžia dar vieniems rinkimams ruošis ir nežinia ar kas kada ką perskaičiuos…

Labai jau materialistiškai tos mano smegenų jungtys veikia. Negaliu negirdėti, kad valstybė savo atkūrimo šimtmetį mini. Et, kas bus, tas bus. Gyvensiu kaip jogai rekomenduoja – šia diena džiaugsiuos. Nepriraudosi visų tuščių namų  ūkio dubenų… Valdžia juk ne valstybė. Bet… valdžios valioje išnaikinti visa, kas lietuviui šventa buvo visais amžiais – mišką. Išskirtinumą ir žavesį. Kur mano teisėtas lūkestis į valstybės atkūrimo džiaugsmo šventę? Dingo. Ar žinot, kad naujasis miškų tvarkymo darinys skelbia, kad sėkmingai įvykdė medienos kirtimo planus? Daug kur apie tai rašo – mat sėkmingai dirba, pertvarka pasiteisino. Ta proga nebeleidžiama kirsti medžių savo sodybose, bet leista dar 6 procentais kirtimus padidinti miškuose…

Gal bijo, kad deguonies pritrūks, kai miškų sumažės, todėl sodybose uždraudė? Kas daugiau domėjosi miškų tvarkymo istorija, žino, kad kai tik valstybei trūksta pinigų – ima mišką parceliuoti. Taip buvo ir prie caro, ir tarpukariu, ir pokariu, o dabar kas? Prieš rinkimus tiek prisižadėjo, kad dabar išsisukti nebegali? Civilizacija, kompetentingi specialistai ir tuščia Lietuva? Kiti žadėjo, netesėjo, bet nors nenaikino… Kažin ar čia mano smegenų jungtys sutriko, ar valdžios vyrų galvose jos tiesiog užsiblokavo? Ar galima tokius sprendimus suprasti ir pateisinti? Kur dėt tą savo lūkestį dėl gražiai tvarkomos aplinkos ir poilsio vietos vaikams, „ariantiems“ tuose miestuose, kur gali surinkti pinigų sumą, reikalingą taškui prie pensijos gauti?