Ketvirtajame 2024 metų „Gimtosios kalbos“ numeryje A. Smetonienė nagrinėja žodyno „Dictionarium trium linguarum“ dūrinius; A. Ruskan rašo apie dalelyčių samplaikas, jų reikšmę ir paskirtį; D. Pagojienė ir D. Beliokaitė kalbasi apie reklamos kalbą; I. Baltakienė apžvelgia varžytuvių „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ darbus; G. Kačiuškienė pasakoja apie Šiauliuose surengtą virtualią viktoriną „Saulės miestas ir jo kalbinės ypatybės“; G. Grigas užsimena apie spaudos draudimo liekanas kai kurių paslaugų teikėjų ir renginių rengėjų veikloje…
Turinys
Anželika Smetonienė. Retų žodyno „Dictionarium trium linguarum“ skolintos šaknies veiksmažodžių ir dūrinių įvairovė ….. 3
Tęsdama 1642 m. žodyno „Dictionarium trium linguarum“ leksikos analizę, šiame straipsnyje autorė nagrinėja slaviškos šaknies veiksmažodžius ir sudurtinius žodžius, kurių bent vienas dėmuo yra svetimos kilmės.
Pateikiami pavyzdžiai atskleidžia Sirvydo žodyne paliudytą lietuvių kalbos darybos įvairovę ir parodo, kaip ir kokiu būdu anuo metu darytasi naujų žodžių įvairiems dalykams įvardyti: adynykadaris „laikrodininkas“, historijarašys „kas rašo istoriją“, karbijanešys „pirklys, kuris nešioja prekes pintinėje su antvožu“, mainakvorbis „kas maino spalvą“, miestakelė „gatvė“, miestvaldis „miesto valdytojas, burmistras“, miestavaldystė „miesto valdymas“ ir kt.
Anna Ruskan. Dalelytės ir jų draugai ….. 8
Dalelytės – tai trumpi, nekaitomi žodžiai, vartojami tiek sakytinėje, tiek rašytinėje kalboje, lemiantys pokalbio ar teksto gyvumą, sklandumą ir netiesiogiai rodantys kalbėtojo ir adresato santykių pobūdį.
Dalelytės gali būti vartojamos ne tik atskirai, bet ir jungtis su kitomis. Straipsnyje rašoma apie tai, kaip susidaro dalelyčių samplaikos, kokia yra jų reikšmė ir paskirtis.
Aktualijos
O dabar – reklama! (Daiva Pagojienė, kalb. Daiva Beliokaitė) ….. 10
„Reklama yra tarsi chameleonas, ji labai reaguoja į aplinkos pokyčius, adresato nuostatas. Kiek bus kalbama apie tai, kokia bus formuojama visuomenės nuomonė, tokia bus ir reklama“, – teigia Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos docentė lituanistė Daiva Pagojienė.
Genovaitė Kačiuškienė. Šiaulių identiteto beieškant… ….. 13
Kovo 14 d. buvę ir esami šiauliečiai pakviesti dalyvauti pirmojoje virtualioje šiaulietiškos kalbinės ir etnokultūrinės tapatybės viktorinoje „Saulės miestas ir jo kalbinės ypatybės“.
Kodėl kilo mintis surengti šią viktoriną, kaip buvo rengiami jos klausimai ir kokių išvadų galima daryti nagrinėjant atsakymus, pasakoja viena iš viktorinos sumanytojų LKD tarybos pirmininkė Genovaitė Kačiuškienė.
Mokytojo užrašai
Irena Baltakienė. Esame visi po viena dangaus kepure (konkursui „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ pasibaigus) ….. 17
„Lituanistų sambūris“ kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių kalbos draugija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau trečią kartą surengė mokinių konkursą „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“.
Straipsnio autorė apžvelgia, kokių darbų gauta, pristato laimėtojus, prizininkus ir kalbina vieną iš rengėjų – LLTI direktorę Aušrą Martišiūtę-Linartienę.
Pašnekovė siūlo: „Konkurso darbus vertėtų dar plačiau skleisti – vaizduotėje regiu interaktyvų žemėlapį, kuris atveria daugybę įdomių vietų, žmonių istorijų Lietuvoje ir kituose kraštuose, kur gyvena lietuviai.“
Kronika ….. 26
Šio numerio kronikoje skelbiamas „Personalijų“ skyrelis.
Žiupsneliai
Gintautas Grigas. Spaudos draudimo liekanos ….. 32
Kai kurie paslaugų teikėjai ar renginių rengėjai net ir šiais laikais pageidauja gauti žinutes be savitųjų lietuviškų rašto ženklų.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
