Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Apžvalgininkas. Rusija Vakaruose darydama įtaką valdo kultūrinius kairiuosius bei kraštutinę dešinę

Vilniaus Apžvalgininkas, www.alkas.lt
2024-04-16 08:00:00
1
Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Lietuva po beveik 30 metų nepriklausomybės nutarė kultūriškai prilygti Vakarams ir stengiasi, kad Vakarai suvoktų, jog ji yra integrali jų dalis ir dėka to mus tvirtai gintų. Taip pat svarbu, jog Rusija irgi realiai suvoktų mus Vakarų dalimi bei turėtų psichologinį barjerą pulti. Pažangą bei konvergenciją kultūros srity Estija pradėjo dar prieš 30 m., Lietuva tik šiandien susizgribo ir tik kai kilo Rusijos puolimo pavojus.Šiandien Rusija suvokia Estiją kaip vakarietiškiausią Baltijos šalį, Lietuvai tenka pačios netvarkingiausios Baltijos šalies titulas. Estijos kalba turi skandinavišką tarmę, be jokių rusų kalbos skolinių, viskas šalyje daroma išlavinto skonio skandinaviškame stiliuj, aukščiausioj kokybėj.

Carinės Rusijos okupacijos laikais Kremlius Lietuvoj pristatė cerkvių, kurios turi tą pačia funkciją kaip sovietiniai paminklai, paversti šalies peizažą kultūriškai ruskij mir dalimi. Lietuva galėtų šias cerkves renovuoti į skandinavišką stilių, jog keliaujant per Lietuvą nepasijustum esantis Rusijos provincijoj.

Antras didžiausias Lietuvos miesto simbolis – Soboras. Lietuva vienintelė Baltijos šalyse turi rusiško stiliaus kelio ženklus, kai Estijoj jau senai yra skandinaviško stiliaus.

Kai rusai vieši Lietuvoj, teigia, jog lietuvių kalbos tarimas skamba kaip rusų kalba. Kalba kuria kultūrą, Lietuva padarė klaidą parinkdama aukštaičių tarmę bendrinės kalbos pagrindu. Dėl to, kai lietuviai kalba angliškai, girdisi rusiškas akcentas. Žemaičius keliaujančius Vakaruose, dėl jų skandinaviško stiliaus tarmės, painioja su skandinavais, kai tuo tarpu kalbančius lietuviškai painioja su svečiais iš Rusijos. Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės yra rusiškos, raidžių diakritai – rytų europietiški.

Pagal Rusiją viskas kas panašu į Rusiją ar rytų Europą, turi priklausyti Rusijai.

Lietuvoj daugiabučiai kaip ir Rusijoj turi nuo 6 iki 9 rūšių įstiklinimų viename pastate, balkonai paversti sandėliais, kai visame Stokholme dominuoja pagrinde vienas tvarkingas stilius.

Pas mus „Tablet PC“ vadinama planšete, nes Rusija irgi tai vadina planšete. Lietuviai sako „stalas“, nes rusiškai „stol“, kai senasis nebenaudojamas baltiškas žodis – „galds“ (t.y., latviškai galds yra stalas).

Rusija vykdo visapusę įtakos vidinę griaunamąją veiklą prieš mūsų valstybę. Ji paskelbus dalį savo kultūros veikėjų, atlikėjų neva pavojumi Rusijai, sukuria jiems provakarietišką įvaizdį. Vėliau jie atvyksta Lietuvon bei skleidžia Rusijos kultūrą, vykdydami įtakos karą, kurio tikslas paruošti vietos visuomenę idant priimtų Rusijos invaziją.

Paradoksalu kai Lietuva viešai aiškina, jog neva daro viską. kad pasiruoštų sėkmingai gintis, tačiau toliau Kremliui leidžia griauti mūsų gynybą iš vidaus. Psichologinės, kultūrinės operacijos yra viena esminių dalių Rusijos pasiruošimo karui. Žinoma frazė – „Kremlin weaponizes everything“, Kremlius viską paverčia ginklu kariavimui visose srityse.

Prieš Rusijos invaziją Ukrainon, į ją viens po kito plūdo Rusijos atlikėjai bei klestėjo rusakalbis švietimas.

Lietuvos vertybinės politikos tikslas – paversti mūsų šalį labiau Vakarais. Šiaip klausimas, jei D. Trampas taptų prezidentu, kuriuo atveju jis labiau gintų Lietuvą – jei ji būtų ar nebūtų priėmusi Stambulo konvenciją? Gausi dalis respublikonų itin nemėgsta Stambulo konvencijos. Kultūrinės kairės dominuojančios pozicijos susvyravo Vakaruose, ypatingai JAV. Dešiniesiems ES bei NATO yra naudingi tuo, jog laiduoja taiką Europoj, pagalbos lėšos skirtos rytų flango šalims su kaupu atsiperka taikos ekonomikai kuriant klestėjimą (tikroji dešinė, ne Kremliaus kraštutinieji).

Beje, kodėl Vakaruose sakoma „Istambulas“, tuo tarpu Lietuvoj sakoma „Stambulas“? Nes Maskva sako „Stambulas“.

Vakarai visuomet tvirtai gins vakarietiškas šalis, kuriose visų pirma yra aukštas išsivystymo lygis bei Istambulo nevadina Stambulu. Vienas esminių dalykų, kad būti tvirtai vakariečiais – turėti mentalitetą kurianti aukščiausią išsivystymą (kurį atskleidžia žodžiai), t.y., turėti BVP vienam gyventojui minimum 100 proc. nuo ES vidurkio.

Ar Lietuva su savo rytų europietišku, suslavintu mąstymo būdu, 30 m. po nepriklausomybės vis dar su rusiškais skoliniais savo kalboj, kurie rodo ūkinį bei kultūrinį atsilikimą, tikrai jaučiasi 100 proc. vakarietiška šalimi? Turime LR Kultūros ministeriją, kurios esminė funkcija yra kurti Lietuvai vakarietiškumą, pats laikas jai pradėti dirbti taip, kad prisidėtų prie saugumo kūrimo, pradėdama nuo pačios esmės.

Dabartinis Lietuvos mentalitetas nėra skirtas klestėjimui kurti. Šis mąstymas, kaip pirmoji raketa nešėja jau atidirbo savo resursą iki jai aukščiausiai įmanomo pasiekti taško ir tam, kad kilti aukščiau turi būti įjungta nauja raketa. Lietuvai reikalingas naujas, labiau išvystytas mąstymo būdas, kad galėtų prisijungti prie aukščiausio išsivystymo šalių grupės, kuriose BVP vienam gyventojui yra virš 110 proc. nuo ES vidurkio. Nūn Lietuvos BVP yra žemiau 90 proc. nuo ES vidurkio.

Viduramžiais dominuojanti ideologija Europoj buvo Krikščionybė, todėl būti vakariečiu, reiškė būti krikščioniu, šiandien būti vakariečiu reiškia nebūti krikščioniu, kadangi dominuojanti ideologija tapo kultūrinis marksizmas. Tapti vakariečiu reiškia tapti marksistu ar, kaip moderniai vadinama – kultūriniu kairiuoju. Tačiau Vakaruose kyla dešinės atgimimo banga teigianti, jog būti europiečiu – tai kaip ir anksčiau, būtina išsaugoti krikščionišką paveldą. Kultūrinė kairė JAV beveik išnaikino viduriniąją klasę, iš kurios kilo R. Reigano fenomenas sutriuškinęs Sovietų Sąjungą.

Senovėj Lietuva nelaikyta 100 proc. vakarietiška šalimi, ji nedegino raganų, mūsų šaly protestantai bei katalikai tarpusavy nekariavo, netgi taikiai sugyveno. Šiuo aspektu, iš laiko perspektyvos Lietuva buvo kaip tik labiausiai pažengus Vakarų civilizacijos dalis. Marksizmas sunkiai prigyja rytų Europoj, nes ši turėjo marksistinį sovietinį Rusijos okupavimą 20 amžiuje ir liko paskiepyta nuo kairuoliškumo. Vakarų Europa neturi karčios patirties ir lengvai perėmė marksizmą. Ir ji privalo sužinoti apie marksizmo kilmę ir visus pavojus, panašiai kaip Baltijos šalys išaiškino Vakarams apie Rusijos pavojų. 

Vakarietiška šalis šiais laikais yra kultūrinis marksizmas (partnerystė, LGBT santuoka – įsivaikinimas, genderizmas, beribis imigravimas, prieš kurį jau sukilo Danija) bei BVP vienam gyventojui ne mažiau 100 proc. nuo ES vidurkio. 20 amžiaus vidury Pietų Korėja nepriklausė Vakarams, buvo itin skurdi, bet ją gynė NATO šalys. Nes ji buvo svarbi. Jei Baltijos šalys taps panašiai svarbios, mus tvirtai gins, net jei nepriimtume kultūrinio marksizmo ir itin aukšto BVP vienam gyventojui.

Izraelis turi panašų požiūrį į kultūrinį marksizmą kaip Lietuvos visuomenė ir turi beveik besąlyginį JAV palaikymą saugumo srity.

Klausimas, kaip greitai Lietuva gali gausiai bei sparčiai padidinti savo BVP, t.y. išsivystymo lygį? Arba kuo mes galime tapti tokie svarbūs, jog mus tvirtai gintų Vakarų šalys? NATO šalyse jau plinta suvokimas, jog Lietuva yra Švedijos, Vokietijos, Olandijos bei kt. Vakarų valstybių nuosavas rytinis pasienis.

Kultūrinė kairė yra kultūrinio marksizmo ideologija išplatinta Vakaruose Kremliaus šaltajam karui įpusėjus per įtakos agentus bei kairiuosius smegenų centrus. Pirmas LGBT paradas pasauly įvyko Sovietinėj Rusijoj 20 amž. pradžioj, kuri vėliau pastebi kraštutinio marksizmo pavojų ir jį kriminalizuoja 1935 m., tačiau ideologija tampa naudinga panaudoti Vakarų subversijai. Panašiai kaip Kinija šiais laikais su TikTok daro Vakarų subversiją, bet šio turinio neleidžia savo valstybėj. Feminizmas, iš kurio kyla LGBT, su savo Kovo 8 – ąja tapo Rusijos kultūros dalimi bei toliau sėkmingai mažina Rusijos gimstamumą. LGBT, kaip išvestinis reiškinys, tik paspartina šį procesą.

Kad paslėptų rusišką sovietinę kilmę marksistai Vakaruose save dažnai vadina liberalais bei supainioja žmones atpažįstančius tikrus liberalus, kurie nėra kultūriniai marksistai. Ekonominis marksizmas žlugo Sovietų Sąjungoj, o šiandieninis kultūrinis marksizmas Vakaruose rodo pirmus smukimo ženklus. Marksizmas, tiek kultūrinis, tiek ekonominis yra antimokslinė ideologija, pseudo religijos forma. Kultūrinė atmaina yra vedanti link gimstamumo mažėjimo, masinio nevaldomo imigravimo, viduriniosios klasės sumenkimo. Ideologija naikinanti valstybę iš vidaus.

Kultūrinė kairė jaučia alergiją europietiškai kultūrai, ypatingai Vakarų Europos atmainai. Pasekoj to, vietos gyventojų gimstamumo mažinimas – kultūrinės kairės ideologijos prioritetas.

Kad sumažinti gimstamumą, nereikia partnerystės ar pan. įstatymų, užtenka valdyti žiniasklaidą, švietimo bei kultūros ministerijas ir jos lengvai darydamos įtaką instaliuos gimstamumo mažinimo programinę įrangą visuomenėje. LGBT įstatymai yra tik braškė ant torto, oficialus įforminimas, kuris esmės nekeičia. Dabartinė Lietuvos žiniasklaida, švietimo, kultūros ministerijos yra valdomos kairiųjų.

Kremliaus veikimo Vakaruose principas – įteik problemą ir vėliau duok „sprendimą“. Marksistai konfliktuoja su kraštutine dešine bei silpnina Vakarus ir vidaus. Už šių dviejų ideologijų stovi Kremlius bei tampo virveles. Rusijos spec. tarnybų profesionalumas yra tai, kad jos veikia strateginiame lygyje, kurdamos Vakarų pasauliui ideologiją, kuri tampa autopilotu, ribojančiu filtru tam ką civilizacija gali pastebėti ir suvokti. Kremlius turi talentą vykdyti Vakarų pasaulio subversiją. Tuo tarpu mes tik reaguojam.

Rusijos vienas žymiausių šovinistų įdėjo į soc. tinklą vaizdo įrašą apie savo ankstesnę kelionę į Lietuvą ir pabrėžė, jog lietuvių kalboj pastebėjo daug slaviškų/rusiškų žodžių, todėl padarė prielaidą, jog Lietuva taps Rusijos dalimi. Visi Lietuvos panašumai su Rusija įkvepia Kremlių pulti Lietuvą. Kad atbaidyti Rusiją nuo puolimo, svarbu suvokti kaip ši šalis suvokia Lietuvą iš vidaus bei pašalinti visus elementus, kurie gundo Kremlių veikti. Esamas lietuvių kalbos žodynas yra skurdo, korupcijos bei išorės nacionalinio pavojaus šaknis.

Kokie žodžiai, toks mentalitetas. Koks mentalitetas, toks šalies išsivystymo lygis bei likimas. Svarbu pervadinti LR Krašto gynybos ministeriją į LR Valstybės gynybos ministeriją. Žodis „kraštas“ yra įbruktas rytų okupantų, nuo rus. žodžio „kraj“.

Pvz., dronus galime vadinti skraidyklėmis. Imkime kalbos politikos pavyzdį iš islandų. Kuo Lietuvoj mažiau slaviškumų bei tarptautinių žodžių, tuo mažiau Kremliaus Lietuvoj. Kremlius išnaudoja šiuos aspektus prieš mūsų šalį. Lietuva dar neišsivadavo iš Kremliaus per įtaką valdomo postsovietinio baltoslaviško pasaulio, kurio kertiniai bruožai –  amžinas skurdas bei korupcija. Rusija kultūriškai laiko baltoslavišką erdvę savo vidiniu kiemu ir labiausiai siekia ją užvaldyti tiesiogiai. Lietuva kol kas turi per žemą valstybinį sąmoningumą, kad tai suvoktų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Apžvalgininkas. Kas rusifikuoja pietryčių Lietuvą?
  2. V. Apžvalgininkas. Vakarai atsakingi už kilusį karą Ukrainoj. Kodėl Vakarai nenori Ukrainos pergalės. Kaip Turkija neprovokavo Rusijos
  3. V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  4. V. Apžvalgininkas: Rusakalbės mokyklos tapo visiška Lietuvos nesėkme
  5. V. Apžvalgininkas. Lietuvos bei Suomijos skirtumai. Vilnius trumpam tapo Donbasu
  6. V. Apžvalgininkas. Lietuva gausiai finansuoja Lukašenkos režimą
  7. V. Apžvalgininkas. Lietuvos Donbasas. Lenkijos ambasadorių įkvėpė J. Pilsudskis?
  8. V. Apžvalgininkas. Švietimo politika integruojant imigrantus šokiruoja Lietuvos žmones
  9. D. Stancikas. Kodėl Rusija tokia svarbi Lietuvai?
  10. M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  11. K. Jovaišas. Gyvenimo kokybė. Lietuva – Rusija: 5 : 0
  12. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  13. V. Rubavičius. Ordiškos imperijos „atgimimas“: ar Rusija gali liautis?
  14. Vakaruose būtina kalbėti apie Rusijos sudaužymą. Ir tą daryti visais frontais
  15. V. Apžvalgininkas. Kultūros ministerija bei kultūriniai kairieji (liberalai) – lietuvių kalbos bei lietuvių tautos priešai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Kažin says:
    1 metai ago

    Na matai, kokia galinga esant Rusiją ir tik jos prišiūkšlintu kiemu – Lietuvą, papaistė DI. Pats DI betarpiškai tikrovės pažinti negali, tai jis ją “kuria” senesnių DI tekstų logikos pagrindu. Tokiais surogatais murgdomas dar užsilikęs senoviškesnio tipo šiandieninis žmogus. Tikroviškumas vis mažėdamas apskritai nyks, neliks jam poreikio, taigi gyvenime traukiama į DI tipo visuomenę, kuri jau ne užkalnų…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius | vilnieciams.lt nuotr.
Kultūra

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius

2025 06 30
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje
Ukrainos balsas

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.
Kultūra

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nauja koalicija? apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Prudentia Tech apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius
  • Parduodantiems būstą – žinovės patarimai
  • Trys svarbiausi kriterijai renkantis daržoves
  • K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

Kiti Straipsniai

2025 m. birželio 27 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas Vilniuje

K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

2025 06 29
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Automobilis BMW

Kodėl 10 metų automobilis – patraukliausias pasirinkimas?

2025 06 29
Trampas Hagoje po smūgių Iranui

M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

2025 06 28
Su draugėmis, 1974 m. | R. Vikšraitis | LNM nuotr.

Laiminga vaikystė – baloje, tarp gėlių, su blynu rankoje

2025 06 28
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės iškilmingas minėjimas Kaune, Valstybės teatre 1938 m. sausio 15 d. | Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune archyvo nuotr.

I. Jakubavičienė. Prezidento Antano Smetonos dėmesys kultūros laukui

2025 06 28
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Daugiabutis | enmin.lrv.lt nuotr,

Seimas patvirtino NT mokestį

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Nauja koalicija? apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Prudentia Tech apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Valdas Jecka apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Donatas Banionis | lzs.lt nuotr.

I. Litvinaitė-Avyžienė. Kinas ir Donatas Banionis iš arti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai