Seimas po svarstymo pritarė atnaujintos Krašto apsaugos sistemos plėtros ir stiprinimo programos projektui. Šiame dokumente pateikiama glausta Krašto apsaugos sistemos (KAS) aplinkos analizė, nustatomi Nacionalinio pažangos plano uždavinių, kurie atitinka valstybės saugumo ir gynybos veiklos sritį ir už kurių įgyvendinimą ir poveikio rodiklių pasiekimą atsakinga yra paskirta Krašto apsaugos ministerija, įgyvendinimo prioritetai ir įgyvendinimo kryptys, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvos kariuomenei, taip pat nustatomi pagrindiniai veiksmai, reikalingi KAS bendradarbiavimui su institucijomis, kurios karo atveju būtų priskirtos prie ginkluotųjų pajėgų, užtikrinti.
Pristatydamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas ir siūlymus, komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad NSGK šiam svarbiam dokumentui pateikė per 30 siūlymų, pirmiausia orientuotų į visuotinės gynybos įgyvendinimą ir principų įtvirtinimą Lietuvos gynybos architektūroje.
„Siūlome, kad komendantūrų įgalinimas vyktų ne tik paskelbus mobilizaciją ar karo padėtį, bet dar ir taikos metu. Todėl akcentuojame būtinybę, savivaldybėse sukurti vadinamąją karo komendanto sistemą, kad kiekvienas kovinis asmuo, ar tai būtų parengtų rezervo karys, ar komendantinis šaulys, norintis prisidėti prie valstybės gynybos, žinotų algoritmą, į ką ir kur kreiptis“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, didelis dėmesys skirtas bepiločių orlaivių ir elektromagnetinės kovos pajėgumų poreikiui: „Labai aiškiai akcentuojame, kad tai yra pajėgumas, kurį reikia kurti Lietuvoje ir jį integruoti į visą mūsų gynybos politiką. Taip pat akcentuojame atskirai kontramobilumo priemonių ir gynybos linijos svarbą.
Valstybės siena turi būti tinkamai parengta jos priešakinei gynybai, pasienio ruožai, kuriuos galima įveikti sunkiąja karine technika, turi būti papildomai pasaugoti. Kontramobilumo priemonės turi tapti integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi.“
Programos projekte daug dėmesio skiriama pilietiniam pasipriešinimui, rezistencijai. NSGK pirmininko teigimu, tai leistų kuo didesnei visuomenės daliai įgyti atsparumą, žinių, įgūdžių, turėti savo vietą gynybos planuose, esant skirtingiems scenarijams.
„Taip pat matytume įvairių galimų grėsmių scenarijus, kai kalbame ne tik apie konvencines grėsmes, bet ir apie hibridines, kurios gali turėti ir kinetinį elementą. Matome ir abrėžiame, kad reikia stiprini ginkluotę pagal NATO standartus ir mūsų Vidaus reikalų ministerijos tarnybų, kurios karo padėties metu, taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, personalą: kai kalbame apie viešojo saugumo tarnybą, apie valstybės apsaugos, sienos apsaugos tarnybą, apie vadovybės apsaugos tarnybą.
Kitaip tariant, jų parengtis, jų apmokymas, jų pasirengimas, ginkluotė, gali leisti daug operatyviau reaguoti, pirmiausia, į hibridinės grėsmės scenarijus – kai viskas vyksta greitai, ir reikia staigios reakcijos. Tai yra tik keli dalykai, kuriuos mes integravome į krašto apsaugos sistemos Lietuvos programą.“
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė programos projekto svarbą: „Nuo jo atsiremia ilgalaikės ne tik finansavimo projekcijos, bet ir pajėgumų įsigijimas, vystymas, kokia trajektorija juda Lietuvos kariuomenė. Per artimiausią dešimtmetį Lietuvos kariuomenės modernizavimui, įskaitant infrastruktūros plėtrą, amunicijos kaupimą, kasmet yra numatyta skirti beveik po 950 mln. eurų. Tas skaičius galėtų ir turėtų būti didesnis atsižvelgiant į tas grėsmes, kurios yra potencialios ir realios.
Tas kiekvienais metais skiriamas milijardas dalinasi tuo principu, kad 70 proc. jau dabar yra numatyta aukščiausio prioriteto – nacionalinės divizijos su reikiamais įgalinimais vystymui. Tai ir yra daroma nepamirštant modernaus kario koncepcijos ir programos, nes reikia kiekvieną rezervo karį aprūpinti tinkama, individualia ginkluote, ekipuote ir įvairiomis kitomis priemonėmis.“