Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės įveikė paskutinįjį etapą – bendru keturių ministrų susitarimu pritarta iniciatyvai, numatančiai gynybos ir saugumo pramonės bei inovacijų poreikius mūsų šalyje. Ši Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva reikšmingai prisidės prie galimybės išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės galimybes, kurių svarba itin išaugo Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros gaires patvirtino ekonomikos ir inovacijų, užsienio reikalų, krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai.
„Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė dar yra jauna, tačiau pasiryžusi daryti didelį proveržį. Siekiant užtikrinti valstybės ginkluotos gynybos ir viešojo saugumo poreikius, būtina didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas, investicijas ir eksportą. Neabejoju, kad ši iniciatyva padės išnaudoti augantį Lietuvos pramonės potencialą bei nurodys kryptį, kas ir kaip privalo užtikrinti tinkamą šios sistemos funkcionavimą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šiomis gairėmis yra sukuriami teisiniai pagrindai tam, kad, atsižvelgus į Lietuvos gynybos ir saugumo pajėgumų plėtros planus, atsirastų galimybė pasinaudoti naujais finansavimo šaltiniais ir skirti finansavimą gynybos ir dvejopos paskirties produktų tobulinimui, inovacijoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
„Džiaugiamės parengtomis Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairėmis, nes šiandieniniame geopolitiniame kontekste gynybos ir saugumo temai tenka išskirtinis dėmesys. Ne išimtis šiuo požiūriu ir ekonominė diplomatija. Lietuvos diplomatai, dirbantys ekonomikos srityje Lietuvos atstovybėse užsienyje, yra pasirengę teikti pagalbą LT gynybos pramonės įmonėms užsienio parodose, susitikimuose su gynybos sektoriaus asociacijomis, ieškant informacijos apie galimybę dalyvauti užsienio šalių gynybos pramonės viešuosiuose pirkimuose, organizuojant verslo misijas, ieškant kontaktų užsienyje“, – nurodo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Siekiant įgyvendinti penkmečio gynybos ir saugumo pramonės plėtros planą, gairėse taip pat įtvirtinami atsakingų institucijų įsipareigojimai ir veiklos sritys. Įgyvendindamos gaires, valstybės institucijos įsipareigoja bendradarbiauti su asocijuotomis gynybos ir saugumo pramonės organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis ir kitomis suinteresuotomis įstaigomis.
„Šiomis gairėmis siekiame sukurti palankesnę aplinką gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi bei naujų gynybos produktų kūrimui. Esame suinteresuoti įtraukti Lietuvos gynybos pramonės įmones ir mokslo institucijas į ES ir NATO šalių gynybos ir saugumo pramonės tiekimo grandines, padėti joms rasti partnerių ES ir NATO šalių rinkose, dalyvauti su gynybos pramonės vystymu susijusiuose fonduose, projektuose, iniciatyvose. Labai svarbu ir tai, kad gynybos pramonės plėtra kuo labiau atitiktų valstybės gynybos ir saugumo poreikius, pasitarnautų šalies gynybos pajėgumų vystymui. Lietuvos išlaidos gynybai nuolat auga, o dalis šių išlaidų turi atitekti ir šalies gynybos inovacijoms skatinti“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Gairių ir veiksmų plano įgyvendinimas didintų Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės tarptautinį konkurencingumą, kurtų didesnę pridėtinę vertę ir skatintų eksportą, ypač tokiose gynybos ir saugumo pramonės srityse, kaip naujų tarptautiniu mastu konkurencingų gynybai ir saugumui skirtų produktų ir technologijų kūrimas, puslaidininkių, lazerių ir optikos prietaisų kūrimas ir tobulinimas, kibernetinių saugumo sistemų kūrimas ir diegimas.
„Džiugina sklandus policijos ir gynybos pramonės atstovų bendradarbiavimas ekspertiniu lygiu – iki šiol visada pavykdavo rasti lanksčių ir tvarių sprendimų tiek siekiant užtikrinti saugumą, tiek sudarant sąlygas sklandžiam veiklos vystymui. Nuo balandžio 1 d. įsigalioję Ginklų kontrolės įstatymo pakeitimai sukoncentravo daugumą A kategorijos ginklų (kaip strateginių prekių) eksporto ir importo leidimo procedūrų vienoje valstybės institucijoje – Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Tikimės, kad šis sprendimas yra vienas iš tų teigiamų žingsnių optimizuojant ir licencijavimo procedūras“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
