Seimas pritarė naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymo projektui ir lydimiesiems teisės aktams.
Seimo kanceliarijos Spaudos biurui pranešęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad į tai seniai lauktas sprendimas: „Lietuvoje kuriama integruota krizių valdymo sistema, kuri leis valstybei operatyviau reaguoti į įvairias civilines krizes – nustatomas mechanizmas, kaip atsiradus krizei reaguoja valstybė – reglamentuojama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atsakomybė už parengtį krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms šių institucijų veiklos (valdymo) srityse. Krizių valdymo sistema apims nuo grėsmių ir rizikos stebėsenos iki prevencijos ir padarinių šalinimo.“
Įstatyme įtvirtinta, kad krize bus laikoma valstybės lygio ekstremalioji padėtis, kurios nepavyksta arba neįmanoma likviduoti ir (ar) pašalinti jos padarinių taikant valstybės lygio ekstremaliosios padėties valdymo priemones, ypatingo įvykio, taip pat išorės arba vidaus įvykių ar procesų nulemta padėtis, kelianti grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams ar gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui.
Ši sąvoka neapims grėsmę valstybės suverenumui, teritorijos vientisumui, Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai keliančių situacijų ir įvykių, kuriems esant yra pagrindas priimti sprendimą dėl kariuomenės panaudojimo reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir valstybės sienos pažeidimus, pagal savo pobūdį neprilygstančius agresijos aktams, ar įvesti karo padėtį.
Minisrtė pristatė pokyčius
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pristatydama projektą Seimo nariams, sakė, kad nauju teisiniu reglamentavimu atsisakoma Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, sujungiamos krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos, sudaromos teisinės prielaidos Nacionaliniam krizių valdymo centrui Vyriausybės kanceliarijoje steigti:
„Šis centras taptų pagrindine krizių valdymą valstybės mastu koordinuojančia institucija. Ji veiktų 24 valandas per parą, koordinuotų pasirengimą ir ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymą. Nacionalinio saugumo komisija, pagal šį visą naują mūsų siūlomą modelį, bus pagrindinė Vyriausybės sudaroma institucija, priimanti politinius sprendimus dėl veiklos prioritetų, pasirengimo, prevencijos ir reagavimo užduočių.“
Įstatyme nustatytos teisinės prielaidos koordinuotam ir efektyviam pasirengimui valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas, jų prevencijai, nuolatinei situacijų stebėsenai, vertinimui; apibrėžtas krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas ir gyventojų švietimas.
Civilinės saugos pajėgos bus skirtos paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ir ekstremaliosioms padėtims likviduoti ir jų padariniams šalinti. Jose galės darbuotis ir savanoriai bei Nevyriausybinės organizacijos (NVO).
Savanorių ir NVO pajėgos galės būti pasitelkiamos teikti humanitarinę pagalbą ir reikiamas paslaugas atliepiant humanitarinius poreikius; vykdyti paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus; padėti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams atlikti funkcijas, susijusias su krizių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija, valdymu ir jų padarinių šalinimu.
Naujajame Civilinės saugos įstatyme greta slėptuvės įtvirtinta priedangos sąvoka. Ja bus laikomas statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).
