Rugpjūčio 31 d., penktadienį Lietuvos švietimo ministerijoje vyko švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės susitikimas su Lenkijos švietimo ministre Ana Zalevska (Anna Zalewska), kuriame aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse, taip pat pasikeista profesinio mokymo patirtimi. Lenkijos delegaciją domino Lietuvos patirtis iš esmės pertvarkant profesinio mokymo sritį, nes šioje kaimyninėje šalyje taip pat planuojami pokyčiai šioje srityje.
Susitikime pabrėžtas tikslas, kad abiejų šalių tautinių mažumų mokyklų mokiniai vienodai gerai mokėtų valstybinę ir gimtąją kalbas. Lietuvos ir Lenkijos ministrės patvirtino siekį, kad bendra švietimo ekspertų grupė iki metų pabaigos pateiktų siūlymus, kaip sudaryti tautinių mažumų mokyklų mokiniams kuo geresnes sąlygas įgyti kokybišką išsilavinimą.
„Sutarėme sudaryti bendrą ekspertų grupę, kuri analizuos visus iššūkius, priežastis, kurios lemia pasiekimų skirtumus, kokie yra iššūkiai kalbant tiek apie ugdymo priemones, vadovėlius, tiek apie ugdymo programas, mokytojų kompetenciją. Išanalizavę šiuos iššūkius pateiksime premjerams iki metų pabaigos konkrečias priemones“ – sakė ministrė J. Petrauskienė.
Ministrė A. Zalevska kaip vieną iš kalbos stiprinimo mokymo priemonių Lenkijoje paminėjo lenkų kalbos mokymą tautinių mažumų darželiuose. Lietuvoje taip pat siekiama intensyvinti lietuvių kalbos ugdymą švietimo įstaigose tautinių mažumų kalbomis.
„Jaunimui būtina sudaryti visas galimybes įgyti laikmečio iššūkius atitinkantį išsilavinimą – tiek lenkų kilmės mokiniams, gyvenantiems Lietuvoje, tiek lietuviams, gyvenantiems Lenkijoje“, – sakė ministrė A. Zalevska.
Ministrė J. Petrauskienė džiaugėsi, kad abiejų šalių Vyriausybės mato švietimą kaip vieną iš didžiausių prioritetų. „Kiekvieno piliečio išsilavinimas abiem valstybėms yra labai svarbus, nes investicija į žmogų lemia abiejų valstybių gerovę. O švietimas yra sritis, kuri tikrai gali nutiesti strateginės partnerystės tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar kalbame apie lenkų vaikus Lietuvoje, ar lietuvių vaikus Lenkijoje, svarbu, kad vaikai vienodai gerai mokėtų tiek lietuvių, tiek lenkų kalbą abiejose šalyse“, – pabrėžė J. Petrauskienė.
Lietuvoje veikia 77 mokyklos, kuriose lenkų mokomąja kalba 2017-2018 m.m. mokėsi 11,2 tūkst. mokinių. Lenkijoje veikia 4 lietuviškos mokyklos, kuriose mokosi per 400 mokinių.
Lenkijos švietimo ministrė domėjosi Lietuvos patirtimi pertvarkant profesinio mokymo sritį.
Lietuva šiuo metu vykdo profesinio mokymo sistemos pertvarką, kuria stiprinama sąveika tarp mokymo ir darbo rinkos. Keičiamas profesinio įstaigų valdymas, įtraukiant į dalininkus verslo atstovus. Siekiant užtikrinti efektyvų finansavimo panaudojimą pereinama prie modulinio mokymo, kuris leis profesines mokyklas pasirinkusiems asmenims kiek galima greičiau įsidarbinti ir adaptuotis darbo vietose. Siekiant užtikrinti racionalų išteklių panaudojimą ir darbdavių lūkesčius atitinkantį darbuotojų rengimą, pertvarkomas profesinio mokymo įstaigų tinklas.
Lenkijoje taip pat vyksta profesinio mokymo reformos darbai. Profesinio mokymo reformos tikslas – išnaudoti jaunų žmonių potencialą ir paskatinti juos rinktis profesines mokyklas kaip patrauklų ugdymo kelią ir asmeninio tobulėjimo galimybę. Lenkija planuoja atidaryti dviejų lygių profesines mokyklas ir atkurti technikumus, kuriuose mokymas truktų 5 metus. Šių mokyklų veiklos pagrindas – artimas bendradarbiavimas su darbdaviais.
Abiejų šalių profesinės mokyklos skatinamos aktyviai naudotis tarptautinių mainų programomis ir keičiantis gerąja patirtimi reformuojant profesinį mokymą.
Ir vėl kažkokios tautinės mažumos… Jų Lietuvoje nėra!!! Yra tik TAUTINĖS BENDRIJOS!!! Gal vieną kartą pasiskaitykime LR Konstituciją?!
Švietimo ministrei niekas to neišaiškino, o pačiai nešovė į galvą, jog toks lenkų ir kt. LT kitataučių apibūdinimo prieštaravimas bet kokiai logikai.
Taigi, Petrauskienė pažeisdama Konstituciją toliau kalba nesąmones: jei ji turi omenyje tautinę mažumą- Tuteišius ir lenkų, rusų asimiliuotus Lietuvius, tai gerai, bet prie ko čia lenkai, kurių yra vienetai ir atsiradę Lietuvoje okupacijų laiku. Reikia į tą ekspertų grupę įvesti tautinių idėjų žmones, nes tautiškumas ES šalyse atgimsta, gal pakviesti brolių latvių atstovą, kad padėtų gelbėti nuo maišytos, negražios slavų kalbos. Lietuviai, neatsilikime nuo vengrų, italų, net amerikiečių ir tų pačių lenkų, kuriems lenkiškumas yra pirmoje vietoje net ne jų žemėse ir valstybėje. Jei Petrauskienė neįsteigs daugiau lietuviškų mokyklų Lenkijoje, kurios buvo uždarytos per paskutinius 30 metų ir neperves nuo 5 kl. kad visos mokyklos dalykus dėstytų lietuvių kalba, tuomet tą ekspertų komisiją ir Petrauskienę atiduosime Prokuratūrai, kaip Konstitucijos ir viešojo intereso pažeidėją..
+ ir jei nesaugos lietuviškų mokyklų ar mokyklėlių LT paribiuose, teks pripažinti jog visus 3 dešimtmečius ŠMM kenkė ir toliau kenkia lietuvybei jos etninėje žemėje Lietuvoje, nesirūpino ir už jos ribų atsidūrusiose lietuvių etninėse žemėse…
Ar tik nereikia „Talkai” kreiptis į Konstitucinį Teismą tiek dėl oficialiosios rašybos lietuvių k. išsaugojimo, tiek dėl kenkimo lietuvių mokykloms.
Pagal TMAPK tik tuomet tautinėms mažumoms (mažumoms, o ne kitataučių kolonijoms arba bendrijoms!) suteikiamos kažkokios privilegijos, kai dėl to nepatiria žalos kamieninė šalies kalba, o pas mus vidury dienos įžūliai lietuviškos mokyklos tuo tikslu uždaromos, kad būtų išsaugomos lenkiškos mokyklos!
Dėl šių veiksmų lietuvių mokiniai priverčiami rinktis – ar važinėti į toli dar neuždarytą lietuvišką m-k!ą, ar pereiti į čia pat esančias lenkiškas mokyklas, kad tik lenkiškose mokinių nepritrūktų! Kas tai, jei ne šliaužiančioji repolonizacija? O kodėl ne atvirkščiai daroma, kodėl ne lietuviškos mokyklos saugomos, kodėl ŠMM į tokį įžūlumą taip ramiai žiūri, net nepastebi, jog čia daugybė įstatymų pažeidžiama?