Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, artėjant Seimo pavasario sesijos pradžiai, susitiko su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Seimo valdybos nariais.
Prezidentas pažymėjo, kad jau trečius metus Rusijai vykdant plataus masto karą prieš Ukrainą, šios Seimo sesijos metu visoms valstybės institucijoms reikia ypatingo susitelkimo, konstruktyvumo ir išminties. Lietuvoje keičiantis politiniams ciklams visos valdžios šakos turi kartu spręsti valstybės saugumo stiprinimo ir atskirties mažinimo klausimus.
Šalies vadovas padėkojo Seimo vadovybei už praeitoje rudens sesijoje nuveiktus svarbius darbus: priimtą valstybės biudžetą su galimybe gynybai skirti 3 proc. nuo BVP gynybai, išspręstus prokurorų atlyginimų klausimus, trumpųjų maisto tiekimo grandinių įteisinimą.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į laukiančius svarbius nepadarytus darbus, visų pirma į vis dar nerezultatyvų mokesčių reformos svarstymą. „Mes esame pažadėję Lietuvos žmonėms daugiau teisingumo mokesčių sistemoje. Deja, panašu, kad šis Seimas paliks šio pažado įgyvendinimą kitam“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad nors priimant biudžetą kelių finansavimo klausimu buvo padarytos korekcijos reikiama kryptimi, tačiau jos toli gražu neatitinka apleistų Lietuvos kelių situacijos rimtumo.
Aptariant svarbius Seimo pavasario sesijos klausimus šalies vadovas pabrėžė būtinybę visoms politinėms jėgoms susitelkti dėl bendrų sprendimų siekiant užtikrinti reikalingą finansavimą šalies gynybai. „Bankų solidarumo mokesčiui galioti liko metai. Palikęs šalies gynybos finansavimo klausimą spręsti 2024 m. rudens sesijoje – rinkimų metu – Seimas pasielgtų neišmintingai. Kviečiu tautos atstovus, prisiekusius visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, prisiimti atsakomybę ir neatidėlioti gyvybiškai svarbių šaliai sprendimų“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pakartojo savo poziciją, kad nustatant skirtingas ribojamąsias priemones dėl karinės agresijos prieš Ukrainą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo padaryta klaida ir paragino priimti sprendimus, kurie leistų užtikrinti priešiškų režimų valdomų šalių piliečių atvykimo į Lietuvą kontrolę.
Prezidentas pristatė Seimo valdybai savo siūlomas į Seimo pavasario sesijos darbų programą įtraukti teisėkūros iniciatyvas socialinės ir sveikatos apsaugos, ekonominės politikos, teisingumo, nacionalinio saugumo ir teisėsaugos srityse.
Siekdamas mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, taip pat reaguodamas į šalies demografinius iššūkius, Prezidentas siūlo Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurių tikslas – daugiau paremti dirbančias ir vaikus auginančias šeimas, sumažinti šeimų pajamų apmokestinimą ir padidinti vaikus auginančiųjų pajamas įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už vaiką, nepriklausomai nuo to, kokia forma (darbo santykių ar individualios veiklos) uždirbamos pajamos.
Šalies vadovas numato inicijuoti ir siūlo Seimui svarstyti socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų tobulinamas papildomo pensijų indeksavimo mechanizmas, įvertinus tai, kad esamiems pensininkams pensijos prieaugis, deja, ne visais atvejais padengia infliacijos tempus ir ne visais atvejais atitinka tikslą sparčiau mažinti pensininkų skurdą.
Prezidentas taip pat siūlo Seimui svarstyti ir Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama tobulinti Baudžiamojo kodekso XVI skyriuje „Nusikaltimai valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“ įtvirtintas nusikalstamų veikų sudėtis ir nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius, didžiausią žalą sukeliančius nusikaltimus.
