Kovo 11-ąją prisimename kaip Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Už nepriklausomybę sumokėjome tautiečių gyvybėmis 1991-ųjų sausio 13-tos naktį.
Jau du metai, kai mūsų broliška tauta kovoja už savo nepriklausomybę. Už Ukrainos nepriklausomybę žuvo ne 13, o 10 tūkst. kartų daugiau: karių, civilių gyventojų, o svarbiausia – vaikų.
Prieš agresorių Ukrainoje kariauja ir mūsų tautiečiai. Yra žuvusių.
2022 m. kovo mėn. Ukrainoje apie tūkstantis Baltarusijos opozicijos savanorių suformavo pulką, pavadintą vieno iš 1863 metų sukilimo vadovų – Konstantino Kalinausko (gudų Kastuś Kalinoŭski) garbei.
Gudų pulke petys petin kovoja ir savo gyvybe rizikuoja Lietuvos savanoriai – specialiųjų pajėgų greitojo reagavimo, pasienio, policijos, Krašto apsaugos pajėgų atsargos kariai ir karininkai.
Baltarusijos tauta jau keleri metai kenčia nuo diktatoriaus represijų, todėl tautiečių pagalba K. Kalinausko pulkui nėra pakankama. Jiems reikalinga – mūsų pagalba ir parama.
2023 m. rudenį K. Kalinausko pulko savanoriai kovėsi prie Bachmuto. Šiandien jie dalyvauja Avdejevkos miesto gynyboje. Padėtis mūšio lauke – sunki.
Gudų pulko kariams būtini: medicininės priemonės, maistas, neperšlampami rūbai, lengvieji krovininiai ir didesnio pravažumo automobiliai, apkasų krosnelės. Paramai pristatyti į frontą reikalingos lėšos. Tai šių dienų iššūkis.
Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas, turintis 2 metų paramos Ukrainai organizavimo patirtį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, kviečia tautiečius prisijungti prie vajaus „Parama Kalinausko pulkui“.
Norintys prisidėti materialiai, prašome kreiptis tel. +370 699 16184.
Galintys paremti finansiškai, lėšas prašome pervesti į sąskaitą LT66 7044 0600 0630 3425, gavėjas – Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas.
Informacinis partneris – portalas Alkas.lt
Tikime Jūsų gerumu!
Iš tikrųjų, juk tai kova už Ukrainą. Būtina stiprinti Kalinausko pulko kovinę dvasią, kaip tik galima padėti jam kovojant už Ukrainos laisvę. Gal dalį paramos iš Radarom galima būti skirti vardiškai Kalinausko pulkui.
Garbė didžiavyriams negailintiems SAVĘS kovoje “už jūsų ir mūsų LAISVĘ”!
Šis 1863-64 m. sukilimo šūkis tuo meu reiškė kovą už Lenkiją, kuri pagal to meto bajorijos diegiamą supratimą buvo bendra – laisvė, t.y. pagal sleidžiamą idėją lenkas ir lietuvis buvo vienas ir pats. Taigi, istorikams dabar kalbant apie Sukilimą ir suvokiant jį pagal tą šūkį kaip kovą už atskiras, o ne už bendrą laisvę – už Lenkiją, nėra teisinga. Sukilimui laisvė buvo Lenkijos (Žečpospolitos) atkūrimas, kas nebuvo susipratusių Lietuvos bajorų idėja, todėl dalis bajorijos ir nesidėjo prie sukilimo.
Šis 1863-64 m. sukilimo šūkis tuo meu reiškė kovą už Lenkiją, kuri pagal to meto bajorijos diegiamą supratimą buvo bendra – laisvė, t.y. pagal sleidžiamą idėją lenkas ir lietuvis buvo vienas ir pats. Taigi, istorikams dabar kalbant apie Sukilimą ir suvokiant jį pagal tą šūkį kaip kovą už atskiras, o ne už bendrą laisvę – už Lenkiją, nėra teisinga. Sukilimui laisvė buvo Lenkijos (Žečpospolitos) atkūrimas, kas nebuvo susipratusių Lietuvos bajorų idėja, todėl dalis bajorijos ir nesidėjo prie sukilimo.
Įdomu, kodėl po sukilimo Rusijos caro valdžia 40 metų uždraudė lietuvišką spaudą, lietuviškas mokyklas, viešose vietose kalbėti lietuviškai, o lenkiškos spaudos, lenkiškų mokyklų. lenkų kalbos neuždraudė. jei “lenkas ir lietuvis tas pats”?
O gal , kad lenkas – slavas. Atstovas karalystės, o ką atstovavo “litvin cham” ? Su Lenkija tiek daug karų Maskovija neturėjo, kiek su , kai buvo stipri , Lietuvos valstybę. O kai mūsų karalystė patyrė baisų nuosmukį ir buvo prijungta prie carinės maskovijos – tai gailesčio nelauk. Prisiminė visus pažeminimus iš Lietuvos. Aš taip sudėliočiau tuolaikinius įvykius.
Tai, kad “lietuvis ir lenkas tas pats” buvo apskritai tik Lenkijos ir konkrečiai iš Varšuvos per sukilimą skleista ideologija tuo tikslu, kad lietuviai dėtųsi prie Varšuvos paskelbto ir jos vadovaujamo sukilimo prieš carinę Rusiją. Suprantama, kad Maskvos siekis visada buvo priešingas lenkiškam, t.y. kad lietuviai savęs netapatintų su lenkais ir nesidėtų prie jų organizuojamų sukilimų. Iš čia ir tas skirtingumas – lietuviai kaip tauta po sukilimo baudžiami, o lenkai (Lenkija) – ne. Juk, manytina, kad Lenkija apskritai sukilimų net nebūtų organizavusi, jeigu nebūtų tikėjusi, kad Lietuvos karine jėga atkurs Lenkiją (Žečpospolitą).