Žmonės vis daugiau siunčia siuntų – tai skatina pašto veiklos atnaujinimą. Ne vienerius metus ypač auga paštomatų skaičius, tačiau didėjo ir pašto paslaugų teikėjams keliami lūkesčiai. Tiesa, kaip atskleidė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atlikta apklausa, nors pašto paslaugų naudotojai ir norėtų daugiau tvarumo bei greičio, už tai daugiau mokėti nesutiktų.
Remiantis apklausos duomenimis, siunčiant laiškus ir siuntinius gyventojai dažniausiai naudojosi AB Lietuvos pašto (54 proc.) ir UAB „Omniva LT“ (48 proc.) paslaugomis. Naudotojų portretas skiriasi pagal amžių – Lietuvos pašto paslaugomis dažniau naudojosi 46 metų ir vyresnio amžiaus respondentai, tuo tarpu „Omniva LT“ paslaugomis dažniau naudojosi 26–35 metų amžiaus tyrimo dalyviai.
Daugiau nei du trečdaliai (62 proc.) respondentų nurodė, kad dažniausiai pristatyti siuntas renkasi į paštomatus. Tuo tarpu tik 16 proc. respondentų renkasi siuntų pristatymą į pašto skyrius.
„Mums buvo aktualu sužinoti, kokias svarbiausias charakteristikas gyventojų nuomone privalo apimti ateityje standartinė pašto paslauga. Didžioji dalis respondentų (net 71 proc.) nurodė, kad jiems būtų svarbiausia informavimas SMS žinute prieš pristatant siuntą. Antroje vietoje pagal svarbumą buvo renkamasi galimybė pasirinkti siuntos pristatymą į paštomatą (nurodė 56 proc.) bei siuntos sekimo (Track&Trace) paslauga (nurodė 54 proc.)“, – sako Rita Liuokaitytė, RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė.
Už tvaresnius sprendimus mokėti daugiau nesutinka
RRT siekė išsiaiškinti, ar pašto paslaugos naudotojams svarbu, kad pašto paslaugos būtų žalesnės – turėtų mažesnį neigiamą poveikį gamtai ir aplinkai.
„Tik 8 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbu perkamų pašto paslaugų mažesnis poveikis aplinkai ir jie už tokias paslaugas sutiktų mokėti daugiau. Dažniau šį atsakymą rinkosi 18–35 metų amžiaus respondentai. Didžioji dalis apklaustųjų (41 proc.) teigė, kad tokios paslaugos yra svarbios, tačiau už tai nesutiktų mokėti daugiau – tai dažniau nurodė aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji bei didmiesčių gyventojai“, – aiškina R. Liuokaitytė.
Pasak R. Liuokaitytės, kaip svarbiausius kriterijus siunčiant siuntą ir juos dėliojant prioriteto tvarka gyventojai nurodė kuo mažesnę siuntimo kainą (50 proc.), siuntos saugumą (30 proc.) ir siuntimo laiką (20 proc.).
Nori mažesnių atstumų ir greičio
RRT tyrimo metu taip pat siekė išsiaiškinti, kaip vertinamos AB Lietuvos pašto, kaip paskirtojo universaliosios pašto paslaugos teikėjo, paslaugos, jų kokybė ir kaina.
„Daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pašto skyrius turėtų veikti 5 darbo dienas per savaitę. Tačiau tik 8 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti daugiau už pašto paslaugą, tam, kad pašto skyrius ar juos aptarnaujantis mobilus laiškininkas dirbtų daugiau darbo dienų per savaitę ar ilgesnėmis darbo valandomis. Tuo tarpu daugiau nei du trečdaliai (66 proc.) nurodė, kad daugiau mokėti nesutiktų“, – sako R. Liuokaitytė.
Taip pat didžioji dalis apklaustųjų (65 proc.) nurodė, kad nesutiktų mokėti daugiau už paslaugą, jei pašto paslaugos teikimo vieta, pavyzdžiui, paštomatas, pašto siuntų atsiėmimo vieta, būtų arčiau namų (iki 1 km).
„Tik 17 proc., jaunesni (18-35 metų amžiaus) apklaustieji ir kaimiškųjų vietovių gyventojai dažniau nurodė, kad sutiktų mokėti už pašto paslaugas daugiau, jei pašto paslaugos teikimo vieta būtų arčiau namų“, – pabrėžia RRT ekspertė.
Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad laiškas ir siuntinys Lietuvoje turi būti pristatomi per 2 dienas ir per 5 dienas į ES šalis. Tačiau už greitesnį laiško ir siuntinio pristatymą, pavyzdžiui, laiško pristatymą per 1 dieną Lietuvoje ir per 3 dienas į ES šalis, daugiau sutiktų mokėti tik 26 proc. apklaustųjų, o pusė (50 proc.) apklaustųjų nurodė, kad už tai nesutiktų mokėti daugiau.
