Penktadienis, 9 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

R. Baranauskas. Kam naudinga sunaikinti lietuvių kalbą ir raštiją?

Ruslanas Baranauskas, www.alkas.lt
2024-01-27 07:00:08
10
Ruslanas Baranauskas | asmeninė nuotr.

Ruslanas Baranauskas | asmeninė nuotr.

Lietuvoje turbūt ne vieną dešimtmetį vyksta niekaip nesibaigiančios reformos, kurios absoliučiai neturi jokios pridėtinės vertės, kokybės, mokslo veiksmingumo analizių.

Kiek turėjome vyriausybių, ministrų, kiekvienas „tempdavo paklodę į savo pusę“ ir panašu, kad ši ydinga praktika tęsis iki amžinybės.

Globalizmas jau dominuoja nuo šaldytuvo iki lygintuvo.

Blogiausia yra tai, kad grynai iš neturėjimo ką veikti mūsų tautos išrinktieji susigalvoja visokiausių užgaidų, pseudoprojektų, neturėdami net menkiausio noro pasitarti su visuomene, mokslininkais žinovais visiškai negalvodami apie pasekmes.

Demokratinėse šalyse diskusijos, nuomonių įvairovė, kompromiso paieškos yra privalomos vertybės ir teisinės procedūros.

Deja Lietuvoje po 2020 metų Seimo rinkimų laisvos ideologijos atstovai pradėjo vykdyti „pokiliminių“ sprendimų ir nutarčių įstatymus, kurie stipriai suskaidė mokslo bendruomenę, įaudrino paprastus žmones.

Vienu iš jų pasikėsinta į gimtąją kalbą ir rašmenis.

Po Nepriklausomybės atkūrimo nuolatos skambėjo gražūs pažadai dėl tautinės mokyklos koncepcijos, kalbos išsaugojimo, vykdavo ekspedicijos rinkti tarmes, patarles, priežodžius, padavimus ir t. t.

Nepagailėta pinigų išleisti didžiausios apimties žodynus, enciklopedijas.

Tačiau staiga viskas akimirksniu pasikeitė. Vyriausybės nebesugebėdamos racionaliai paskirstyti biudžeto, pradėjo taškyti pinigus kur papuola.

Prisidengiant siaubingos emigracijos skaičiais (tai kam tada iš televizijos ekranų įžūliai meluojama dėl ekonomikos atsigavimo, lyderystės Europoje?) pradėtas taupymo vajus kultūros, mokslo, švietimo sąskaita.

Ne bereikalingoms komandiruotėms po egzotiškus žemynus, kanceliarinėms priemonėms, o kalbos tvarkymų skyrių likvidavimu provincijoje, periodinių leidinių išnykimu iš spaudos kioskų, leidybos sustabdymu ir t. t.

Kur dabar kalbos valandėlės LRT televizijose? Visada garsėjome iškiliais, pasaulyje žinomais kalbininkais kaip Jonas Jablonskis, Aldonas Pupkis, Juozas Pikčilingis, Arnoldas Piročkinas, lyg ir žinojome kaip, kada, kodėl reikia taip rašyti, padėti kablelį, daugtaškį.

Dabar mes jau tapome pilkesni už žemės grumstus. Į paraštes išmetama Valstybinė lietuvių kalbos komisija su Audriu Antanaičiu priešakyje, nes toks yra Laisvės partijos įnoris ir pageidavimas.

Vilniaus universiteto buvęs rektorius Artūras Žukauskas šiltai sėdėjęs Senato tarybos posėdžių krėsle lyg ir neprieštaravo lituanistikos instituto veiklai.

Tik nespėjo apšilti kojas Seime – nebereikia jokio instituto, filologų, auginkime beraščių naują kartą.

Net nesiteikiama užsakinėti sociologinių apklausų.

Visiškai sunaikinus švietimo sistemą belieka krautis lagaminus alinančiam darbui į užsienio žuvies gamyklas, arba likti čia murkdytis privataus kapitalo užgrobtuose sektoriuose ir maldauti bet kokio darbelio.

Jau ir taip šokiruoja, kokį leksikoną vartoja moksleiviai, kokius beverčius kūrinius nagrinėja per literatūros pamokas, užuot atidavę pagarbą Daukšai, Sirvydui, Būgai.

2021 metais Audrys Antanaitis su Valstybine lietuvių kalbos komisija aiškiai išdėstė Konstituciniam Teismui nuostatas, kad vardai, pavardės lotyniškais rašmenimis su w, x, q išimties tvarka gali būti leistos naudoti tik užsieniečių šeimoms, sutuoktiniams čia gyvenantiems, priėmusiems lietuvišką pilietybę.

Vis tiek strimgalviais siekiama įvesti chaosą, sumaištį, kurio jau apstu kiekviename žingsnyje.

Akys raibsta nuo angliškų užrašų ant parduotuvių vitrinų iškabų net Kauno senamiestyje, kuris tarpukaryje buvo mūsų kultūros, mokslo šventovė. Ar galima be žodyno sena moterėlė suvokti ką reiškia „exit“, „office day“, „management“, „library“ ir t. t.?

Tai jeigu lietuviai taip vertina užsieniečius, jų kalbą būtų įdomu kur nors Londono gatvėse išvysti pavadinimus ant knygynų, kepyklų, kavinių: „Rūta“, „Rasa“, „Gabija“.

Aš įsitikinęs, kad to nėra, nebent Airijoje, Urugvajuje, Venesueloje, Čikagoje, kur išlikusios lietuvių veiklios bendruomenės.

Dabar poetą Justiną Marcinkevičių kelianti iš numirusių rašytojėlė Kristina Sabaliauskaitė taip pat rašo knygų pavadinimus jau lotynų kalba.

Mano žiniomis, ji nėra ugdymo įstaigose įvesta kaip privaloma. Tik senajame Vilniaus universitete jos mokosi būsimi humanitarai, gydytojai, teologai, bet ne uolūs skaitytojai?

O kas be pačių mokslininkų, kalbininkų, etninių vietovių senolių moka, žemaitiškai, dzūkiškai?

Ir straipsnio pabaigai. Gal valdantieji sveikintų sumanymą Simono Daukanto, Jono Basanavičiaus veikalus spausdinti, cituoti originalia kalba?

Pasuktų galvą Aušrinė Armonaitė ir kiti uolūs lietuvybės išsižadėtojai, ką reiškia žodžiai „tėvainė“, „karė“, „liuosybė“, „neprigulmybė“, „Rymo katalikas“.

Taip buvo rašomi tarpukario istorijos vadovėliai, tokia praktika naudojama Čekijoje, Slovakijoje.

Tik kaip mes matome, politikams neegzistuoja galimybė kviestis kolegas iš užsienio pasitarti, išklausyti jų patarimus. Mūsų likimo viešpačiams svetimas balsas yra šauksmas tyruose…

Mano studijų metu 1993–1997 metais lituanistikos fakultetas Vilniaus Pedagoginiame universitete buvo garbės ir itin sunkaus mokymo proceso juridinė įstaiga.

Dabar humanitarų nustebintų sprendimas apskritai istoriją, literatūrą nupiginti iki fakultatyvo, pasirenkamojo dalyko būrelio.

Užtenka peržiūrėti ką siūlo ir kokiais tempais plečiasi privačių korepetitorių verslai, kad nemokėtum padaryti išvados, jog „tikros linksmybės“ dar priešakyje.

Iš “XXI amžius” 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Šarknickas. Vėl reikia partizanų, kad apgintų lietuvių kalbą
  2. Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams?
  3. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  4. S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  5. A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai
  6. R. Šarknickas. Man lietuvių kalba yra Lietuva kaip vėliava – nekeičiama
  7. A. Laučienė. Ar tikrai nesvarbu, kad lietuvių kalba – gražiausia pasaulyje?
  8. Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose – apie lietuvių kalbą visuomenėje ir mokykloje
  9. E. Bradūnaitė-Aglinskienė: Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias
  10. R. Miliūnaitė. Norima sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi
  11. V. Radžvilas. Apie kalbą naikinančius nelietuvius ir raudonuosius lietuvių šaulius
  12. Vydūnas. Lietuvių kalba
  13. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  14. Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?
  15. Kai trąšos tampa svarbesnės už lietuvių kalbą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Petras says:
    1 metai ago

    Tamstos žodžius Dievui į ausį! O geriau į abi ausis… Pamiršome, kad kai kurių kalbininkų (nelietuvių!) nuomone lietuvių kalba yra senesnė net už sanskritą. Graudu.

    Atsakyti
  2. Saulius says:
    1 metai ago

    Kalba ir raštija – ne vienas ir tas pat. Čia ir yra problema.. Netgi raidę A kiekvienas ištaria skirtingai. Manau , kad autorius ne vuisai įsigilinės į problemos esmę.,

    Atsakyti
  3. Bartas says:
    1 metai ago

    Armonaite!!!! Alio !!! Kur dingo milijonai skirti Lietuviu kalbai vystyti?

    Atsakyti
    • Nežiniukui says:
      1 metai ago

      Nedingo- panaudota tikslingai – kalba SUVYSTYTA.
      Pasiguglinkite, kaip atrodo egiptietiškos mumijos. Jos visos suvystytos.

      Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Apie lietuvių tautos kelio, pradedant ledynmečiu ir baigiant šiomis dienomis, kartu ir kalbos istoriją su pristatymu į namus galite sužinoti knygoje intenete adresu “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt”. Dėkoju.

    Atsakyti
  5. Antanas (1) says:
    1 metai ago

    Per TV žvilgtelėjau į M.A.M.A apdovanojimų ceremoniją – jaunimas jau gėdijasi lietuviškumo – savo pavardžių, lietuviškų žodžių tarimo (kažkoks mekenimas)…, tartum jau ne iš praeities stiprybės semtųsi.

    Atsakyti
    • Mikas says:
      1 metai ago

      Taip taip, – antai per LRT radiją pašnekovų kalba jau skamba lietuviškiau negu diktorių, laidų vedėjų ar redaktorių. Lietuvių kalba yra balsinio, o ne priebalsinio, skambėjimo tipo kalba, dėl to turi ir atitinkamą kalbėjimo tempą, jos suvokimo (išgirdimo) ypatumą. Akivaizdu, kad LRT darbuotojų “priebalsinis” kalbėjmas yra svetimas lietuvių kalbos prigimčiai, taigi vedantis į jos ardymą. Kur LRT vadovų atsakomybė už tokį lietuvių kalbos skambėjimo darkymą, kur platesnis susivokimas darbuotojų, kas yra kalbus skalbesys, koks yra joje esančių garsų vaidmuo ir t.t. ir pan.?!

      Atsakyti
  6. Vytautas iš Marcinkonių says:
    1 metai ago

    Ir ką čia komentuoti! Putos. Štai: Visiškai sunaikinus švietimo sistemą belieka krautis lagaminus alinančiam darbui į užsienio žuvies gamyklas, arba likti čia murkdytis privataus kapitalo užgrobtuose sektoriuose ir maldauti bet kokio darbelio….

    Atsakyti
  7. Kažin says:
    1 metai ago

    Bet kurgi iš portalo dingo Pajūrietis su Žemyna, kuriems taip rūpėjo lietuvių kalbos likimas?
    Gal jų “moderatorius” nepraleidžia.

    Atsakyti
  8. Vilnietis says:
    1 metai ago

    Malonu, kad yra žmonių, neabejingų lietuvių kalbai. Pirmiausia nuoširdus ačiū už straipsnį jo autoriui.
    Kadangi kalba skurdinama, reikėtų rašyti prašymus įvesti lietuvių kalbos kultūros valandėlės per Lietuvos radiją ir televiziją. Aš, eilinis pilietis, kviečiu visus, kam rūpi lietuvių kalbos ir tautos ateitis, rašyti prašymus Lietuvos radijo ir televizijos vadovams, vyriausybei, seimui, kad per Lietuvos valstybinį radiją ir televiziją vėl atsirastų lietuvių kalbos kultūros, valandėlės. Sukruskime, kol nevėlu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse
Etninė kultūra

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Transmedialus projektas „Šiaurė“ | vdu.lt nuotr.
Kultūra

VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti“ – Čiurlionio įkvėpti mokslo atradimai

2025 05 09
Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai | A. Sartanavičiaus nuotr.
Kultūra

Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai

2025 05 09
Žalvarnis | L Šniaukštos nuotr.
Gamta ir ekologija

Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!

2025 05 09
VDA studentų baigiamųjų darbų paroda suburs naujos kartos kūrėjus | Parodos rengėjų nuotr.
Kultūra

VDA studentų baigiamųjų darbų paroda suburs naujos kartos kūrėjus

2025 05 09
Kelių valymo technika | keliuprieziura.lt
Gamta ir žmogus

Kelininkai skelbia žiemos darbų pabaigą

2025 05 08
Paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje
Lietuvoje

Macikuose paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės

2025 05 08
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

SADM siūlo nedarbo socialinio draudimo pokyčius

2025 05 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Kalniškės mūšį prisimenant
  • S,Vilnai apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
  • taiva apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • S.Vilnai apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse
  • VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti“ – Čiurlionio įkvėpti mokslo atradimai
  • Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai
  • Į Lietuvą sugrįžo vieni gražiausių šalies paukščių – žalvarniai. Padėkite juos išsaugoti!
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Kremlius ugnyje | koliažas pagal pixabay.com, V. Gliter nuotr.

A. Medalinskas. Pergalės diena Londone: pagarba be militarizmo, priešingai nei Putino Rusijoje

2025 05 08
Kalniškės mūšį prisimenant | punskas.pl nuotr.

Kalniškės mūšį prisimenant

2025 05 08
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?

2025 05 07
Prezidento Antano Smetonos 150-ųjų metinių minėjimas Vilniuje

D. Kuolys. Nusiginklavimas (II)

2025 05 07
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

2025 05 06
Prezidentas lankosi Lietuvių kalbos institute

Prezidentas: Kalba – mūsų tapatybės pagrindas, kurį turime kasdien stiprinti

2025 05 06
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Kalniškės mūšį prisimenant
  • S,Vilnai apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
  • taiva apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • S.Vilnai apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
  • Sky News apie A. Medalinskas. Pergalės diena Londone: pagarba be militarizmo, priešingai nei Putino Rusijoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dujų tiekimas | enmin.lrv.lt nuotr.

Pernai suvartota beveik 15 TWh dujų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai