Po žymaus dujų vartojimo sumažėjimo užpernai, 2023 metais dujų poreikis Lietuvoje išliko pastovus. Pernai Lietuvos dujų vartotojams „Amber Grid“ perdavė 14,9 teravatvalandės (TWh) dujų arba 4 proc. mažiau nei 2022 metais. Dujų vartojimo mastą lėmė šilti praėjusios žiemos orai, metų pradžioje buvusios aukštos dujų kainos ir mažesnis dujų panaudojimas trąšų gamybai bei miestų šildymui.
Lietuva ir toliau išlieka svarbiu dujų perdavimo centru kaimyninėms šalims. Iš viso 2023 metais Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuota 61,2 TWh gamtinių dujų. Iš jų jungtimi per Latviją Baltijos šalims ir Suomijai buvo transportuota 19,1 TWh dujų, o Lenkijos kryptimi – 3,2 TWh dujų.
„Pernai Lietuvos sistema atliko itin svarbų vaidmenį užtikrinant Latvijos dujų saugyklos užpildymą, kai tam buvo palankios rinkos sąlygos. Tai leido padaryti kartu su Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi įgyvendintas jungties su Latvija pajėgumų padidinimo projektas ELLI“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Per pagrindinį dujų importo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims – Klaipėdos SGD terminalą 2023 metais buvo patiekta 85 proc. (31,9 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė beveik 7 proc. (2,5 TWh), iš Lenkijos – 9 proc. (3,3 TWh).
Pernai prie dujų perdavimo sistemos prijungus pirmąją biometano gamyklą, per antrąjį pusmetį į sistemą buvo įleista 47 gigavatvalandės (GWh) Lietuvoje pagamintų žaliųjų dujų, kurioms buvo išduotos kilmės garantijos. Nuo 2022 m. pabaigos į Lietuvą pradėjus importuoti tvarumo kriterijus atitinkantį biometaną, pagamintą Europos Sąjungos šalyse, per 2023 metus į Lietuvą iš viso importuota 40 GWh biometano, kuriam išduotos Lietuvoje pripažintos kilmės garantijos.
2022 m. Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį tiekiamos tik Karaliaučiui skirtos dujos. Dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį 2023 metais sudarė 23,9 TWh (2022 m. – 23,4 TWh).
