Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai

Artūras Judžentis, www.alkas.lt
2018 04 24 11:12
24
Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.
Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), siekdama didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti „keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams“. Balandžio 11 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas Aušros Lėkos straipsnis „Iškreiptas lietuviškumas“, kuriame kalbinami Artūras Žukauskas, Giedrius Viliūnas, Paulius Subačius ir Mantas Adomėnas. Jie bandė tokią nuostatą pagrįsti detaliau.

LURK atkreipė dėmesį, kad „Valstybinės kalbos įstatymo norma nedera su kitais teisės aktais ir valstybės aukštajam mokslui nustatytais prioritetais, tarkime, tarptautiškumo lietuvių kalba, valstybinė kalbaplėtra“. Tai, kas pastaruoju metu Lietuvoje vadinama tarptautiškumu, iš tiesų yra iškreipta jo samprata. Juk pats terminas sako, kad tarptautiška gali būti tai, kas yra „tarp tautų“, t. y. kas tautoms yra bendra, kas jas sieja. Jis grindžiamas tautos sąvoka. O radikali kairiojo neoliberalizmo ideologija nepripažįsta jokių ribų ar sienų – nei tautinių, nei religinių, nei valstybinių. „Tarptautiškumas“ joje išreiškia ištautinimo ir išvalstybinimo siekį ir daug kuo siejasi su kadaise Lietuvoje patirtu „proletarinio internacionalizmo“ principu. „Internacionalizmo“ lietuviškas atitikmuo kaip tik ir yra „tarptautiškumas“, tik dabar jau nebe proletarinis (darbininkų).

LURK nuomone, reikalavimas rektoriui mokėti lietuviškai „kertasi su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame nurodyta, jog mokslas yra grindžiamas lygių galimybių, orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus, dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje principais“.  Lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas lygių galimybių principui neprieštarauja, nes lygių galimybių sąvoka apima ir tai, kad bet kuris mokslininkas yra kokios nors valstybės pilietis ir moka jos kalbą. Vadinasi, užtikrinti lygias mokslininkų galimybes galima tik tautinės valstybės ribose. O taikyti į tarptautinius kokybės standartus (jeigu tokie yra) ir dalyvauti tarptautinėje bei Europos mokslinių tyrimų erdvėje (!) galima ir mokant lietuvių kalbą.

Reikalavimas rektoriui mokėti lietuviškai, LURK nuomone, „netiesiogiai diskriminuoja kitus Europos Sąjungos piliečius“. Taip teigti yra nepagrįsta ir neatsakinga. Juk kiekvienas iš jų turi savo gimtąją šalį ir moka jos kalbą. Reikalavimas išmokti šalies, kurioje ketinama dirbti, kalbą yra savaime suprantamas dalykas. Jeigu tokio reikalavimo Lietuvoje nebūtų, tai priešingai, diskriminuojami būtų jos piliečiai, nes (jų) valstybė neužtikrintų jiems socialinės ir kultūrinės apsaugos.

LURK teigimu, lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas „pažeidžia laisvą darbuotojų judėjimą ES“. Švietimo ir mokslo viceministras G. Viliūnas patikslina: „laisvo intelekto judėjimo principą, kuriuo vadovaujamasi Europos mokslinių tyrimų erdvėje“. Laisvas intelekto judėjimas – ekonominė neoliberalizmo sąvoka, kai mokslininkai (kaip ir menininkai, kūrėjai) prilyginami darbo jėgai, o mokslinis darbas – paslaugų teikimui (arba prekių gamybai). Ši sąvoka rodo, kad neoliberalizmo ideologijoje tarp mokslinės veiklos (protinio darbo, kūrybos) ir fizinio darbo (tiksliau, skirtumai laikomi nereikšmingais) nedaroma skirtumo, viena prilyginama kitam.

G. Viliūno nuomone, reikia siekti „padidinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų konkurencingumą“. Ekonomikos sąvoka konkurencingumas, griežtai imant, negali būti taikoma nei mokslo, nei švietimo srityje. Švietimo todėl, kad mokomi turi būti visi valstybės piliečiai, nepaisant jų gabumų, pomėgių ir mokymosi įgūdžių, o tai švietimo įstaigų (vidurinių, didele dalimi ir aukštųjų mokyklų) konkurenciją daro neįmanomą. Mokslo srityje konkurencija yra iš principo neįmanoma todėl, kad mokslas nemaža dalimi yra (ar bent turi būti) tam tikra kūryba. Palyginti kūrybos rezultatus vien kiekybiniais kriterijais neįmanoma. O konkurencingumas kaip tik matuojamas (daugiausiai) kiekybiniais, o ne kokybiniais rodikliais.

G. Viliūno noras „sudaryti vienodas sąlygas visų šalių mokslininkams ir dėstytojams dirbti Lietuvos aukštosiose mokyklose bei mokslinių tyrimų institutuose“ yra iš principo neįgyvendinamas, nes užsienietis niekada neįgis gimtosios lietuvių kalbos jausmo, jis niekada nepajaus dvasinės vienovės su lietuvių kultūra, susitapatinimo su ja, „ištirpimo“ joje. Jis visada liks svetimas. Galima sudaryti tik vienodas materialias (medžiagines) sąlygas užsieniečiams dirbti Lietuvoje, tačiau tik išmokus lietuvių kalbą.

Nuolat kaip savaime suprantamais dalykais remiantis „europine patirtimi“, „Europos Sąjungos kriterijais“ norima priimama už esama. Europa yra skirtinga ir įvairi. Europa yra tautų ir valstybių darinys. Politinis vieningos federalistinės Europos Sąjungos projektas jau yra žlugęs, todėl juo vadovautis yra neišmintinga ir trumparegiška.

Vilniaus universiteto rektorius A. Žukauskas minėtame straipsnyje netiesiogiai teigia, kad Lietuvos universitetai rengia absolventus globaliai rinkai. Lietuvos universitetai – aukščiausia tautinės mokslo sistemos grandis, lietuvių tautos kultūros ir mokslo židiniai bei sąmoningų ir patriotiškų šalies piliečių ugdymo institucijos. Absolventus jie privalo rengti Lietuvos valstybės poreikiams patenkinti ir lietuvių tautos gyvastingumui užtikrinti. Tai turėtų būti jų pirmasis ir aukščiausiasis tikslas bei paskirtis. Orientuodamiesi į globalią rinką, absolventus jie rengia emigracijai. Tautinės valstybės atžvilgiu tai yra nenormalu ir tuojau pat taisytina. Rektoriai, Lietuvos universitetams keliantys tikslą „parengti globalioje rinkoje gebančius veikti absolventus“, vykdo prieš tautą nukreiptą, jos valstybės interesų neatitinkančią politiką.

Šio universiteto Tarybos narys P. Subačius moko, kad „neturėtume aukštojo mokslo tarptautinių galimybių varžyti smulkmeniškais apribojimais“. „Smulkmenišku“ jis vadina reikalavimą mokėti valstybinę kalbą. Jam antrina Seimo narys M. Adomėnas. Valstybės pareigūnai, kuriems reikalavimas mokėti valstybinę kalbą yra tik smulkmena, tik kliūtis tapti rektoriumi, nusikalsta tautai, nes paniekina jos pamatinę vertybę – kalbą.

Noras į Lietuvą „pritraukti pasaulinio lygio mokslininkų ir mokslo vadovų“ atrodo gražus, tik, deja, ne visada taip jau aišku, kas yra tas „pasaulinis lygis“. Manyčiau, kad ir mes, čia, Lietuvoje, turime tokio lygio mokslininkų, o jau mokslo vadovų – tai tikrai.

Jei norime būti lygiaverčiai Europos Sąjungos nariai, tai privalome ugdyti savo tautos kultūrą, puoselėti lietuvių kalbą ir palaikyti valstybės jai suteiktą teisinę apsaugą. Tik tokia – savitų ir stiprių tautų Europa turi ateitį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  2. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  3. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  4. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  5. Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams?
  6. M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė?
  7. A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai
  8. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  9. D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
  10. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  11. I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą
  12. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  13. A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos
  14. A. Judžentis. Lituanistika yra neatsiejama nuo pačios tautos
  15. A. Judžentis. Atsakomybė tautai ir Lietuvos valstybei
  16. A. Judžentis. Kreipimasis dėl lituanistinių institutų jungimo
  17. Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite
  18. L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai?
  19. Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką
  20. „Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video)
  21. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  22. Prezidentė D. Grybauskaitė: Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu
  23. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  24. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  25. R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
  26. O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas
  27. V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva
  28. J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video)
  29. A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma
  30. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis

ALKO TURINYS

Pastabos 24

  1. Antanas St. says:
    3 m. ago

    Tai man, lietuviui, einant, pvz., į priėmimą pas rektorių – “europietį”, reikės kartu vestis vertėją ar kaip? Visiškas pyyyypiecas!!!

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    3 m. ago

    Tokie net aukštas pareigas samprotavimai verčia klykte klykti SOS dėl mūsų švietimo, mokslo, kultūros institucijų veiklos, dėl atestų ir diplomų vertės! Kepame profanus su diplomais, ideologizuotus jiems asmeniškai pelninga kryptimi. Net sovietmetis tokia sparta nutautinti, taip nunulinti savimonės nesugebėjo.
    Kartu turime aiškiai suvokti tai, kad tiems, kas gimė jau Nepriklausomybės metais, ar dar sovietmečiu, bet mokytis ir studijuoti tenka dar nesustyguotoje valstybėje, kas kūlversčiais stengiasi rasti sau vietą visuomenėje, kas stengiasi tapti šiuolaikišku, tapo sistemų perversmo auka ir lengvu taikiniu grobuoniams. Tad ir mūsų „diplomuoti specialistai” dabar tokie, todėl jie smurtu bruka mitus apie moralės principų ir tautinės savimonės „atgyvenas”. Kaip susiorientuoti jauniems, kaip rasti pusiausvyrą, kad vėliau netektų gailėtis dėl savojo šių dienų „pažangumo”, suskaičiavus, kiek žalos yra pridaręs? Tai švietimo psichologų užduotis – jei dar turime, kas patys dar netapo aukomis, neskelbia amoralaus absurdo, vedančio tautą į pakrikimą.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      3 m. ago

      Bėda

      Atsakyti
  3. Taip says:
    3 m. ago

    Seimas turėtų svarstyti LURK likvidavimo procedūrą,nes minėtų rektorių institucija veikia prieš lietuvių tautą,jos kalbą, o esminis nusižengimas -prieš Konstiticiją. O Švietimo ir mokslo viceministrą G.Viliūną nedesiant atstatydinti iš užimamų pareigų.Tad,kas nutiko Lietuvos akademinei bendruomenei?

    Atsakyti
    • Sarbievijaus beržas says:
      3 m. ago

      Pritariu.

      Atsakyti
  4. Ar pasirengę VISAI 3 dalių dienos programai? says:
    3 m. ago

    Balandžio 25 d. po šventinės eisenos su trispalvėmis (pradžia 12 val. nuo Seimo),
    13 val. Daukanto aikštėje įvyks pilietinis mitingas
    „LIETUVA YRA ČIA!“
    Tarp kitų jame bus iškeltas ir reikalavimas
    „Grąžinkite Vilniaus universitetą Tautai ir Lietuvos Valstybei!“

    Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę visa šalis ir jos švietimo ir mokslo sistema bei akademinė bendruomenė buvo įtraukti į neoliberalizmo ideologija grindžiamą globalistinę rinkos revoliuciją. Jos idėjiniu vėliavnešiu ir avangardu tapo Vilniaus universitetas, didžiąją dalį savo istorijos buvęs tvarią vertę turinčių žinių kalve, tautos intelektinio potencialo kūrimo ir kultūros tradicijų puoselėtoju ir perdavėju, taip pat sąmoningų ir patriotiškų piliečių ugdymo židiniu. VU rektoriumi tapus prof. A. Žukauskui šios universiteto misijos atsisakyta. Jo iniciatyva įgyvendinant neoliberalizmo ideologija ir pseudomoksline „naująja viešąja vadyba“ grindžiamas pertvarkas, VU vis labiau atsaistomas nuo įsipareigojimų bei atsakomybės visuomenei ir valstybei. Universitetas sparčiai darosi ištautinta ir išvalstybinta globalaus akademinio verslo įmone. Vis labiau surinkinamas ir suprekinamas universitetas faktiškai verčiamas specialistų rengimo fabriku. Siaurinamas jo kuriamų žinių ir studijų laukas: nuosekliai atsisakoma visuomenės intelektualinio elito ugdymui reikalingų mokslo tyrimų ir studijų, prioritetą vis atviriau teikiant tik komerciškai naudingoms ir reitingus generuojančioms veikloms. Pertvarkos taip pat keičia pačios VU akademinės bendruomenės narių žmogiškus ir profesinius santykius – sveiką mokslinę konkurenciją ir akademinį bendradarbiavimą vis labiau išstumia bendruomenę ardanti kova dėl pelningų veiklų.
    Kartu stiprėja ideologinio ir politinio VU resovietizavimo tendencijos. Dangstantis „globalumo“ ir „tarptautiškumo“ šūkiais VU nuosekliai ir kryptingai ribojama lietuvių kalbos vartojimo erdvė ir griaunamas jos prestižas. Siaurinamos lituanistikos studijos ir menkinamas jų statusas. Studijų ir tyrinėjimų srityje įtvirtinamos neomarksizmo ir neoliberalizmo nuostatos, todėl VU sparčiai darosi ideologizuota neosovietinio stiliaus aukštąja mokykla. Reikalavimas grąžinti universitetą Lietuvai yra tautiškai ir valstybiškai mąstančios visuomenės dalies atsakas į šias tendencijas. VU Tarybos pirmininkas ir Rektorius bus pakviesti susitikti su mitingo dalyviais ir paaiškinti jo dalyviams universitete voliuntaristiškai vykdomų pertvarkų tikslus ir naudą šalies visuomenei, valstybei bei pačiai VU akademinei bendruomenei. Jiems bus įteiktas Tautos forumo pareiškimas „Dėl VU misijos“ su konkrečiais reikalavimais sustabdyti VU kaip Lietuvos mokslo ir kultūros židinio griovimą.

    MITINGAS BUS PRATĘSTAS prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
    14 00 val. Vokiečių g. 10 įvyks protesto akcija
    „VU TSPMI – ne vienos ,,partinės” tiesos institutas!“

    VU TSPMI buvo įsteigtas kaip valstybės išlikimui ir raidai strategiškai svarbi mokslo ir studijų institucija. Ilgą laiką gana sėkmingai vykdęs šią savo misiją, institutas dabar jos neatlieka. TSPMI studijų programose ir vykdomuose mokslo tyrimuose įtvirtinus neomarksizmo ir neoliberalizmo ideologines dogmas, smuko šios nacionaliniam saugumui itin reikšmingos įstaigos akademinis lygis. Visada gyręsis diskusijų laisve ir deklaravęs siekį ugdyti kritišką mąstymą, pastarąjį dešimtmetį VU TSPMI pamažu virto nepagrįstai liberaliomis pristatomų, bet iš esmės antitautinių ir antivalstybinių idėjų sklaidos židiniu. Jo taryba ir dėstytojų kolektyvas nuosekliai apvalytas nuo kitaminčių. Sovietmetį primenančiais metodais slopinama akademinė laisvė ir pažeidžiamos „neteisingai mąstančių“ darbuotojų pilietinės ir profesinės teisės. Tęsiasi apie šias neigiamas tendencijas viešai kalbančio prof. V. Radžvilo ideologinis ir politinis persekiojimas bei pastangos pašalinti jį iš instituto. Mitinge bus pareikalauta esminių VU TSPMI pertvarkų. Subrendusi būtina jų sąlyga – instituto direktoriaus R. Vilpišausko at(si)statydinimas.

    Kviečiame aktyviai dalyvauti Trispalvių eisenoje ir abiejuose pilietiniuose mitinguose.

    Atsakyti
  5. Šiaip says:
    3 m. ago

    Šiaip gal ir būtų nieko straipsnelis – dėl lietuvių kalbos padėties ginčytis negali. Tik labai jau propagandinis ir atpasakojantis kitą straipsnį. Mes skaitėme. Nei atpasakoti, nei alkininkų agituoti nereikia.

    Atsakyti
  6. Žemyna says:
    3 m. ago

    Jei кремлёвидные iš tiesų būtų liberalūs, nesiektų visai valstybei primesti savųjų nuolankaus kolonijos gyventojo pažiūrų.

    Atsakyti
  7. Kemblys says:
    3 m. ago

    Artūras Judžentis:
    ,,detaliau, terminas, radikali, neoliberalizmo ideologija, religinių, principu, principui, standartus, diskriminuojami, socialinės ir kultūrinės, intelekto, ekonominė neoliberalizmo, konkurencingumas, konkurenciją, fizinio, iš principo, rezultatus, kriterijais, Politinis, federalistinės, projektas, absolventus globaliai, sistemos, kultūros, patriotiškų, institucijos, Orientuodamiesi į globalią, emigracijai, nenormalu, interesų…”

    Artūras Judžentis:
    ,,Jei norime būti lygiaverčiai Europos Sąjungos nariai, tai privalome ugdyti savo tautos kultūrą, puoselėti lietuvių kalbą…”

    Man patiko, kad Artūras Judžentis rado lietuviškus žodžius dviems svetimžodžiams: ,,proletarinis (darbininkų), materialias (medžiagines)”. Tikiu juo – ras lietuviškus žodžius ir likusiems svetimžodžiams savo kalboje!

    Atsakyti
  8. Arūnas says:
    3 m. ago

    Kemblys:
    2018 04 24 19:59 | IP adresas: 188.69.215.44

    Artūras Judžentis:
    ,,detaliau, terminas, radikali, neoliberalizmo ideologija, religinių, principu, principui, standartus, diskriminuojami, socialinės ir kultūrinės, intelekto, ekonominė neoliberalizmo, konkurencingumas, konkurenciją, fizinio, iš principo, rezultatus, kriterijais, Politinis, federalistinės, projektas, absolventus globaliai, sistemos, kultūros, patriotiškų, institucijos, Orientuodamiesi į globalią, emigracijai, nenormalu, interesų…”

    Artūras Judžentis:
    ,,Jei norime būti lygiaverčiai Europos Sąjungos nariai, tai privalome ugdyti savo tautos kultūrą, puoselėti lietuvių kalbą…”

    Man patiko, kad Artūras Judžentis rado lietuviškus žodžius dviems svetimžodžiams: ,,proletarinis (darbininkų), materialias (medžiagines)”. Tikiu juo – ras lietuviškus žodžius ir likusiems svetimžodžiams savo kalboje!

    Atsakyti
  9. Arūnas says:
    3 m. ago

    atsiprašau už pakartojimą, norėjau persiųsti susipažinimui kaip išvengti svetimžodžių 🙂

    Atsakyti
  10. Deja says:
    3 m. ago

    Klausiate, kodėl autoriaus kolegos paskui jį nebėga ir neprotestuoja? Deja, deja… Tas, kas pažįsta Judžentį, kam yra tekę su juo dirbti ar pas jį mokytis, niekad paskui jį neis. Tai vilkas ėriuko kailyje. Paklauskite jo, kodėl grįžusio iš Vokietijos jo nepriėmė Institutas? Todėl, kad visiems jis ten įsiėdęs iki kaulo, visus apdergęs. Kai dirbo Institute, pūtė į vieną dūdą kaip ir Vaicekauskienė: niekam nereikia Kalbos komisijos, niekam nereikia normų…, o dabar jau, girdėjau, į Komisiją taikosi?! Išverstaskūris. Paklauskite, kodėl susipyko su Holvoetu? O dar geriau – paties Holvoeto paklauskite apie Judžentį 🙂 Paklauskite, kodėl Filologijos fakultete (visame!) iki šiol jo pavardė skamba kaip keiksmažodis. Paklauskite, kaip jis suskaldė ir supriešino Lietuvių kalbos katedrą, kai prieš katedros žmonių valią buvo į ją paskirtas (ar tik ne iš keršto taip dabar ją puola?). O jeigu paklaustumėte studentų, o, kokių istorijų apie jo dėstymą išgirstumėte…
    Taigi, tokie vėliavos neneša.

    Atsakyti
    • Elena says:
      3 m. ago

      Nemeluokite ir negąsdinkite nesamais baubais. Kaip galite kalbėti už VISUS? Filologijos fakulte įsigalėjo vienvaldystė ir pataikavimas. Daugybė dėstytojų mandagiai tyli prieš valdžią bei jų pateptuosius, nes bijo :). Universitetas tampa paslaugų teikimo įstaiga, kurioje vyrauja ekonomikai, o ne mokslui būdingi dėsniai.

      Atsakyti
    • Sarbievijaus beržas says:
      3 m. ago

      Sarmata skaityti, kaip Tamsta dergiate Judžentį. Štai taip ir būna: kai be reikalo baramasi tarpusavyje, atrėplioja autistinis dinozauras ir “išvadybina” fakultetą. O tada dar pakakoja akmeninį kubą tam faktui atminti. O būtumėt buvę vieningi, to nebūtų įvykę.

      Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    3 m. ago

    Visiems ir Žemynai: be panslavistų кремлевидн’ų yra tą pačią ideologiją per jėgą pas mus varantys
    Marszalkowkos (lenkai yra slavai) panslavistų видна’i, veikiantys per mūsų pačių istorikus, mokslo, ir kultūros veikėjus. Jie “trolina” mūsų inteligentiją ne tik per radiją, televiziją, forumus, knygas, konferencijas, straipsnius, bet ir per komentarus, todėl mes, jų Tėvai, privalome kartais imtis diržo, kad galėtume tinkamai tokius “trolintojus” paauklėti. Komentatorius “Deja” taip ir daro. Dėkoju.

    Atsakyti
  12. et says:
    3 m. ago

    o aš apie A. Judžentį esu girdėjusi tik labai gerai. Iš profesorius, kuris mėgo et kartoti.
    Geriau palaikykime vieni kitus, kol iš mūsų neatėmė balso.

    Atsakyti
  13. Negi says:
    3 m. ago

    O, pagaliau kažkas drįso parašyti, kad karalius nuogas?! Jeigu buvę kolegos prakalbėtų, A.J. tikrai iš gėdos ausys turėtų nusiraityti. Nežinau, kas tamstai galėjo gerai ir gražiai apie jį kalbėti, dar ir šiandien su kolegomis apkalbėjome, kad Deja nors puse lūpų, bet pagaliau langą į teisybę pravėrė. Mus tik stebina vienas talkininkų ir čia rašančių vergiškas mąstymas: ant jūsų dergia, o jūs jį palaikykit ir tylėkit. Sovietmečio mužiko mentalitetas. Ar ne todėl dabar tokie A. J. ir keliami ant šakių kaip… Ne, mes dar nepamiršom visų jo kiaulysčių.

    Atsakyti
    • Neringa says:
      3 m. ago

      Ką šis ir “Deja” pasisakymai turi bendro su straipsnyje išsakytomis mintimis? Drąsos užtenka tik buitinio lygio anoniminėm paskalom skleisti?
      Juk ne tie vagšai A. Judženčio “nuskriaustieji” buvo išguiti iš mokslinės akademinės bendruomenės? Juokinga… Įtikdami vyraujančiai politikai, savo darbo vietose dabar išliksite jūs, o ką, kokius nuveiktus darbus po savęs paliksite?…

      Atsakyti
      • Artūrai, nustok says:
        3 m. ago

        Nustok save ginti ir teigiamus atsiliepimus rašinėti. Gal ir gali tavęs nežinančius apgauti, bet buvusių kolegų – niekada.

        Atsakyti
  14. rima says:
    3 m. ago

    Dergiate straipsnio autorių už principingumą, neprisitaikėliškumą, už tai, kad niekada niekam nepataikavo, kad nebuvo parankus? Užmynė ant pačių nuospaudų?

    Atsakyti
    • Ar tikrai? says:
      3 m. ago

      Principingumas? Neprisitaikėliškumas? Čia ką, naujas anekdotas? Taip ir matyti, kad Judženčio jūs nepažįstat. Tai ne mes jį dergiam, jis mus jau apdergė, daugiau negu įmanoma.

      Atsakyti
      • Kam says:
        3 m. ago

        Kam čia rūpi Jūsų sąskaitų suvedinėjimai? Ir liūdna, ir gėda, kad dėstytojai ar mokslininkai nusileidžia iki tokio Delfio komentatorių lygio… Spręskite esmę, o ne pletkus skleiskite…

        Atsakyti
  15. Tomas says:
    3 m. ago

    Nuo globalizacijos, mes niekur nepabėgsim.

    Atsakyti
    • Iš čia kylama į žvaigždes says:
      3 m. ago

      Aha, kaip sakė Brežnevo Antakiai, “prieš vėją nepapūsi”. Naujas Filologijos fakulteto šūkis, nors ant vėliavos rašyk.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

2021 03 06
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

2021 03 05
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)

2021 02 26
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

2021 02 25
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

kompiuteris | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai

2021 03 08
Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio
Lietuvoje

Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio

2021 03 08
Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
Kultūra

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)

2021 03 08
LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
Istorija

LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

2021 03 08
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • Bartas apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai
  • Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio
  • Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
  • LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1247; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 967; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 633; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 525; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

by daiva
2021 03 06
2
Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
2
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

Mėtoma tarp kontinentų. Pabėgus ir deportuota. Ramstaisi likimo ramentais. Vis dar gyva, dar neparduota. (J. S. eil. „Lietuvė“) Kai pasilikau...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Bartas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • Bartas apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
Kitas straipsnis
Premjeras Balninkų miesteliui padovanojo 100 Lietuvos trispalvių (nuotraukos)

Seimo ir PLB komisija: Trispalvė ir Tautiška giesmė – sėkmės raktas Lietuvai išlikti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai