Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vadovavo reguliariam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame posėdžio nariai susipažino su strateginiu žvalgybos tarnybų grėsmių vertinimu, apsvarstė principinę krašto apsaugos sistemos struktūrą, įvertino pėstininkų divizijos pajėgumų įsigijimų ekonomines (pramonines) ir finansines alternatyvas.
Žvalgybos tarnybų vadovai VGT nariams pristatė saugumo padėties pokyčius artimuoju, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais. Žvalgybos tarnybų vertinimu Lietuvos saugumo padėtis tiesiogiai priklauso ne tik nuo karo Ukrainoje pokyčių, bet ir nuo įvykių kituose pasaulio regionuose. Tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai ir NATO tikimybė išlieka nepakitusi. VGT nariai sutarė, kad būtina planuotis veiksmus įvairiems saugumo situacijos pokyčių scenarijams artimiausiu laikotarpiu.
Įgyvendinant VGT sprendimą steigti Lietuvos kariuomenėje pėstininkų diviziją ir sukurti tankų vienetą sausumos pajėgose, VGT prašymu buvo parengtas papildomas politinis, ekonominis (pramoninis) ir finansinis įsigijimų vertinimas. Valstybės gynimo taryba pritarė pateiktam siūlymui efektyviausia tankų platforma laikyti Vokietijos tanką LEOPARD 2.
VGT taip pat pritarė siūlymui atlikti struktūrinius Lietuvos kariuomenės pokyčius ir nusprendė didinti privalomos pradinės karo tarnybos šauktinių maksimalius skaičius 2 tūkstančiais (iki 4240-7040).
