Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai susitikimo Rygoje metu pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo stiprinimo šalims nacionališkai vystant efektyvias kontrmobilumo priemones pasieniuose su priešiškomis valstybėmis. Taip pat pasirašytas susitarimas dėl didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS bendro vystymo.
Ministrai Arvydas Anušauskas, Andris Sprūds ir Hannas Pevkuras susitarė, kad Lietuva, Latvija ir Estija atsižvelgdamos į savo nacionalinius poreikius, geografines ypatybes, turimus ir planuojamus kariuomenių pajėgumus, papildomai sustiprins kontrmobilumo pajėgumus išilgai rytinės NATO sienos.
„Šia iniciatyva siekiame, kad visose trijose Baltijos šalyse, kurios yra vienos iš labiausiai paveikių Rusijos grėsmei, būtų sukurta efektyvi kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną. Šis projektas turi ypatingą svarbą trišaliame Baltijos valstybių kontekste sukuriant bendrą kotrmobilumo barjerą. Pasirašius susitarimą, bus siekiama koordinuoto šio sumanymo įgyvendinimo praktikoje”, – teigia A. Anušauskas.
Susitikime Rygoje Baltijos šalių gynybos ministrai susitarė ir dėl kitų tolesnio bendradarbiavimo krypčių. Sutarta tęsti bendrą didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS pajėgumų kūrimą.
„Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos pajėgumų vystymas yra mūsų regiono saugumo užtikrinimo garantas. Todėl bendras Baltijos šalių veikimas kuriant HIMARS pajėgumus turi itin didelę svarbą. Aktyviai bendradarbiaujame tariantis su JAV dėl HIMARS integravimo, personalo apmokymo, sistemų priežiūros ir išlaikymo“, – sako A. Anušauskas.
Ministrai A. Anušauskas, A. Sprūds ir H. Pevkuras susitarė ir dėl siekių rengiantis NATO viršūnių susitikimui Vašingtone: regioninių gynybos planų, NATO rotacinio oro gynybos modelio praktinio įgyvendinimo, sąjungininkų įsipareigojimo tęsti karinę paramą Ukrainai.
Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimo metu Lietuva oficialiai perėmė iš Latvijos pirmininkavimą Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo formatui 2024 metais.
Jeigu taip, tai ne tik kad mūsų kariuomenės pratybas kartu su Lenkija ne NATO rėmuose prezidentas Gitanas Nausėda turės derinti su Seimu, bet jas, kaip ne NATO formatą, turės derinti irgi su Latvija bei Estija. Na ir “kietas” mūsų dabarties Prezidentas – privirė košės Lietuvai iki ausų.
Parašiau ir laukiu awaiting’e
Šaunus karinis susitarimas tarp Baltijos sesių, valio Krašto apsaugos ministrui A. Anušauskui. Tai ne kokio Lenkijos išgalvoto 100 km pločio Suvalkų koridoriaus, kuris dislokavus Vokietijos brigadą Lietuvoje prarado savo svarbą apskritai, gynimas, čia yra Baltijos šalių susitarta konkrečiai dėl valstybės sienų gynimo linijos kūrimo. Šiuo atveju būtų svarbu padidinti karinio mobilumo galimybes Varėnos- Druskininkų- Augustavo ruože, nutiesiant europinės vėžės geležinkelio atkarpą. Taip rastųsi konkretus valstybės sienos gynimo karinis įrenginys.