Siekiant užtikrinti tinkamą krašto apsaugą ir karo tarnybos teisinį reglamentavimą, nustatytą atsižvelgiant į Lietuvos narystę NATO ir Europos Sąjungoje, geopolitinę padėtį ir galimas grėsmes valstybės saugumui, sukurti teisines prielaidas visuotiniam šaukimui, Seimui pristatytas naujos redakcijos Karo prievolės įstatymo projektas.
„Tai yra teisinis įrankis, kuris neleidžia išvengti tarnybos, išplečia šaukiamųjų aprėptį. Bus kviečiami visi, ne tik tie, kurie galbūt ir tikrai nesiekė išvengti tos tarnybos ar nesiekė aukštojo mokslo, bet visi, nes kariuomenei reikalingi žmonės ir su aukštuoju išsilavinimu, ir su specialiuoju išsilavinimu. Kitas tikslas, kuris seks iš pirmojo, tai yra paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą. Ir trečias tikslas – vienoje Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje turime sprendimą, kurį turime įgyvendinti – užtikrinti, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atitiktų civilinės tarnybos sampratą“, – pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Priėmus sprendimą įvesti visuotinę karo prievolę, būtų šaukiami 18 ir 19 m. vaikinai, pabaigę mokyklą. Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas užtruktų ne mažiau kaip 5 metus.
Mažinant privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo atvejus, siūloma neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos aukštųjų mokyklų studentams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnams, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams.
„Karo prievolininkų sąrašo sudarymas prasidės nuo to, kad asmenys, sulaukę 17 metų, gaus kvietimą pasitikrinti sveikatą iki jiems sukaks 18 metų. O jau sukakus 18 metų, arba baigus vidurinę ar profesinę mokyklą, jaunuoliai iš karto galėtų pradėti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą“, –sakė krašto apsaugos ministras.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad privalomosios karo tarnybos atlikimas būtų diferencijuojamas pagal atlikimo trukmę. Bendra privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė karo prievolininkams būtų 9 mėnesiai, kuri galėtų būti trumpinama, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais.
Numatoma, kad per pirmuosius 6 privalomosios pradinės karo tarnybos mėnesius karys įgis individualių gebėjimų ir įgūdžių, išmoks veikti skyriaus sudėtyje. Per 7–9 tarnybos mėnesius kariai būtų rengiami tapti jaunesniaisiais vadais ir specialistais, mokomi veikti būrio, kuopos ir bataliono sudėtyje, budėti greitojo reagavimo pajėgose ir vykdyti kitas kario užduotis. Planuojama, kad 9 mėnesių tarnybą atliktų nuo 50 iki 65 procentų, o 6 mėnesių trukmės – nuo 35 iki 50 procentų privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Tarnybos sutrumpinimo sąlygas ir tvarką nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas.
Pasak A. Anušausko, įstatyme numatoma įtvirtinti nuostatas, sudarysiančias sąlygas karo prievolę atlikti asmenims, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai, tačiau pareiškė norą ją atlikti: „Trukmė būtų nustatoma atsižvelgiant į karinio parengimo reikalavimus konkrečiai karinei specialybei. Pavyzdžiui, dabar labai populiaru kalbėti apie dronus. Tai galėtų būti dronų operatorius. Apmokymas, nuotolinis ir daugelis dalykų. Šiuo atveju, tikrai gali būti kiti sveikatos reikalavimai.“
Numatoma alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos trukmė būtų 12 mėnesių. Siūloma, kad ją atlikti galima būtų ne tik valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose, bet ir nevyriausybinėse organizacijose.
A. Anušausko teigimu, vėliau į pirmų kviečiamųjų grupę būtų kviečiami tie, kurie neatvyko anksčiau pakviesti jos atlikti, arba tarnyba buvo atidėta individualia tvarka. Ir asmenys, kurie studijuoja paskutiniame kurse, kuriuos baigus įgyjama Lietuvos kariuomenės trūkstama profesija, kvalifikacija.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad privalomoji pradinė karo tarnyba galėtų būti atliekama ne tik kariniuose vienetuose, bet ir karinėse mokymo įstaigose. Dalis karo prievolininkų, studijuojančių aukštosiose mokyklose, galėtų būti skirti į nuo 160 iki 200 dienų trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri būtų atliekama pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą. Jai atlikti būtų naudojama karinių mokymo įstaigų infrastruktūra ir personalas.
Karo prievolininkai į privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo būtų šaukiami nuo 18 iki 21 metų (įskaitytinai) (šiuo metu – 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kurie į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti, ir karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami iki 30 metų (įskaitytinai)
Šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti ne kalendoriniais metais (nuo sausio iki gruodžio mėnesio), o nuo einamųjų metų liepos mėnesio iki kitų metų liepos mėnesio.
Metinis karo prievolininkų sąrašas būtų skelbiamas viešai Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje.
Demokratiškoje šalyje turėtų būti tik profesionali kariuomenė.
Lietuvai tikrai nereikalinga “patrankų mėsa”. Kad paruošti profesionalų karį reikia įdėti daug pastangų ir tam reikia ne vienesių (ir net ne dviejų, trejų) metų.
Be to, niekada nereiktų pamiršti, kad esame stipriausios pasaulyje karinės organizacijos – NATO narai. Manau, kad visas kitas pasaulio kariuomenes kartu sudėjus jos tikrai neprilygtų NATO.
Tad turime reikalauti, kad:
1) Iš viso būtų panaikinta karinė prievolė.
2) Lietuvos karinis biudžetas turėtų būti lygiai 2% nuo BVP (kaip kad ir esame įsipareigoję NATO);
3) Šiu metų, Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, karinėms reikmėms gali būti skiriama ir daugiau biudžeto (gal ir net 3 ar 4 proc. BVP), tačiau visos lėšos, kurios viršija prieš tai minėtą 2% turi būti skirtos Ukrainai, modernios ginkluotės įsigijimui.
4) BŪTINA RUSIJAI IR UKRAINAI pritaikyti itin griežtas ekonomines sankcijas. Absoliuti Rusijos ir Baltarusijos ekonominė bei politinė izoliacija būtų itin veiksminga priemonė. Dabartinės “sankcijos” – iš esmės tik simbolinės. Griežtos sankcijos – absoliuti izoliacija – labai greitai agresorių privestų prie ekonominės katastrofos.
5) Reikia įvesti ekonomines sankcijas putlerio darugams – orbaninei Vengrijai, erdoganinei Turkijai ir pan. Dėl vengrijos – manau, reiktų inicijuoti šios šalies pašalinimo ir ES ir NATO procesą. Tai būtų pamoka ir kokiai Turkijai – jai taip pat galima pagrąsinti pašalinimu iš NATO.
6) NATO turėtų palaipsniui tapti GLOBALIA karine sąjunga, įtraukiant tokias šalis, kaip Australija, N. Zelandija, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Čilė ir t.t. Svarbu kad šios šalys būtų demokratiškos ir provakarietiškos.