Kovo 29 d. Lietuva mini 17-ąsias narystės galingiausiame pasaulyje gynybos aljanse, NATO, metines. Per šiuos metus stipriai keitėsi saugumo aplinka, kartu su ja keitėsi ir Aljansas, o Lietuva jame įsitvirtino kaip patikima sąjungininkė.

„Lietuvos teritorinį saugumą jau 17 metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina NATO. Pandemijos iššūkių akivaizdoje senosios grėsmės Aljanso ir mūsų regiono saugumui neišnyko. Atsižvelgdami į šiandieninę saugumo situaciją ir išliekančias karines grėsmes, drauge su NATO sąjungininkais turime ir toliau stiprinti atgrasymą ir gynybą, užtikrinti NATO pajėgų buvimą Lietuvoje, efektyvų NATO pastiprinimą ir oro gynybą“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ministras tuo pačiu pabrėžia, kad narystė Aljanse neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. „Todėl patys nuolat turime rūpintis savo gynyba, ne tik stiprindami karinius pajėgumus, didindami biudžeto išlaidas gynybai, bet ir stiprindami savo piliečių atsparumą, kovodami su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis“, – sako jis.

Šiaurės Atlanto sutartimi Lietuva yra įsipareigojusi nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats.

Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva sparčiai padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo išlaikytas ir 2020 m., o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.

„Turime plėtoti kolektyvinei gynybai reikalingus pajėgumus ir įgyvendinti NATO parengties iniciatyvą, siekdami išplėtoti pajėgas galinčias greitai sureaguoti į kolektyvinės gynybos ar bet kokią kitą krizę, prisidėti prie tarptautinio saugumo užtikrinimo. Lietuvos prioritetais išlieka NATO gebėjimas veikti greitai kolektyvinės gynybos atveju, užtikrinant savalaikį pastiprinimą ir oro gynybą“, – pabrėžia ministras.

Lietuvos tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Modernizacijai ir karių aprūpinimui skiriama beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Šiandien įgyvendinami didžiausias kariuomenės modernizavimo projektai – Lietuvos kariuomenės aprūpinimas pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“, perkami vakarietiškos platformos sraigtasparniai UH-90 „Black Hawk“, šarvuotieji visureigiai JLTV, diegiamos modernios artilerijos sistemos, plečiami oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumai, atnaujinama kario ginkluotė ir įranga.

Tuo pat metu daug dėmesio skiriama ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams, dislokuotiems Lietuvoje.

Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos. Šiandien narystę NATO palaiko 87 proc. Lietuvos žmonių, 83 proc. Lietuvos gyventojų pritaria sąjungininkų buvimui mūsų šalyje. Lietuva vieninga šiuo klausimu, o tai prasideda prie Lietuvos bendrų pastangų tinkamai rūpintis savo saugumu.

Minėti Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) dieną kviečia ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„2004 m. kovo 29 d. – tai itin reikšminga data kiekvienam iš mūsų. Prisijungėme prie stipriausios pasaulyje tarptautinės saugumo organizacijos, kurios misija yra išsaugoti taiką ir šalių narių nepriklausomybę. Lietuvos istorija yra paženklinta skaudžiais įvykiais – patyrėme kitų valstybių agresiją, represijas. Narystė NATO yra viena iš priemonių, leidžianti užtikrinti mūsų valstybės nacionalinį saugumą“, – teigia parlamento vadovė.

Seimo Pirmininkė taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos įsipareigojimus Aljansui, bendradarbiavimo svarbą ir išreiškia dėkingumą šalims partnerėms.

„Narystė NATO – kertinis mūsų šalies saugumo garantas, todėl gynybos išlaidos ir investicijos į būtinus pajėgumus yra vienas iš dabartinės valdžios prioritetų. Esame dėkingi sąjungininkėms, vertiname jų indėlį į Baltijos regiono oro, sausumos ir jūros saugumą, kuris mums yra gyvybiškai svarbus. Sieksime ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, o Lietuvos ginkluotosios pajėgos ir toliau prisidės prie NATO ir kitų tarptautinių misijų bei operacijų. Mūsų visų tikslas – stiprus ir vieningas Aljansas“, – teigia Seimo Pirmininkė.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS