Jonas Mulokas – žymus lietuvių išeivis, JAV pripažintas architektas inžinierius.
Jo gausus archyvas prieš kelerius metus Valstybinės kultūros paveldo komisijos dėka buvo atgabentas į Lietuvą.
Dabar vertingi eskizai, piešiniai, brėžiniai, maketai perduoti Lietuvos literatūros ir meno archyvui.
Virš 16 tūkstančių dokumentų, viso 13 dėžių – tiek vertingos Jono Muloko paliktos medžiagos pasiekė Lietuvą, kuri buvo perduota išeivijos fondą kaupiančiam archyvui.
Vertingų dokumentų kelias buvo ilgas – nuo galimybių paieškų perimti žymaus architekto inžinieriaus palikimą, derybų su JAV gyvenusiu jo sūnumi Rimvydu Muloku iki svarstymų, kam archyvą perduoti.
Užduoties pabaiga ir nauji lūkesčiai
„Kaupti ir sisteminti archyvinę medžiagą nėra Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcijos, todėl archyvą nuspręsta perduoti tuo užsiimančiai įstaigai – Lietuvos literatūros ir meno archyvui.
Kartu tai mūsų užduoties pabaiga ir nauja pradžia archyve“, – pastebi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė.
Anot jos, archyvo pervežimo, inventorizavimo procese glaudžiai bendradarbiauta su dr. Vaidu Petruliu. Jis planuoja apie tai parengti ir monografiją, toliau dirbti su šiuo archyvu.
Tai turėtų prisidėti prie vertingų duomenų atvėrimo visuomenei.
Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje ir U-PAVELDE
Vyriausybė bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planu beveik prieš du dešimtmečius Paveldo komisijai pavedė rengti Lietuvos kultūrai svarbaus paveldo užsienyje tyrimą, paiešką ir išsaugojimą ir prisidėti prie šių darbų.
„Pavedimas prisidėti prie darbų, ne tik juos koordinuoti ar rengti, tuomet tikriausiai ir pasirodė esmingas. 2016 m. metais pradėjo veikti Paveldo komisijos sukurta duomenų bazė U-PAVELDAS (čia), kurioje fiksuojami lietuvybės pėdsakai pasaulio žemėlapyje“, – pažymi pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė.
Anot jos, ši funkcija mena ir Jono Muloko archyvo atsigabenimo į Lietuvą sumanymą, kuri buvo sumanyta praeitos Paveldo komisijos kadencijos ir jos vadovybės.
Prie valstybei keliamų tikslų buvo prisidėta ne tik virtualiai renkant Lietuvos ženklus pasaulyje, o ir prie vertybių kelionių į Lietuvą fiziškai.
Kita vertus, šiandien šios medžiagos perdavimas tarsi simboliškai žymi ir faktą, kad naujai parengtame bendrajame plane šios funkcijos Paveldo komisijai nebeliko.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.
Graži istorija pareinant į Lietuvą.
NUOŠIRDI PADĖKA, PAGARBA tokiems Lietuviams.
Jie – sektinas pavyzdys dabartinėms kartoms. Ir mums, čia esantiems. Kad po 30 prabėgusių metų pagaliau pradėtume atsikvošėti, įvertinti, kas ko verta.
Kodėl buvęs FTB agentas kolekcionuoja daiktus, susijusius su Lietuva?
– alkas.lt/2022/04/05/is-jav-atgabentas-zymaus-iseivio-architekto-inzinieriaus-jono-muloko-archyvas-perduotas-lietuvai/
,,Lietuvių kilmės buvęs FTB agentas ir privatus seklys Henry Gaidis kolekcionuoja daiktus, susijusius su Lietuva. Vieną kolekciją, kurią pats vadina karine, jis padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui. Tai daugiau nei 60 dėžių įvairių reliktų – nuo pašto ženklų iki ginklų, uniformų. Tarp jų ir daiktai susiję su Žalgirio mūšiu, ir vienintelio Tarpukario Lietuvos karinio laivo vėliava, ir ginklai su Gediminaičių stulpais, kurie pabūvojo ir kinų, ir korėjiečių rankose. Kaip taip nutiko? Iš kur Henry Gaidis šiuos daiktus gavo? Kodėl juos rinko? Ką jis veikė FTB? “