Tęsinys. Pirma dalis ČIA.
Neatsakingai elgiantis su konkrečiais kalbos faktais, „Youtube“ kanale „Redakcija“ transliuotoje tinklalaidėje „Šiandien Redakcijoje. Svečiuose Loreta Vaicekauskienė“ (žr. po rašiniu) pilna teiginių ir apibendrinimų, kurie iškreipia supratimą, kuo bendrinė kalba skiriasi nuo kitų kalbos atmainų.
Pavyzdžiui, teigiama, kad visi žodžiai, visi kirčiai, visi akcentai yra taisyklingi, [taisyklinga] visa, kas yra vartotojų kalboje.
Sakoma, kad nėra jokio etalono, nes kiek mes leisim kiekvienam, tiek bus etalonų. Visa kalbos įvairovė suverčiama į vieną katilą, tarsi nebūtų skirtingų kalbos atmainų, stilių ar žanrų.
Arba tokie iš piršto laužti teiginiai: esą kalbininkai reikalavo išvalyti kalbą, jokio skolinio nevartoti. Jie pavertė kalbą į klaidą ir tai esantis nusikaltimas; nuolat persekiojami žmonės, kad nemoka kalbėti ir t. t., ir pan.
Ir visai smagiai skamba, kad Maskvos įgalinti kalbininkai valdžiai pritariant įvedė kalbos kultūrą, kurią sutapatino su mokslu ir pavertė nevartotinų žodžių formų sąrašais.
Žinoma, kam minėti prieškario kalbininkus Antaną Salį, Praną Skardžių, prieškarinę „Gimtąją kalbą“, klojusius bendrinės kalbos norminimo ir ugdymo pagrindus.
Tokiomis manipuliacijomis, dalinių tiesų sakymais stengiamasi emociškai paveikti auditoriją, toliau skleisti neapykantą kalbininkams, menkinti bendrinės lietuvių kalbos prestižą, nes juo rūpinasi šitokie žmonių persekiotojai?
Ar ne tokius manipuliacijomis užsiimančius „intelektualus-entuziastus“, kurie platina nepatikrintus arba laisvai interpretuotus faktus, demagogiją, net pirmakursiui studentui akivaizdžias nesąmones, rašyta neseniai, gruodžio 6 d., 15min. paskelbtose rašytojo Andriaus Jakučiūno pastabose:
Turbūt ryškiausias, jau kanoninis pavyzdys, iliustruojantis situaciją, kai diskursas ne be intelektualų pastangų prarado ryšį su realybe ir faktais, yra rietenos dėl kalbininkų ir redaktorių vaidmens ir misijos. Tai paūmėdamas, tai atslūgdamas ir kaskart įtraukdamas į save vis radikalesnes savęs transformacijas, šis diskursas, kuriame seniai nefigūruoja faktai, daugybę metų iš eilės generuoja nenutrūkstantį nesąmonių ir kliedesių srautą, mįslingu būdu siejamą su intelektualine lyderyste ir pažanga. Įdomu, kad dalis intelektualų gal jau net ir nuoširdžiai tuo tiki (todėl šiuo atveju ne meluoja, bet veikiau yra apgauti/apsigavę).
Nereikėtų labai stebėtis, kad šitokioje specialiai sukurtoje aplinkoje ir minėtos tinklalaidės žurnalistai vis nuklysdavo į šoną. Nieko nuostabaus, kad joje rado progą įkišti savo trigrašį ir laidos vedėjas. Jis išreiškė savo nuoskaudą dėl prieš nemažą metų krūvą gautų pastabų apie savo kalbą.
Mat 2016 m. iš tiesų LRT kalbininkėms buvau nusiuntęs pastabas apie kai kurių televizijos darbuotojų kalbą. Tai nebuvo koks viešas raštas, o tik patarimas LRT kalbininkėms, kad pakonsultuotų kai kuriuos žurnalistus.
Žurnalistas Ignas per tiek metų galėjo pamiršti, kad tose pastabose gerai ar puikiai kalbančius nurodžiau 12, o ne 2 žurnalistus (tarp jų Aistės Plaipaitės neminėjau, palankių žodžių apie ją esu sakęs vėliau), kad sumaišė tų pastabų puslapių skaičių (buvo 4, ne 2) ir kad jam su kitu kolega skyriau vos vieną pastraipą, o ne visą puslapį, kad buvo rašyta apie nevalyvą jo kalbą, o ne apie neraštingumą (beraščius).
Svarbiau tai, kad laidoje jis iškraipė mano laiške paminėtą faktą: esą aš kibęs dėl tarimo ‘Sirijoj’, be ‘e’. Ir žinoma, apmaudu, kad čia pat laidoje tą iškraipymą už gryną pinigą paėmė prelegentė. Turiu tą raštą išsisaugojęs, jame rašiau:
Dėl pernelyg greito (per greito) kalbos tempo dažnai nukandami skiemenys ir reikia spėlioti, kokį čia žodį sakė reporteris: ‘šiaN užtikti SiRJoje; protestuoTJai, teritor[IJOJ]e, rEkcija’ ir t. t..
Taigi pastaba buvo ne dėl galinio ‘e’ numetimo ir žodžio galūnės sutrumpinimo, kas būdinga šnekamajam stiliui, o dėl praryjamų skiemenų.
Suprantama, kad žurnalistui buvo nesmagu išvydus tas pastabas pakabintas lentoje, bet čia jau televizijos vidinių santykių dalykas, gal ir, kaip dabar sakoma, empatijos stoka. Užuot su kiekvienu atskirai pakalbėjus, gal panorėta pasilengvinti sau darbą.
Taigi dar kartą reikia pabrėžti: kalbame apie bendrinę kalbą, ir ji yra viešojo bendravimo etalonas. Todėl ją turime nuolat tobulinti, plėsti jos raiškos priemones.
Bendrinė kalba yra plati ir įvairi, ji susiskaidžiusi į daugelį stilistinių, žanrinių ir kitokių variantų, bet pajėgi aptarnauti visus tą kalbos atmainą vartojančius žmones.
Ir radijuje bei televizijoje kalba skiriasi savo žanrais ir tikslais ir niekas nesikėsina niveliuoti tos įvairovės. Turbūt visi suprantame, kad prie radijo pulto ar į televizijos vedėjo kėdę negali sėsti bet kas, neišsiugdęs vidinės kultūros ir neturintis supratimo apie civilizuotą kalbos formą.
Autorius yra kalbininkas, VU docentas, humanitarinių mokslų daktaras, lietuvių kalbos kultūros ugdytojas ir puoselėtojas
Kodėl bendrinės lietuvių kalbos žemintojai ir žemo lygio kalbininkės/kalbininkai ,kaip pvz.Loreta Vaicekauskienė ( sociolingvistė), Ramunė Čičirkaitė arba A.Smetona ( pasimetęs tarp dviejų kalbinių pušų), užima aukštas pareigas Lietuvių kalbos institute arba Vilniaus universitete? Kas juos įdarbino?
Reikia manyti, jog tas pats, kas Seimo „elitui” ir visai šalies politikai įtaką daro, tiesiog ją pats vairuoja 🙁
Ot vištos kalbos gynėjos, o nežino, kad institute ir univesitete yra tik konkursinės pareigos – laimėkite konkusą ir jus priims.
žvengiu susirietęs…
O jūs, gaidy nevište, nenorite čia mums visiems viešai papasakoti, kaip “skaidriai” tie “konkursai” organizuojami ir vykdomi???… Gal pats tose maklėse dalyvaujate, todėl trūks-plyš reikia bandyt įtikinti publiką jų “teisėtumu”?…
Iš Lietuvių kalbos instituto ji išmesta, nes nei ji, nei visas jos skyrius nedirbo, tik algas ėmė. Šiaip ji nelaikoma rimta mokslininke, ji panaši į Armonaitę – by tik spygaut. Užtat jos ir palaiko viena kitą.
lyderyste, kanoninis pavyzdys, iliustruojantis situaciją, diskursas, transformacijas, nefigūruoja, generuoja, realybe…
Tik dėl straipsnių apie lietuvių k. į svetainę dar galima užsukti. Bet, jei net ir šioje vietoje stabdo ir galimai cenzūruoja, tai…
Kažkam svarbu, kad niekur nesiburtume, net ir nedidelėmis grupelėmis… O mes pasiduosim, arba ne. Ir nesvarbu dėl ko – įsižeidę ar tiesiog pavargę, rankas nuleidę (juk tai žmogiška). Atrodo, kurti tarpukario Lietuvą buvo paprasčiau, geriau sekėsi.
Ot žiopla, o Talka kalbai ginti – rinkitės ten, niekas netrukdo. Berods gyrėsi, kad ten bene 70 tūkstančių – jums per maža grupelė?!
Teisingai, ačiū! Galima tapti klajoklių grupele: mus iš vienur iškancelina – einam į kitą. Iš ten iškancelinti į trečią keliaujam. Kiti irgi taip pat daro. Kol galiausiai kažkur daug tokių susitelkia. Tada jau galima vienu smūgiu visus pritvoti – kaip muses mušekliu 🙂
Aišku, kad tarpukariu buvo lengviau – ten tokios Žemynos balso neturėjo. Reiškėsi viešai tik išsilavinę žmonės, o dabar koks vargdienis su kompiuteriu kaip beždžionė su granata. Va ir neišina adekvatiems – žiūrėkite, Pupkis po 20 metų pratrūko. Manau, nervai žmogui neišlaikė beraščių puotoje. O šiaip, viską teisingai senis rašo. Deja, kiti kalbininkai toliau tyli.
Kaip žavu! – Jūs čia vienintelis tikras riteris – niekas kitas čia manęs jauna ir žavinga nevadino 🙂 🙂 🙂
Stebuklų pasitaiko. Pasirodo net koncervuoti žmogos kartais geba suvaidinti džentelmenus, cha-cha-cha…
Necenzūruoja, čia kažkoks netobulas algoritmas taip veikia. Pvz., dingsta komentaras, jei jame yra žodis k-i-t-a-i-p (be brūkšnelių). Reikia tada ieškoti, kuris žodis nepraeina ir tą žodį užrašyti kitokiu būdu.
L.Vaicekauskienė sakosi esanti sociolingvistė, taigi kaip specialistei derėtų suprasti, kad kalba yra socialinės sąmonės prigimties, trumpai sakant, žmogus yra socialinė būtybė. Dabar žmonija gyvena valstybėmis vadinamu socialumo būdu. Viena iš šio būdo dalių yra valstybinė kalba. Kaip valstybe, taip ir jos dalimi kalba rūpintis būtina. Kalba ne morkos, kurias bet kuriam atskiram žmogui pasisėjus savo darže, žemei jas išdaiginus, visiems jos matosi kaip morkos. Taigi kalbai kaip valstybei yra reikalingos institucijos, kurios valdytų ir puoselėtų tą jų valstybės socialinio bendrumo išlaikymą.
L.Vaicekauskienės kalbos supratime įžvelgiu metodologinę painiavą šia prasme, todėl vadovautis jos patarimais kalbos klausimu būtų valstybinio valdymo klaida, vedanti į valstybinio bendrumo praradimą, valstybinio lietuviško socialumo būdo sunykimą, lietuvybės kaip socialumo Lietuvoje prapultį.
Būtent – labai tiksliai apibūdinote.
Bet, kas dėl jos – čia nematau jokio susipainiojimo. Tai sąmoninga veikla, brovimasis į tikslą. Iš čia ir toks akivaizdus „painiojimasis” – p. Loreta nemato reikalo skirti laiko jam išvengti.
anūkas ne lietuviskas zodis ?
greiciausiai onuk ir vnuk yra suslavinti is lietuvisko…
Tete -tata-otec….,
Teta-tciocia…,
Dede-dziadzia…’
Mate,Mote,Motina-mat…,
Pista-pizda….
gal irgi nelietuviski ?….Pupki atsibusk bebile !!!!
Pats tu dukart bebilas. Pupkis teisus – tam jis studijavo, mokslus baigė, disertacijas rašė, ne taip kaip dukart bebilas. Ir tai įrodo paties pateikti pavyzdžiai – aiškiai supainioti senieji veldiniai su slavų skoliniais. Senieji veldiniai paprastai yra ide. kalbų bendrybės, atėjusios iš neatmenamų laikų.
ide kalbu bendrybes …,islike grynuoliai lietuviu kalboje , o ne skoliniai is sklabenu kalbu…kaip pupkis teigia….
mysle iminkite :
Rusijos Caras galima perskaityti ir kaip Rusijos Karas…kas tai ?
Besarmatis Pupkis nesupranta baltu zodzio
Sarmata ,Indijos sanskrito Sarma,Getu Sarmagetuza reiksmes ir prasmes….t.y. Doros,Sielos Ramybes ir Gyvenimo Darnoje principas …baltu gyvenamos zemes buvo vadinamos Sarmatija….
Baikit niekus tauzyti ir klaidinti neišmanačiuosius kaip kokia Vacekauskienė. Štai jums sarmatos etimologija (aišku, jei sugebėsite perskaityti – juk ne kožnam pabažnam dievo kaką uostyti): sarmatà, gen.sg. sarmãtos a.p. 2 ‘shame’, Sd1 «sromota, dedecus, infamia…» ‘shame’ (syn. gėda). Var. sarmotà, sermatà. Altered from *šarmata under the influence of the Slavic cognate with s- (see below). A der. with suffix -ata from a lost noun *šarmas or *šarma < PIE *ḱór-mo-, *ḱór-mā- (Iew 615). Cf. the suffix in gyvatà, sveikatà, válkata. The Slavic cognate, SCr. sramòta, Ru. soromotá, Pol. sromota < PSl. *sormota ‘feeling of shame’, goes back to an inherited noun *sormŭ ‘shame’. Cf. OCS sramŭ ‘αἰσχύνη, ἐντροπή, shame, disgrace’ (var. stramŭ), SCr. Sln. srȃm, srȃma, Ru. dial. sórom, -a, OPol. srom ‘shame, scandalous behaviour’ (now ‘vulva’). Cognates in Germanic: OIc. harmr ‘sadness, trouble, worry’, MLG har(a)m ‘trouble; shame, disgrace’, MoHG Harm ‘trouble; terrible insult’ (cf. Ewd 509f., Heidermanns 1993, 282).448 — From an intra- Lithuanian perspective, the reconstruction *sarmas or *sarma is supported by the denom. vb. sarmóti, -óju, -ójau ‘embarrass’, refl. sarmótis dial. ‘feel ashamed’. — More recent denominative formations are sarmãtytis, -juos, -jaus ‘feel ashamed’, sarmãtyti tr. ‘embarrass, cause sb to feel ashamed’ (Nereikia sarmãtytis, jei niekas nesarmãtija ‘You need not feel ashamed if no one is shaming you’). Sd sarmatiju is found s.v. «lżę kogo, łaję sromotnie, szkaluię» ‘I insult, revile, slander’ along with the vb. kolioju, ižgėdinu, gėdų darau kam, lojoju, sarmatiju, peikiu. In addition, there is an agent noun sarmatytojas Sd «lżyciel» ‘vilifier, attacker, defiler’ (syn. koliotojas, cf. the type rašýtojas). — Other der.: besarmãtis ‘shameless person’ (⇒ besarmãčius id.), sarmačiaũ adv. ‘greater shame’, sarmačiáusia adv. ‘greatest shame’ (Kad ir sarmačiáusia būtų, eik, prašyk, — o ką daugiau darysi! ‘Even if you feel extreme shame, go,́ beg, because what else can you do!’), sarmatìngas ‘bashful’, sarmatlỹvas id. — PIE *kór-mo- is based on the root *ḱer-. A der. with lengthened e-grade *ḱēr- is found in the Latv. word sērmelis ‘thrill, fright, disgust’. A formation in -el- from *sēr-m-?
neteisinga Sarmatos etimologija ,tokiu pat budu zodis Blogis tampa Tamstos Blago….
Kokia etimologija butu siems zodziams: Be-Sarmatos ir Su-Sarmata…Be-doros ir Su -dora…Be-etikos ir Su-Etika….problema yra tamstos iskreiptoje mastysenoje…ir dar dristate cituoti anglu interpretacijas…
sitie buve tautonys isvis lietuviu kalbos nemoka negali suvokti….nors ju kalbose daugybe baltismu….
Taigi , Pupkiu kalbos melioratoriu veikla reikalinga ,bet ne dziovinkite ir taip jau nususinta lietuviu bendrine kalba…..Kodel lietuviu tarmes ir Donelaicio kalba tokia pilna Gyvatos ? Gyvates ? atsakykite…
Va, va, va – pagaukite juos ir pamokykite! Taip jiems ir reikia. Ko gero, nė skaityt dorai nemoka, o Tamstai aiškina, kas ir kaip toje litvinų kalboje. Fu!
Tautonys? Matyt teutonai. Seniai taip nesijuokiau – net žmona iš visruvės atbėgo pasižiūrėti. Ačiū jums, puiki vakarinė vitamino c porcija, o tai vis sintetika šeria.
na gal man pateiksite teutonu tautoniu etimologija ?…prasau labai!
gerbiamas Šiaip,
pasigilinkime kartu i tetonu/tautoniu
zodzio etimologija …pasijuokime kartu…!!!
Ką gi, pasilinksminkime, išprovokavote. Pradėkime nuo faktų: žodis teutonas yra skolinys ir turi tris reikšmes: 1. germanų gentis. 2. Teutonų ordino narys. 3. vokietis. Teutonų gentis viena pirmųjų susidūrė su romėnais ir jau I a. po Kr. išnyko iš istorijos šaltinių. Vėliau jų pavadinimas lotyniškuose tekstuose buvo apibendrintas tiems germanams, kuriuos šiandien vadiname vokiečiais (panašiai kaip su prūsų vardu nutiko). iš čia ir lotyniškas Teutonų ordino pavadinimas Fratrum Teutonicorum ecclesiae S. Mariae Hierosolymitani – trumpai, Vokiečių ordinas, anksčiau kažkodėl vadintas Kryžiuočių ordinu. Taigi, jei jums rūpi teutonų (lot. nom. sg. teutonus) etimologija, reikia jos ieškoti lotynų kalbos etimologijos žodynuose, kurie sako, kad tai ide. prokalbės šaknis *teuteh₂- plius priesaga -ones. Tuose žodynuose greta teutonų kilmės neretai paminima ir baltų žodis tauta, todėl galima teigti, kad šie abu žodžiai turi bendrą kilmę, nors vargu ar tai buvo visiška bendrybė, mat tautos etimologijoje teigiama, kad kiti šaltiniai tautą teigia esant deverbatą iš veiksmažodinės šaknies *teuh₂- (priaugti svorio, įgyti jėgų, sustiprėti). Aišku, nedera pamiršti, kad 18 amžiuje Ruigio ir Milkaus žodynuose tauta dar reiškė vokiečių kraštas, bet sukelia daug minčių apie dabartinės šio žodžio reikšmės naujumą.
O kur čia linksmybės? Štai jos: pirma, kažkada buvusius bendrus žodžius, vėliau nuėjusius kelių tūkstačių metų raidos kelią skirtingose kalbose ir vėl susitikusius, tapatinti yra anekdotas, panašiai kaip imtume dabar carą ir kaizerį vadinti cezariais, o video keisti veidu ar veizėti – juk tai irgi bendrašakniai žodžiai. Antra, dar juokingiau užsiimti tuo, ko visiškai neišmanai – žodžių daryba. Su priesaga -onis tautų ar asmenų pavadinimai nedaromi, iš bėdos į teisybę truputį būtų panašu koks amerikonas ar salakonas, bet juk tauta šiaip ne vietos pavadinimas bent jau dabar. Trečia, visiškas cirkas nelietuvišką dvibalsį -eu- tapatinti su lietuvišku -au-. Bet kuriame lietuvių fonologijos apraše tai galite rasti. Dar Kudirka Statrašos ramščiuose rašė, kad lietuvių kalboje “dvibalsės eu nėra! bet paliekama dėl svetimų žodžių” – jam 19 a. pabaigoje jau buvo juokinga, kad net šauktuku paryškino. (Su šypsena prisiminiau vieną buvusį mūsų premjerą, kuris taip ir neišmoko ištarti šio dvibalsio – auras). Žodžiu, savo studentams už tokius pokštus šiaip rašau blogus pažymius.
Žiūrint kurioj kalboj – toj, iš kurios pasiskolinome, kaip ir mūsų: ‘blogas’, o jei rusų turite galvoje – ‘geras’: „благополучие“ (paraidžiui: geras pasisekimas), „благовоние“ (paraidžiui: geras smirdėjimas), „благодарность“ (paraidžiui: gero dovanojimas)7
Ar prisimenate? – Kiek metų buvo teisiamasi ir ginčytasi dėl to sakinio prasmės? Kodėl? – Nes abi pusės skirtingai jį suprato! Štai tam ir reikalinga BENDRINĖ, OFICIALIOJI kalba, kad ta kalba ištartą ar parašytą sakinį (viešoje kalboje, įstatyme, kituose visuomenės gyvenimą ir santykius derinančiuose raštuose) VISI ir KIEKVIENAS vienodai suprastų. Bendrinės kalbos nemokėjimas – viena iš visuomenės nedarnos, netaikaus sambūvio, visiškos betvarkės valstybėje priežasčių. O jei dar pasitelkiama svetimkalbė, jos įrankiai, – tada tai jau dar vienas iš „nekaltų” būdų (įrankių) NAIKINTI KALBĄ ir taip ARDYTI TAUTĄ iš vidaus.
Kalba, kad išliktų, turi būti IŠ SAVĘS, iš SAVO GELMIŲ plėtojama, prireikus iš jų ir naujadarais turtinama. Tik tada ji išliks vienu iš pasaulio brangakmenių. „Pagardinta” svetimų kalbų žodžiais, sakiniais, jų kalbos taisyklėmis, ji virs pigiu ir neskoningu brangakmenio padirbiniu. O mes supanašėsime su madų besivaikančiomis, bet skonio neišsiugdžiusiomis panelėmis, aklai mėgdžiojančiomis svetimą madą ir nesuvokiančiomis, kad jau primena turgaus juokdarį.
Jūs pats neteisingas. Ir dar skleidžiate nesąmones, lygindami blogas su rusų blagij. Šiaip info nedamokytiems mėgėjams: lietuvių kalbos senieji ar apyseniai slavizmai yra iš rusėnų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų kalbų. Prie ko čia rusai? Gali būti skolinių kaip rusijos imperijos palikimo, bet tai tik du amžiai, kas kalbos istorijai yra mizeris.
Iš tiesų blogas yra skolinys iš senosios baltarusių kalbos (dar iki to laiko, kai g > h) blagij ‘menkas, varganas, blogas’ – taigi, jokio reikšmės poslinkio nėra.
Jei jums rusai arčiau sielos, paaiškinti kaip jų blogas virto geru, yra nesunku, bet man tai neįdomu.
Blago ka reiskia ?
Žiūrint kurioj kalboj – toj, iš kurios pasiskolinome, kaip ir mūsų: ‘blogas’, o jei rusų turite galvoje – ‘geras’: „благополучие“ (paraidžiui: geras pasisekimas), „благовоние“ (paraidžiui: geras smirdėjimas), „благодарность“ (paraidžiui: gero dovanojimas).
o kaip bus so Toutila ( Prokopijus uzrase ) gotu valdovu 545-551m.?
teutones tautones toutones….?
O ka reiskia Fluss Schwentine …
siaures vokietijoje ….?
ka reiskia baltu kalboje Sfendos-labos ? (In 10th-century Eastern Roman Emperor Constantine VII in Greek-language work De Administrando Imperio (“On the Governance of the Empire”) records his name as Σφενδοσθλάβος (“Sfendostlabos”)).
Na, ja net nejuokinga darosi. Kiek galima kartoti – jei jums pasakos patinka, jokia bėda. Tik kam jas sekti kaip rimtą dalyką? Seneliai, kai senovėje sekdavo pasakas, pasitelkdavo dalyvinę kalbą, kad niekas jų kvaileliais nepalaikytų. O pats ką?! Juoba, kad čia jokių etimologijų nereikia – Šventas yra bendras su slavais, kurie, beje, šlaistėsi senovės laikais po Šiaurės Vokietiją, taigi be viso regiono hidronimų etimologijos nieko negalima pasakyti, o su tuo gotų karaliumi apskritai anekdotas: -ou- yra romanizuota vardo 𐍄𐍉𐍄𐌹𐌻𐌰 versija Toutí(l)las), greičiausiai tarta o – čia senas noras svetimą vardą rašyti pagal skambesį, na ir pridėti galūnę :). O apskritai vaikystėje reikėjo daugiau ir įdėmiau skaityti tikruosius šaltinius, pavyzdžiui, Asteriksą, tai būtumėte jau tada supratęs viską: Astérix légionnaire : Les romaines Albilla, Garilla, Toutilla, Luciola, Jucundilla… Matot į kokius suaugusiųjų kompleksus išauga vaikystėje patirtos traumos – pasakų nepakankamas prisiskaitymas (tiesiog grynasis Froidas). Todėl rimtas patarimas tėvams – skaitykite vaikams pasakas, o šiuo atveju – dar parodykite, kaip vardai užrašyti.
Galvojau juokausime, o tamsta susijaudinote…
manau kad Baltai šlaistėsi senovės laikais po Šiaurės Vokietiją , o Sclabenoi pasirodo tik po Hunu ir Avaru invazijos…(Procopijaus pirma karta pamineti 6 amziuje )…..juk upe vadinama Schwentine , one ne svetaja ar pan…daugybe baltisku hidronimu islike ten ir vokieciai to neneigia….
Sarmata – gėda ir Sarmatai – genčių pavadinimas laikytini skirtingų kilmių žodžiais.
Sarmata- gėda yra giminingas latv. sarkans- raudonas, sartas arklys – rausvos spalvos arklio vardas – Sartis, Sartai – ežero vardas, matyt, pagal rusvą jo vandenį, galbūt, tai pačiai šakniai sar- priskirtina ir Saremo sala prie Estijos (gal čia rausvumas pagal tai, kad ji molinga), be to, prie sar- šaknies giminiuotini ir liet. žodžiai – šermukšnis, čerpė. Beje, kai yra gėda, tai iš gėdos žmogus parausta. Tokiu atveju manytina, kad ir šaknis gėd- turėtų būti susijusi paraudimo požymio reikšme. Tokiais jai giminingais žodžiais galėtų būti žydėti, žiedas, gėlė<gė(d)lė.
Gi genčių pavadinimas Sarmatai – kildintinas iš liet. arti, suarti, arimas. arklys, arklas žodžių šaknies ar- su pridėtiniu s-. Kaip matyti, šio pavadinimo radimasis sietinas su žemdirbystės plėtojimusi, kurios pagrindu buvo žemės įdirbimas – jos arimas. Gali būti, kad arijų, Irano, Irako, armėnų pavadinimai yra ar- šaknies kilmės. Istorijos moksle laikoma, kad Sarmatų gentys link Europos ir Šiaurės keliavo iš Vidurinės azijos. Tas keliavimas yra suprastinas kaip jų pavadinimo slinkimasis vykęs plėtojantis žemdirbystei.
Man apskritai neaišku, kaip galima kurti, rašyti įstatymus, kitus teisės aktus be norminės bendrinės kalbos. Juk vien “dvasios” pagal juos priimant sprendimus neužtenka.
Antanai,kas cia neaisku…kas valdzioje tas ir kuria istaymus savo kalba , ar ji bendrine ar genties kalba tai nesvarbu….tai gyvenimo realybe….nedievinkite tos bendrines kalbos….
Suvakieciai kalbininkai primete savo tarme visiems lietuviams …ir dabar visus krusa….
Pavyzdys , ką reiškia kalba. Kremliaus delegacija nuvyko į “savo ar nuosavą ” Kazakstaną. Pranešimą skaito Kazachstano prezidentas Tokajevas , akibrokštas, kazachų kalba, nepatenkintieji priversti užsidėti ausines , kad suprastų. Pasirodo atvažiavo į užsienį , o ne į kažkokią guberniją . O kas nutiko gandosklaidos palatoje nr. 6. Taškėsi “kruvinomis putomis” ; išdavikai, fašistai, ne dėkingieji – juos reikia nubausti, aišku karu. Nepamiršo ir tai, kad kazachai atsisako kirilicos , sugrįždami į lotynišką raidyną.
Regina Musneckienė. Kalba – tai valstybės kraujotaka
– tiesos.lt/regina-musneckiene-kalba-tai-valstybes-kraujotaka/
Galime padėkoti VKI ir teismui, kuris šį kartą nepolitikavo ir nevykdė Lenkijuos pakalikų ir left-liberastų užgaidų:
Ėlertė praneša: Reikalavimas, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esantys viešieji informaciniai užrašai būtų tik valstybine kalba, yra teisėtas ir pagrįstas, konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT).
Valstybinė kalbos inspekcija savivaldybei buvo nurodžiusi pašalinti viešuosius užrašus lenkų kalba: „SAMORZĄD REJONU“ („Rajono savivaldybė“), „CENTRUM KULTURY“ („Kultūros centras“), „GIMNAZIJUM IM. JANA SNIADECKIEGO“ („Jano Sniadeckio gimnazija“), „STACJA AUTOBUSOWA“ („Autobusų stotis“), „PARK MIEJSKI“ („Miesto parkas“), „SZPITAL“ („Ligoninė“).
Dabartiniame Šalčininkų rajone, netoli Eišiškių gimė vienas lietuviškos raštijos pradininkų, pirmasis Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą ( vertimas neišliko) Stanislovas Rapolionis ( 1485-1545) . Skaičiau, kad 1986 m. gimtinėje jam pastatytas paminklas menkai teprižiūrimas vietinės valdžios. Matyt, ne tos raštijos pradininkas… Ko gero, šio paminklp neaplanko nei Lietuvos prezidentas, nei Seimo nariai, nei Ministrė pirmininkė, nei Kultūros ministras?-wikipedia.org/wiki/Paminklinis_akmuo_Stanislovui_Rapolioniui
Santara. Audycja w języku polskim. Podsumowanie Międzynarodowego Charytatywnego Kiermaszu Świątecznego w Ambasadzie RP w Wilnie
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000310294 – (nuo 20:10 min.)
Kaimynystėje vadžias perima pas mus jau pasižymėjęs ministras. Gali dar visko būti. Jei ne grubiai, tiesmukai, tai tyliai ir gudriai.
Homo cultus. Iš balkono. Kultūrinės vaizduotės rekonstrukcijos. Pokalbis su Giedre Jankevičiūte
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000310320
Apie „negirdėtas istorijas iš parodos „Vilnius, Wilno, Vilne: vienas miestas – daug pasakojimų“ ir naują parodą „Vilniaus dailė muziejuose“ Nacionalinėje dailės galerijoje”;
apie tarpukario Vilnių ir čia gyvenusius bei kūrusius kitos tautybės asmenybes, bei apie tai, kad kitąmet kaimynė švęs jų tautiečio čia pastatytos parduotuvės „Vaikų pasaulis” 150-metį. …
Ir, jei man nepasivaideno, kad mes per mažai kalbame apie tai, kad čia tiek visko nelietuviai statė ir kūrė.
Ėlertė praneša: Reikalavimas, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esantys viešieji informaciniai užrašai būtų tik valstybine kalba, yra teisėtas ir pagrįstas, konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT).
Valstybinė kalbos inspekcija savivaldybei buvo nurodžiusi pašalinti viešuosius užrašus lenkų kalba: „SAMORZĄD REJONU“ („Rajono savivaldybė“), „CENTRUM KULTURY“ („Kultūros centras“), „GIMNAZIJUM IM. JANA SNIADECKIEGO“ („Jano Sniadeckio gimnazija“), „STACJA AUTOBUSOWA“ („Autobusų stotis“), „PARK MIEJSKI“ („Miesto parkas“), „SZPITAL“ („Ligoninė“).
“Mali Patrioci, czyli kocham Polskę od przedszkola
11 listopada w przedszkolu w Mejszagole odbył się uroczysty apel z okazji Dnia Niepodleglości Polski. Ciekawa scenografia, sala przystrojona w barwy biało-czerwone, odświętne stroje uświetniły naszą uroczystość, na którą przybyło wiele gości.Święto zaszczycili swoją obecnością: posłanka na Sejm RL, prezes frakcji z ramienia AWPL Rita Tamašunienė, starosta Mejszagoly Stefan Orszewski, zastępca starosty, prezes wspólnoty mejszagolskiej Andrzej Adomajtis, dyrektor żłóbka-przedszkola „Płomyczek” w Ejszyszkach Halina Antropik wraz z pedagogami oraz rodzice i bliscy naszych wychowanków….”-maisiagalosdarzelis.lt/renginiai/mali-patrioci-czyli-kocham-polske-od-przedszkola-10.htm
Gal naivu klausti, bet įdomu, ar tame darželyje bent vienodai paminima ir Vasario 16-oji? Ar Švietimo ministerijai, VSD nerūpi tokios smulkmenos, kad Lietuvoje vaikai auklėjami tapatintis su kita šalimi, būti kitos šalies patriotais? Rusija šitaip daro Ukrainos okupuotose teritorijose… Lenkija šitaip daro Lietuvoje.
Prieš ~10 m. porą metų peržiūrėdavau Vilniaus krašto rajonų savivaldybių, bibliotekų, kultūros centrų, mokyklų svetaines – kokiais renginiais pažymi valstybės šventes. Buvo daugiau tokių, kurios net neužsimindavo, jog ir ką mūsų valstybė švenčia.
Gal ir Lenkijos televizijos kanalų retransliacija už Lietuvos biudžeto pinigus ( už tai berods ačiū Valstiečių žaliųjų partijos vadovautai Vyriausybei?) aplink Vilnių prie to prisidėjo?
Sekiau tai anksčiau – parašų dėl dvikalbio paso rinkim o laikais. Na, o Skvernelio TV tai tik sustiprino…
Dar vienas dalykas: nežinau, kiek tikrai žinojo padėtį Vilnijoje moteris, sakiusi tada man, jog paribio su ta kaimyne bibliotekose lietuviškai nelabai susišnekėsi… Bet jei taip… 🙁
Tamašunienė, Adomajtis….
Jau jei taip, tai tik sėdėk ir tylėk. Juolab lietuvių kalbos mokytoja.
O gal mūsų durnyne galima ir tokius lenkiškus užrašus įregistruoti kaip prekės ženklus ir tada būtų vsio zakonno? Jeigu galima įregistruoti neva prekės ženklą „Taproom“, tai kodėl būtų negalima įregistruoti prekės ženklo „STACJA AUTOBUSOWA“?
🙂 🙂 🙂
Mūsų URMas pasveikino kaimynės URMą su paskyrimu, išreiškė viltį, jog praeities nuoskaudos negadins tarpusavio santykių
Norėčiau patikslinti, čia keli autoriai minėjo благовоние kaip „gerą smirdėjimą“. Taip atrodo mokant tik rusų kalbą. Tačiau kitoje slavų kalboje, pvz, čekų, vonět – kvepėti, kvepinti, kvapinti. Čekas pasakys: To pěkně voní! – Tai puikiai kvepia!
Kas vieniems smirdi, kitiems kvepia.
Arba tas, kas svetimą žodį pasiskolino, ne taip suprato žodžio prasmę. Gal, pvz., nesuvokė, jog tai reiškia ne kvapą apskritai, o būtent gerą, malonų (ar net kilnų) kvapą?
malonu kad izvelgiate skirtuma tarp blogas ir blago……, tada kaip galetumete paaskinti gudiska “blagij “ su kacapu “ blago “ …priesinga reiksme …?
Etine inversija….
jeigu taip tai gudu kalba yra baltu tarme ?
Skaičiau mokslinį darbą , kuriame nagrinėjama “Vilniaus krašto lenkų kalbos tarmė”. Joje radau minint žodį “pumpuryna”- puriena ( lietuviškai tarmiškai pumpurynas), teigiama kad tai skolinys iš baltarusių kalbos lenkų kalbos tarmėje… Jei neklystu, panašiai teigiama ir apie daugumą lietuviškos kilmės žodžių toje tarmėje…Taip, ir baltarusių kalboje yra lietuviškos kilmės žodžių, tačiau į lenkų kalbos tarmę jie galimai pakliuvo tiesiogiai iš lietuvių kalbos tarmių, buvusiems lietuviakalbiams pradėjus vartoti lenkų kalbą.-zodis.eu/reiksme/pumpurynas
maziausisi puse gudu rutenu kalbos zodziu saknu baltu kilmes…kita dalis tiurku,iranenu ugrofinu ,is cia kilusi slavu kalba … jauna kalba ,musu priesu kalba … kuri bando mus sunaikinti …..cha cha cha …jiems niekad to nepavyks todel kad mes zinom ju kalbos prigimti ir rusiuku istakos saknis….
mes galime juos sunaikinti savo kalbos Galia !!!!!
Rusiuku prigimtis buti vergais ( Rob,Rabota) …toks liudnas sios genties likimas …toks likimas…vergu….mirti nezinia uz ka…. tresti Ukrainos zemes….kaip laukiniai zverys …todel kad jie ir yra laukiniai zverys…
Gudų “blagij “ yra iš lietuvių “blogis”, t.y. tiesiog skolinys, tarmiškas liet. k. žodis, o rus. “ blago “ – yra tik giminingas su liet. “at+lygis, alga, gal net – valgis”.
Blogas-blogis-blahij-blago akivaizdziai to pacio kamieno zodziai …bet kalbininkas/mokytojas kuris kildina blogi is gudu blagij kazkodel buvo nelinkes toliau diskutuoti sia tema…jam lyg ir viskas aisku …o man neaisku kaip cia atsiranda rusiskas blago su priesinga reiksme …tai tik greiciausiai atspindys tos pazemintos lietuviu savimones…nepasitikincios savimi ir nesuvokiancios baltu kalbu…itakos europos tautu evoliucijoje….
Siaip dar papildymas : hidronimai is s vokietijos: Schwentine,schwarme,swine,barthe,karwe,maurine,warme,mulde,thyra,lippe,werse,
schwarza,ilme,ahle,helme,pleise….