Jau vienuoliktą kartą Vilniuje vykusiuose „Polish Business Awards“ apdovanojimuose laurus pelnė tarptautinis traukinio maršrutas Vilnius–Varšuva–Krokuva. Apdovanojimas skirtas šį maršrutą vystančioms LTG grupės keleivių vežimo bendrovei „LTG Link“ ir Lenkijos keleivių vežėjui „PKP Intercity“.
Traukiniai tarp Lietuvos ir Lenkijos kasdien važiuoja maršrutu Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva. „LTG Link“ traukinys iš Vilniaus vyksta per Kauną į Mockavą, kur keleiviai kviečiami persėsti į Lenkijos bendrovės traukinį ir tęsti kelionę į pasirinktą Lenkijos miestą „PKP Intercity“ traukiniu .
„Traukinio maršrutas Vilnius–Varšuva–Krokuva yra kryptingo tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. Kasdieniais reisais užtikriname tiek žaliojo susisiekimo jungtį, tiek prisidedame prie turizmo skatinimo. Per pirmuosius maršruto gyvavimo metus keliones traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą ir atgal pamėgo tiek Lietuvos keliautojai, tiek užsienio šalių turistai – tai įrodo ir keliautojų skaičius, per metus laiko viršijęs mūsų lūkesčius ir pasiekęs apie 36 tūkst. keleivių“, – sakė apdovanojimą atsiėmęs Gediminas Šečkus, laikinasis „LTG Link“ vadovas.
Gruodžio 10 d. įsigaliojus naujam metiniam raukinių tvarkaraščiui, vykti šiuo maršrutu bus dar patogiau, nes kelionės trukmė sutrumpės nuo 12 iki 27 min., priklausomai nuo krypties. Šiuo tarptautiniu maršrutu toliau bus užtikrinamas tiesioginis susisiekimas tarp sostinės ir Marijampolės bei Kazlų Rūdos.
„LTG Link“ duomenimis, dažniausiai klientai renkasi vykti į Varšuvą, dar pusė tiek – į Krokuvą, o populiariausios yra 3–4 dienų trukmės išvykos.
Kasmetinėse varžytuvėse, kurios rengiamos bendradarbiaujant su Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų asociacija, apdovanojami abiejose rinkose veikiantys ir prie abipusių ekonominių santykių plėtros prisidėję Lenkijos ir Lietuvos verslai.
O Vilnius – Ryga – Talinas , taip pat per Kauną ??? Net persėsti nereiktų.
Keista informacija. Lenkija apdovanoja už biznio darymą keleivinio traukinio maršrutą Vilnius-Varšuva – Krokuva aptarnaujančias geležinkelio bendroves, tačiau kokią naudą iš to gauna Lietuvos bendrovė nenurodoma. Taip pat nenurodoma, ar tas važinėjimas apskritai nėra bendrovei (valstybei) nuostolingas. Antai, traukinys maršrutu iš Vilniaus į Varšuvą per Kauną bandė važinėti gal prieš kokį dešimtmetį, tačiau jis buvo nuostolingas, taigi pavažinėjus gal kokį pusmetį kitą jo buvo atsisakyta. Dabar matyt per Varšuvą į Vilnių (Lietuvą) ir atgal ėmė važinėti ukrainiečiai, tai dėl to keleivių padaugėjo. Apskritai važiavimo iš Vilniaus iki Balstogės per Kauną, Kazlų Rūdą galimybe ne girtis dera, o gėdytis (juk ne viduramžiai susisiekimo galimybių srityje).
Antai, buvusio geležinkelio į Druskininkus gal apie 15 km po 1990 metų reikėjo patraukti nuo Baltarusijos sienos, tai iki šiol Ministerija, LG tuo nesirūpina – Druskininkai jau 3 dešimtmečius laikomi be geležinkelio, vilniečiai – be galimybės savaitgaliais patogiu ausisiekimu pabuvoti pamėgtuose Druskininkuose, jų apylinkėse. Be susisiekimo su sostine geležinkeliu yra paliktas ir Alytus, nors iki Varėnoje esančio geležinkelio tėra apie 40 km., be to, yra išlikęs ir buvusio geležinkelio pylimas, taigi jo atkūrimui iki Alytaus žemės išpirkimai nebūtų būtini. Taigi su geležinkelių linijomis viskas atrodo lyg juos Lietuvoje išsivedžiotų Lenkija sau, darant Vilnių užkampiu Lietuvai ir pasauliui..