2025 m. Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir Moldovos mokslų Akademijos nariui, Rumunijos mokslų Akademijos garbės nariui Valeriu Matei.
Apdovanojimą, Komisijos teikimu, pagal specialų įstatymą, iki kiekvienų metų balandžio 15 d. skiria Seimas savo nutarimu.
Vytenis Povilas Andriukaitis gimė 1951 m. Bulunsko rajono Kiusiuro kaime, Jakutijos ATSR, 1941 m. tremtinių šeimoje. Šeimai sugrįžus į Lietuvą, V. P. Andriukaitis pasiekė aukštų akademinių rezultatų – mokyklą baigė aukso medaliu ir sėkmingai tęsė studijas keliose srityse: medicinoje ir istorijoje. Baigęs universitetines studijas, dirbo gydytoju chirurgu, tuo pat metu aktyviai dalyvaudamas antisovietiniame pogrindyje. V. P. Andriukaitis įsijungė į disidentinį judėjimą, platino nelegaliai leidžiamą Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, su bendraminčiais įkūrė A. Strazdelio humanistinės minties būrelį, buvo persekiojamas KGB. Prasidėjus Lietuvos išsivadavimo judėjimui, V. P. Andriukaitis įsitraukė į valstybės atkūrimo procesus. 1989 m. jis prisidėjo prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atkūrimo, buvo LSDP legalizavimo ir Lietuvos Sąjūdžio rinkimų į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą programos vienas iš rengėjų, socialdemokratinio būrelio pogrindinės veiklos dalyvis, aktyvus antisovietinio pogrindžio dalyvis. 1990 m. V. P. Andriukaitis buvo išrinktas į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru.
V. P. Andriukaičio parlamentinė veikla tęsiasi kelis dešimtmečius: 1992–2004 m. ir 2008–2014 m. buvo Seimo narys, 2001–2004 m. ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, 2012–2014 m. dirbo sveikatos apsaugos ministru. Svarbi V. P. Andriukaičio veikla buvo įvairiose Seimo parlamentinėse komisijose ir komitetuose, kur jis aktyviai prisidėjo prie teisėkūros proceso ir valstybės institucijų stiprinimo. V. P. Andriukaitis buvo ryškus parlamentinės Respublikos adeptas. Jis aktyviai priešinosi vadinamajam „prezidentiniam“ referendumui 1992 m. Svarbus V. P. Andriukaičio indėlis į 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos parengimą ir priėmimą.
Dirbdamas tiek Lietuvos TSR Aukščiausioje Taryboje, tiek Seime, V. P. Andriukaitis aktyviai veikė visomis kryptimis: kūrė įstatymų projektus, rengė rezoliucijas ir kitus dokumentus, aktyviai dalyvavo diskusijose komitetuose ir Seimo plenariniuose posėdžiuose, energingai gynė konstitucingumą, ypač Konstitucinio Teismo posėdžiuose, analizuodamas, jo įsitikinimu, antikonstitucinius Seimo ar Vyriausybės priimtus teisės aktus. 1997 m. V. P. Andriukaitis buvo vienas iš kandidatų į Lietuvos Prezidento pareigas. Vėliau V. P. Andriukaičio politinė veikla persikėlė į Europos Sąjungos institucijas: 2014–2019 m. buvo Europos Komisijos narys, ėjo Europos Komisijos komisaro pareigas, buvo atsakingas už sveikatos politiką ir maisto saugą. Nuo 2024 m. jis yra Europos Parlamento narys. V. P. Andriukaitis yra aktyvus LSPD narys, nuo 1989 m. buvo renkamas LSPD pirmininko pavaduotoju, 1999–2001 m. ėjo LSPD pirmininko pareigas. Susijungus LSDP ir LDDP, jis tapo vienų iš partijos pirmininko pavaduotojų.
V. P. Andriukaitis yra žymus visuomenės veikėjas – 44 knygų bendraautoris ir daugiau nei 600 straipsnių autorius. Jo akademinių darbų spektras yra platus: nuo medicinos istorijos ir chirurgijos iki politologijos bei darbo rinkos organizavimo klausimų. V. P. Andriukaičiui įteikti apdovanojimai už nuopelnus įvairiose srityse: Europos retų ligų organizacijos apdovanojimas už politinius sprendimus kovojant su retomis ligomis (2020 m.),Prancūzijos garbės apdovanojimas už nuopelnus žemės ūkyje (2019 m.),Pirmojo laipsnio Lietuvos policijos pasižymėjimo ženklas „Angelas sargas“ už bendradarbiavimą ir paramą stiprinant teisėtvarką (2015 m.), Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio medalis (2010 m.), apdovanojimas už nuopelnus medicinai (2005 m.), Lietuvos stojimo į NATO proga atminimo statulėlė „Gražina“ (2004 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (2004 m.), Portugalijos Respublikos Orden do Merito Gra-Cruz (2003 m.), Baltijos Asamblėjos medalis palaikant Baltijos valstybių vienybę ir bendradarbiavimą (2002 m.), Lietuvos Nepriklausomybės medalis (2000 m.), 1991 m. Sausio 13-osios atminimo medalis (1996 m.).
Valeriu Matei gimė 1959 m. Cazantic kaime, Leova rajone, Moldovoje. Jis yra Moldovos Respublikos mokslų akademijos narys ir Rumunijos mokslų akademijos garbės narys, poetas, eseistas, literatūros istorikas ir politikas, 1990–2001 m. Moldovos Respublikos parlamento deputatas, 1998–2001 m. – parlamento vicepirmininkas. V. Matei yra humanistas, kovotojas už demokratiją, parlamentarizmo idėjos puoselėtojas. V. Matei pasiūlymu 1990 m. Moldovos Aukščiausiojoje Taryboje buvo sudaryta komisija Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo nutarimo projektui parengti. Tuo metu jaunas (31 metų) politikas V. Matei sukūrė ir ranka parašė nutarimo tekstą. 1990 m. gegužės 31 d. Moldovos Respublikos Aukščiausioji Taryba savo nutarimu pirmoji pasaulyje pripažino nepriklausomą Lietuvos Respubliką.
V. Matei yra ilgametis ir ištikimas Lietuvos draugas, jos valstybingumo stiprinimo rėmėjas. Dramatiškomis 1991 m. sausio dienomis V. Matei buvo Vilniuje, Aukščiausioje Taryboje. V. Matei, eidamas Moldavijos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nario pareigas, rengė ir pasirašė Pasaulio parlamentarų solidarumo su Lietuva ir jos parlamentu deklaraciją, kurią savo parašais parėmė daugelio šalių parlamentų nariai. V. Matei iki šiol aktyviai domisi Lietuvos reikalais, dažnai lankosi mūsų šalyje, aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“, jungiančia Lietuvoje gyvenančius išeivius iš Moldovos ir Rumunijos.
V. Matei išleido 17 poezijos tomų ir antologijų. Jo darbus aukštai vertina Rumunijos ir Moldovos Respublikos literatūros kritikai. V. Matei parašė istorines apybraižas „Ribentropo-Molotovo paktas ir jo pasekmės Besarabijai“ (taip pat rusų, anglų ir prancūzų kalbomis, 1991 m.), „Ribentropo-Molotovo paktas ir sovietų agresija prieš Rumuniją“ (2012 m.). V. Matei tekstai išversti į anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, rusų, graikų, švedų, latvių, slovakų, vengrų, makedonų, turkų ir kitas kalbas. V. Matei išvertė į rumunų kalbą kelių autorių (iš prancūzų, ispanų, latvių kalbų) poeziją.
V. Matei yra apdovanotas „Mihai Eminescu“ medaliu (2000 m., Rumunija), Nacionaliniu ordinu „Rumunijos žvaigždė“ – aukščiausiu Rumunijos valstybės apdovanojimu (2004 m.), „Respublikos ordinu“ – aukščiausiu Moldovos Respublikos valstybiniu apdovanojimu, už „ypatingus nuopelnus visose veiklos srityse Tėvynės ir žmonijos labui“ (2010 m.), Moldovos rašytojų sąjungos premija (2008 m. ir 2010 m.), „Dimitrie Cantemir“ medaliu (2013 m., Moldova), „Mihai Eminescu“ medaliu (2014 m. Moldova), Rumunijos rašytojų sąjungos „George Bacovia“ nacionaline premija (2015 m. Rumunija).
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
