Kaišiadorių ir Jonavos rajonuose šią savaitę apsilankęs susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis su komanda apžiūrėjo geležinkelio linijoje Kaišiadorys–Klaipėda vykstančius elektrifikavimo darbus. Šiuo metu baigiamos įrengti kontaktinio tinklo atramos, vyksta traukos pastočių statybos darbai. Visus ruožo elektrifikavimo rangos darbus planuojama užbaigti kitais metais, o 2027 m. pradėti elektrinių traukinių eismą.
Apžiūrėjęs jau padarytus ir dar vykstančius darbus, susisiekimo ministras akcentavo, kad geležinkelio linija Kaišiadorys–Klaipėda viena intensyviausiai naudojamų Lietuvoje, todėl jos elektrifikavimas ypač svarbus visos šalies infrastruktūrai. Anot ministro, šiemet ketinama pradėti testuoti naujuosius elektra ir baterijomis varomus traukinius, kurie papildys „LTG Link“ traukinių parką kitų metų pabaigoje.
„Artėjame prie vieno didžiausių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projekto – elektrifikacijos pabaigos. Moderniausi šveicariški traukiniai Lietuvoje bus testuojami jau kitąmet, o užbaigę elektrifikacijos tinklo projektą – galėsime pasiūlyti dar kokybiškesnes, patogesnes ir svarbiausia – greitesnes keliones iš sostinės į pajūrį“, – sako susisiekimo ministras E. Sabutis.
Darbų pabaiga – įpusėjus kitiems metams
Įgyvendinti visą elektrifikacijos projektą ir gauti statybos užbaigimo deklaracijas numatoma iki kitų metų vidurio, o kontaktinio tinklo rangos darbai turėtų būti baigti dar šiemet. Ištisinis elektrifikuoto geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda ilgis – 731 km.
„Ministerija deda maksimalias pastangas, kad traukinių keleiviams būtų sudaryta daugiau galimybių keliauti patogiai, saugiai ir ekologiškai. Todėl mūsų prioritetas – didesnis geležinkelio tinklo elektrifikavimas. Tikimės jį padidinti keturis kartus“, – sako susisiekimo viceministras Julijus Glebovas.
LTG grupės bendrovė „LTG Infra“ šiuo metu vykdo elektrifikavimo rangos darbus ruože nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos, kurio bendras ilgis – 322 km. Elektrifikuojant Lietuvos geležinkelių tinklą, bus įrengtas elektros kontaktinis tinklas, naujos traukos pastotės, pakeistos geležinkelio stočių valdymo sistemos, padidintas jų saugumo lygis.
„Šiuo metu visuose projekto etapuose jau esame atlikę apie 87 proc. darbų. Taigi sparčiai judame prie vieno svarbiausių mūsų projektų pabaigos – viena intensyviausiai naudojamų geležinkelio linijų galės pradėti kursuoti elektra varomi keleiviniai ir krovininiai traukiniai. Be to, skaičiuojame, kad pradėjus kursuoti elektriniams traukiniams eismo intensyvumas keliuose mažės 3600 automobilių ir net 18000 vilkikų“, – sako „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Lietuvoje jau yra elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena, tai sudaro 8 proc. viso šalies tinklo. Elektrifikavus Vilniaus geležinkelio mazgą ir Kaišiadorių–Klaipėdos ruožus elektrifikacijos lygis pasieks 32 proc.
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimą
