Mes, mokslininkai, gana gerai mokame rinkti duomenis ir juos paskelbti.

Tačiau mokslo bendruomenė tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje neranda sprendimų, kaip sukurti jungtis su kitomis visuomenės grupėmis ir kurti pasitikėjimu grįstus ryšius.

Todėl piliečių mokslas ir bendrai nemokslininkų įtraukimas į mokslinių tyrimų procesus yra vienas iš būdų naikinti šioms spragoms

Įsitraukti gali kiekvienas

Gali atrodyti, kad piliečių mokslo projektuose dalyvauja tik turintieji specifinį išsilavinimą žmonės.

Tačiau tikrovė yra visiškai priešinga: neribojamas nei amžius, nei turimos žinios ar sukaupta patirtis – gali dalyvauti kiekvienas norintis.

Į pačius įvairiausius piliečių mokslo projektus įsitraukia mokyklos, organizacijos ar tiesiog pavieniai mokslo mėgėjai.

Pavyzdžiui, Piliečių mokslo centras bendradarbiauja su VILNIUS TECH Tvarumo centru ir atlieka rezultatų stebėseną siekiant tvarumo vystymosi tikslų.

Kai kuriems projektams įgyvendinti reikalingos specialios priemonės ar įrankiai – dažnai juos pakanka pasidaryti patiems.

Tačiau daugumai užtenka tiesiog kompiuterio ar išmaniojo telefono.

Vis dėlto, kaip ir mokslininkų atliekame projekte, bet kuriame piliečių mokslo projekte būtina tam tikra atitiktis moksliniams bruožams – kitu atveju, projektas nebūtų laikomas moksliniu.

Tam reikalingas išsamus metodologinis pasirengimas, apgalvojant duomenų rinkimo technikas ir kaip jos bus pristatytos gyventojams.

Projekto dalyviai dažniausiai apmokomi pasitelkus internetines pamokas (angl.tutorials), vaizdo medžiagą, taip pat gyvuose seminaruose.

Eiliniai piliečiai atranda net ir… planetas

Ko reikia, kad piliečių mokslo projektas būtų laikomas sėkmingu? Tam būtinas aktyvus ir nuolatinis bendravimas tarp mokslininkų ir projekte dalyvaujančių gyventojų.

Tai reiškia, kad pastebėjus mokslininkų apibrėžtus parametrus ar didelius nuokrypius nuo jų, piliečiai informuoja projekto komandą.

Tokia padėtis nutiko piliečiui–mokslininkui aptikus naują egzoplanetą.

Piliečiai–mokslininkai nagrinėjo JAV kosmoso agentūros NASA išviešintus duomenis.

Profesionalūs astronomai naudoja algoritmus, kad automatiškai nuskaitytų dešimtis tūkstančių žvaigždžių duomenų taškų.

Tačiau algoritmai, kad ir kokie sofistikuoti jie būtų, negeba rasti absoliučiai visko.

Todėl buvo pasitelkta piliečių–mokslininkų pagalba, tikrinant teleskopu užfiksuotus duomenis akimis.

2020 m. vienas iš piliečių–mokslininkų pastebėjo žvaigždžių šviesos pokyčius, kurie leido daryti prielaidą, kad yra atrasta nauja planeta, ir perspėjo mokslininkų komandą.

Norint patvirtinti planetos egzistavimą, mokslininkai per paskesnius metus atliko ilgalaikius stebėjimus, kurie ir patvirtino iškeltą hipotezę.

Būtent piliečio–mokslininko skirtas laikas ir atlikta duomenų analizė atvedė profesionalius mokslininkus prie naujų žinių.

Artimoje ateityje – dar platesnis gyventojų įsitraukimas į mokslą

Vertinant padėtį Lietuvoje, pastebiu, kad keičiasi tiek mokslininkų, tiek pačių gyventojų požiūris į aktyvų dalyvavimą mokslinėje veikloje.

Keičiasi ir mokslo finansavimo bei garsinimo sistema. Kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkų komanda nagrinėjome piliečių mokslo užuomazgas bei jiems įtaką darančius veiksnius.

Tai, savo ruožtu, paskatino ieškoti būdų suvienyti organizacijas ir mokslininkus, tikinčius piliečių mokslo sumanymus bei įkurti Piliečių mokslo asociaciją.

Žinoma, piliečių mokslas niekada nepakeis tradicinio mokslo, nes norint atlikti tyrimus reikalingos ne tik specializuotos žinios, bet ir nuolatinis koordinavimas bei finansiniai ir kiti ištekliai.

Tačiau pabrėžiama ir piliečių mokslo svarba, nes vien tik mokslininkų pastangų ir išmanių algoritmų nepakaks sprendžiant plataus masto problemas.

Lietuvoje ir kitose ES šalyse kuriami ar jau yra sukurti Piliečių mokslo centrai.

Piliečių mokslo centras bendradarbiauja su VILNIUS TECH Tvarumo centru, kuriame veikia ir Integruoto tvarumo laboratorija.

Jos įkūrimas yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Tikimasi, kad per bendrakūros veiklas bus paspartintas institucijų perėjimas prie įtraukesnio, atviresnio bei demokratiškesnio mokslo ir naujovių valdymo.

Ugdomas atsparumas „melagienoms“

Piliečių mokslas, be pagalbos mokslininkams, prisideda ir prie platesnio visuomenės švietimo – per aktyvų gyventojų įsitraukimą parodomi mokslinės veiklos principai: kaip, kada ir kodėl renkami duomenys.

Taip pat, kokių procedūrų laikomasi ir kiek užtrunka prieiti prie vienokių ar kitokių išvadų.

Ypač didelę piliečių mokslo naudą pastebiu ugdant vaikus.

Suaugusiųjų įsitikinimų taip lengvai nepakeisi, tačiau parodant mokslo principus vaikams, jie, tikėtina, užaugs labiau kritiški ir atsparesni pseudofaktams.

Nemažą dalį nepasitikėjimo mokslu sukelia būtent nesupratimas, kaip veikia moksliniai tyrimai ir kaip vertinama jų kokybė.

Prie to gan svariai prisideda ir įvairios viešojoje erdvėje pateikiamos interpretacijos.

Kai kurie pranešimo visuomenei kanalai deda daug pastangų, kad visuomenei pateiktų tikslias ir patikrintas žinias.

Tuo metu kiti manipuliuoja tyrimų rezultatais arba juos neteisingai interpretuoja.

Todėl visuomenei reikėtų ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius, ir tam gali padėti įsitraukimas į piliečių mokslo projektus.

Piliečių mokslas neapsiriboja tik piliečių įtraukimu į vykdomus tyrimus, bet suteikia galimybę jiems patiems kelti svarbius klausimus ir kartu su mokslininkais formuluoti mokslines problemas bei brėžti būsimų tyrimų kryptis.

Tokiu būdu pokyčius gali paskatinti pati visuomenė.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad mokslinių tyrimų procesas atiduodamas į piliečių rankas, bet tai vienas iš būdų mokslui atliepti visuomenės poreikius.

Šiuo metu vyksta virsmas. Vizija aiški – ateityje mokslas bus atviras, socialus.

Jis įtrauks piliečius bei kitas suinteresuotas grupes – verslą, valstybines ir nevyriausybines organizacijas. Mokslas bus visuomenės gyvenimo centre.