Savivaldybės užsiims NT verslu, o už tai sumokės gyventojai

Seime per kelias savaites ketinama priimti pataisas, kuriomis norima leisti savivaldybėms neatlikus varžytuvių valdyti savo lėšomis pastatytus nekilnojamo turto pastatus (NT), kai tokios rūšies pastatas yra vienas savivaldybėje ar seniūnijoje, pavyzdžiui baseinus, sporto ir koncertų salės ir kt.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) teigimu, šias Konkurencijos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas priimti skubama be poveikio vertinimo, Vyriausybės nuomonės ir nepaisant paties Seimo teisės departamento išvados, kad tokia išimtis prieštarautų Konstitucijai, Europos Sąjungos konkurencijos taisyklėms ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams.

„Konkurencinga procedūra – svarbi veiksmingo viešojo valdymo sąlyga.

Niekas nesiūlo atsisakyti viešųjų pirkimų, nes visi supranta, kad tai būtų skandalinga, vestų link korupcijos ir neveiksmingumo.

Tačiau kai dabar teikiamas analogiškas siūlymas, niekas tame bėdų nemato“, – teigia LVK generalinė direktorė Ineta Rizgelė.

LVK teigimu, Seimo nariai, palaikantys šį sumanymą, remiasi klaidingais argumentais, kad privatūs savivaldybės NT valdytojai lemia aukštesnes kainas ir dėl to nukenčia Lietuvos gyventojai, kad jie nori valdyti tik pačius patraukliausius pastatus, į kuriuos investuota nemažai viešųjų pinigų.

LVK įsitikinimu, šie argumentai nepagrįsti, nes savivaldybė gali varžytuvių sąlygose nustatyti kainas, taip pat sutartyje kartu su valdytoju nusimatyti ir kainų peržiūros sąlygas.

Privatus koncesininkas dažnu atveju įsipareigoja sutarties laikotarpiu investuoti nemažai lėšų į nekilnojamą turtą, taip pat neretai moka koncesijos mokestį savivaldybei.

Be to, neatmetama, kad privatus NT valdytojas tam tikru laikotarpiu gali patirti ir nuostolį, tačiau šiuo atveju atsakomybė krenta ant koncesininko, o ne savivaldybės gyventojų, pečių.

Taigi, pasibaigus sutarčiai, savivaldybė atgauna tokios pačios ar net geresnės būklės turtą, už kurį dažnu atveju renkamas ir koncesijos mokestis.

Verslo bendruomenės atstovai taip pat pažymi, kad dėl apribojimų kainodarai, poreikis investuoti į patalpas ir aukšti baziniai kaštai lemia, kad valdytojas, norėdamas uždirbti daugiau pelno, turi mažinti kaštus.

Tuo tarpu savivaldybės įmonės tokios paskatos neturi ir net atvirkščiai, pastebimi atvejai, kai savivaldybė subsidijuoja savo įmones, kad sumažintų paslaugų kainas, tačiau už tai galiausiai susimoka patys gyventojai.

LVK pabrėžia, kad taip skatinama nesąžininga savivaldybių įmonių konkurencija su privačiais NT valdytojais veikiančiais tame pačiame sektoriuje.

„Savivaldybės, norėdamos teikti viešąsias paslaugas gyventojams, turi galimybes ir priemones pačios valdyti savo turtą perduodamos jį savivaldybės biudžetinei įstaigai.

Tačiau jeigu savivaldybės įmonė pradeda užsiiminėti verslu, visuomenės interesas yra, kad paslaugos jai būtų teikiamos veiksmingai ir be jokių paslėptų subsidijų iš pačių piliečių kišenės“, – teigė I. Rizgelė.

LVK nerimą kelia ir tai, kad siūlomas priimti reguliavimas iš esmės leistų savivaldybėms užsiimti verslu bet kokiose srityse ir bet kokioje vietoje – konkurencijos teisės išimtis būtų taikoma tais atvejais, kai savivaldybėje ar seniūnijoje nėra tų pačių paslaugų teikiančio subjekto, nors jau šiandien yra atvejų, kai dviejose skirtingose savivaldybėse analogiški paslaugų teikėjai yra vienas nuo kito nutolę vos 7 ar 8 kilometrais, net nekalbant apie seniūnijų ribas.

Ekspertinės institucijos taip pat įvardija eilę su pataisomis susijusių pavojų – Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, kad siūlomas reguliavimas, jei priimtas, prieštarautų Konstitucijai ir Europos Sąjungos konkurencijos taisyklėms.

O Konkurencijos taryba pabrėžia reguliavimo atsirasiančius kaštus valstybės finansams ir gyventojams.

Dėl šių priežasčių LVK ragina politikus įvertinti neigiamas šio sprendimo pasekmes ir nepalaikyti šio pasiūlymo.