Kalėdos ateina greitai, todėl daugelis nusprendė iš anksto pasirūpinti dovanėlėmis. Kamščiai miestuose prasideda jau nuo ryto. Savaitgaliais taip pat. Reikia visko: ir aliejaus, ir aifono, ir suknelės, ir kvepalų, saldainių vaikams, mielų dovanėlių seneliams, draugams, mylimiesiems, mylimosioms ir taip toliau.
Ir kai vietoj to, kad kaip vokiečiai ar austrai, supermarkete prisikrovę dėžę aliejaus, kelias dėžes gėrimų, negendančio maisto, mes kaip visuomet – po maišiuką, po buteliuką… o gal ryt ten-kur-kažkur bus nuolaidos. O jei nuolaidos 50 % – tai kaip nepalauksi ir nenulėksi. Taip ir kirmijam kamščiuose visų tų daikčiukų ir buteliukų vedini.
Neva taupome pinigus, švaistydami laiką ir psichinę energiją.
„A jo… bl… k… na… kur bl… stoooovit!!! Kaip maaaan pravažiuooooot!!!” – ne savu balsu prie ūkinių prekių parduotuvės automobilyje klykia iš veido išpuolęs, bombardavas vyriškis, mostaguodamas rankomis, nes, matote, dėl išvažiuojančių automobilių spūsties, negali įvažiuot į aikštelę.
Po trijų sekundžių jau galėjo, tačiau spaudimas taip smogė vyriškiui į smegenis, jog netrukus jis greičiausiai jau aprėkė savo moteriškę, po to kasininkę, sugrįžęs namo – savo vaikus, nusipirko butelį, smeigė į gerklę pykčiui sutramdyti. O kadangi nervas nepraėjo, dar prakeikė valdžią, pasiuntė velniop „priešus“ soctinkle ir užmigo su kalančia – virpančia širdimi ir 200-ais sistolinio spaudimo laipsnių.
Kitos dienos ryte privačioje klinikoje sėdėjo labai panašaus veido vyriškis – tik jau ne piktas, o pabalęs, persigandęs, išsprogusiomis akimis… Diagnozė – hipertenzija, aritmija ir priešinfarktinė būklė.
Mes, aišku, kitokie, vokiečiais, perkančiais kartą per dvi savaites ar mėnesį netapsime, liksime lietuviais, mėgstančiais laiką leisti automobiliuose ir „tvarkyti reikalus” darbo metu.
Tačiau pasistenkime nepykti, o šypsotis. Po trijų sekundžių kamštis prasiskirstys, išvyksime savais keliais likę geros nuotaikos, gaminsis laimės hormonai. O jei koks patrakėlis skuba – „majivelniai” – gal paleido vidurius žmogui?
Panikuojančio stresas – jo problemos, jo nelaimė, jo ligos. Nesidalinkim ir neužkrėskim vienas kito pykčiu. Pyktis – streso virusas, o stresas sukelia daugybę ligų, ypač širdies.
Tos trys sekundės prie į/išvažiavimo gali nulemti, ar vakaras bus geras, teigiamas, ar praleistas greitukėje lekiant į reanimacinę.
Automobilis turi laisvą pavarą. Žmogus irgi, tik reikia ją surasti. Ir naudotis…
Kokie čia Lietuvoj kamščiai? Glupstva. Ale vis tiek atsranda trydeliojančių, kur iš kelių šimtų gal bent vienas tikrai kažkur veluoja. Kancesinen, traukinin, ar lektuvan. Visiem kitiem arbatinukas pą subini kunkulioja dėl nepatirties. Nę vienas tąks “nervuotas” aidamas pėsčias, krautuvęs tarpdurį ar eilioj prie kasąs nedurniuoja, nešūkalioja, nespirga, nesistumdą. A atsisėdį mašinėląn, papuola jiem dą svetimon aplinkon, ažtat sustresuoja. Ale tai ne bėda. Atais laikas, išmoks važiuot nedurniuodami. Svarbiausia – an takių nevalia ažpykt, be tadu pats nukrisi iki jų lygią.