Antradienis, 7 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

LATVIJOS RESPUBLIKAI – 105!

Ir kodėl dainuoti svetimą man dainą?

Arvydas Juozaitis, www.alkas.lt
2023-11-18 11:45:43
487
PERŽIŪROS
15
Latvijos vėliava | vrm.lt nuotr.

Latvijos vėliava | vrm.lt nuotr.

Daina „Ir kodėl dainuoti svetimą man dainą?“ viešai, estradose ir visur o visur ėmė skambėti 1970 metais, okupacijos sąlygomis.

Apie ką ji? Viskas pasakyta pavadinime.

Būtent – kodėl dainuoti svetimą? Kam? Svetimą, kur skamba svetimi garsai? Svetimą, kur svetimi galvoja?

O ne! – man artima tik ta daina, kurią gimtoji žemė duoda!

Raimondo Paulo talento ir autoriteto dėka ši daina kone akimirksniu tapo vieša latvių malda:
MŪSŲ NENUTAUTINSI, MES DAINUOJAM!

Kāpēc man dziedāt svešu dziesmu?

Jau sen šo zemi bērzu zemi sauc,
Pie mājas pelēks akmens klaudz.
Jau sen te jumtā stārķa dziesma skan.

Un svēta, dārga tā ir man.
Kāpēc man dziedāt svešu dziesmu,
Kur citas skaņas skan un citu domu rod?
Kāpēc man dziedāt svešu dziesmu ? –

Man tuva tā, ko dzimtā zeme dod.
Jau sen šo zemi – dziesmu zemi sauc,
Te gaisma akmenī pat aust.
Jau sen te Daugaviņas dziesma skan

Un svēta, dārga tā ir man.
Kāpēc man dziedāt svešu dziesmu,
Kur citas skaņas skan un citu domu rod?
Kāpēc man dziedāt svešu dziesmu ? –

Man tuva tā, ko dzimtā zeme dod.
Jau sen šo zemi – tēvu zemi sauc,
Te mums sensenis dzīvot ļauts.
Jau sen te manas tautas dziesma skan

Un svēta, dārga tā ir man.

(Alfredo Krūklio žodžiai).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Latvijos nepriklausomybės diena paminėta didingiausiomis eitynėmis su deglais per visą Latvijos istoriją (nuotraukos, video)
  2. Kviečia Baltijos šalis susivienyti Latvijos Nepriklausomybės dienos dviračių lenktynėse Jūrmaloje
  3. Šventoji kviečia paminėti Latvijos Nepriklausomybės dieną
  4. Kauniečiai šventiniais renginiais paminės Latvijos nepriklausomybės dieną (video)
  5. Šiandien minima Latvijos nepriklausomybės diena (video)
  6. Seime bus atidaryta paroda skirta Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo 20-sioms metinems
  7. Latviai nepriklausomybės dieną paminėjo didinga eisena su deglais (nuotraukos, video)
  8. Į Latviją „keliauja“ Lietuvos sveikinimai
  9. S. Tumėnas. Latvija aukštai pakėlė kartelę mums, lietuviams
  10. A. Juozaitis. Broliai ir sesės dainoje
  11. Oro linijų bendrovė „airBaltic“ pagerbė Baltijos kelio 30-metį
  12. Europos etninių religijų kongresas imasi veiksmų vietinių religijų teisėms užtikrinti
  13. A. Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video)
  14. Kai trąšos tampa svarbesnės už lietuvių kalbą
  15. Visuomenininkai perspėjo Seimą nepriešinti visuomenės ir nepažeisti valstybinės kalbos konstitucinio statuso

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. nuomonė says:
    3 metai ago

    Manau, Latvijos valdžia deda didžiules pastangas išsaugoti latvių kalbą, latvių tautinį tapatumą, latvių tautinę kultūrą. Berods buvusio Latvijos prezidento Egilo Levito pastangomis Latvijos Konstitucijoje ( Satversmėje) radosi žodžiai apie latvių tautos tapatumo,latvių kalbos ir kultūros valstybinę apsaugą, apie latvių kalbą,kaip vienintelę valstybinę kalbą .Skaičiau,kad Latvija pereina prie visuotinio mokymo tik valstybine latvių kalba, gyventojai,neturintys Latvijos pilietybės ir norintys ir toliau gyventi Latvijoje berods tinkamu lygiu turi išlaikyti latvių kalbo egzaminą. Susidaro įspūdis,kad Lietuvos valdžia vos ne viską daro atvirkščiai, galimai menkinamas lietuvių kalbos valstybinis statusas… Berods už Lietuvos biudžeto pinigus Lietuvoje retransliuojami Lenkijos tv kanalai lenkų kalbą ir nei vieno Latvijos tv kanalo latvių kalba…. Susidaro įspūdis,kad ta baltų vienybė tėra skambūs žodžiai be tikrų veiksmų…

    Atsakyti
    • matas says:
      3 metai ago

      Pritariu jūsų nuomonei ,broliai Latviai pasimokė iš savo klaidų…

      Atsakyti
    • nuomonė says:
      3 metai ago

      Labai atsiprašau ir patikslinu : latvių kalbos ( nusprūdo paskutinė raidė) egzaminą.

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      3 metai ago

      Lenkijos televiziją Vilniaus krašte įvedė Saulius SKVERNELIS. Artėja rinkimai – reikia pasiųsti jį kuo toliau.

      Atsakyti
      • nuomonė says:
        3 metai ago

        Manau,kad tuometinis Vyraiusybės vadovas Skvernelis tai padarė galimai su Valstiečių žaliųjų partijos pirmininko Karbauskio žinia ir pritarimu- juk berods Valstiečių žaliųjų partija sudarė valdančiąją koalicija su Lietuvos lenkų rinkimine akcija?

        Atsakyti
  2. jo says:
    3 metai ago

    Šventinius renginius Latvijoje galima tiesiogiai stebėti per Latvijos Televiziją adresu ltv.lv

    Atsakyti
    • > jo says:
      3 metai ago

      O ką daryti, esant kaime girios vidury ir neturint interneto bei kompiuterio ( pensija mažoka), bet norint žiūrėti latvišką tv ? Keliolika lenkiškų kanalų pagauna lauko antena, latviško – nei vieno.

      Atsakyti
      • jo says:
        3 metai ago

        Visiškai pritariu. Nenormalu, kad valdžia retransliuoja Lietuvos nutautinimą, polonizaciją skatinančias televizijas ir netransliuoja draugiškos, tautiškai ir kalbiškai giminingos šalies TV. Tai yra sąmoningai vykdomos Lietuvos išlietuvinimo politikos dalis.

        Atsakyti
  3. jo says:
    3 metai ago

    Lietuvoje „elitas“ nusprendė, kad lietuvių tauta ir Vasario 16-osios Lietuvos Valstybė yra kažkokių ten Kudirkos, Basanavičiaus, Smetonos ir panašių veikėjų sukurtas konstruktas, kurį dabartinis neomarksistinis „elitas“ turi iškonstruoti. Kas ne aklas, tas mato kaip uoliai jie dirba šį iškonstravimo darbą. Latvijoje toks iškonstravimas nėra vykdomas. Latvijoje tęsiamas 1918-11-18 paskelbtas valstybingumas. Lietuvoje įvairias antilietuviškas iniciatyvas „elitas“ teisina ES reikalavimais, bet Latvija lygiai taip pat priklauso ES ir ten latvių tautos iškonstravimas nėra vykdomas ir nei ES, nei Lenkija Latvijoje to nė nereikalauja. Vadinasi įmanoma ne iškonstruoti, o stiprinti ir toliau kurti tautinę valstybę, jei norima.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Mažytė sesutė Latvija turi orumo 10-riopai daugiau už dičkę aptingusią Lietuvą?

      Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    3 metai ago

    Pakartojimas: Lietuvoje okupacinės valdžios agentės ir agentai įslaptinti. Kokioje dvasioje jie savo atžalas išsaugino, kaip auklėjo savo vaikus ir su tankais čia užplūdę, galima paspėlioti, o gal net ir lengvai atspėti. Jų atžalos savo veikla šiandien stiprina valstybę ar silpnina? Sveikinu Latviją!

    Atsakyti
  5. Pajūrietis says:
    3 metai ago

    Ačiū, kad ir vėl moderuojate (o gal cenzūruojate?). Įdomu, Latvijoje taip pat? Nemanau.

    Atsakyti
  6. O mes... says:
    3 metai ago

    Kadaise norėjęs būti lenku, šiandien lietuvis nori būti niekuo … … …
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/kadaise-norejes-buti-lenku-siandien-lietuvis-nori-buti-niekuo/

    „Mes patys išrinkom Laisvės partiją, patys leidžiame įsitvirtinti valdžioje prasčiausiems, bet kad ir ką kalbėtume, juk mes turime šansą rinkti, jis dar nepanaikintas.”
    „Tiek tos paguodos: mūsų tauta tokia – nė mirdama nenumiršta. Taip sako knygnešys dramoje „Vincas Kudirka. Buvau atėjęs”, kurios leidinys turėtų tuoj tuoj pasirodyti

    Atsakyti
  7. Bartas says:
    3 metai ago

    Pasikartosiu n- tajį kartą. Kas – latviai? Taip, taip jie mūsų braliukai. O kas lenkai? O-o-o !! Tai nesulyginami dalykai. Ir krikštytojai , ir ”broliai tikėjime”, ir ”aukštesnės kultūros ” nešėjai, ir benzino gamintojai, ir ”strateginiai partniorai”, ir lietuviškų žemių vagys.

    Atsakyti
    • >panu BARTASU says:
      3 metai ago

      Vagys? Ne, ką jūs! – Tai geranoriški mūsų žemių priglobėjai ir mūsų pačių rūpintojėliai. Juk iki jiems ateinant mes nė žmoniškos kalbos neturėjome! O kai jie Vilniaus krašto kalba ir žeme pasirūpino, tai ana va, kaip puikiai gavosi. Ligi šiol atsidėkoti negalime.
      …
      …

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

lrv.lt
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino Vyriausybės sudėtį

2026 07 06
Kelio darbai | „Kelių priežiūros“ nuotr.
Lietuvoje

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

2026 07 06
Seimas
Lietuvoje

Papildytas Atmintinų dienų sąrašas

2026 07 06
Patrankos salvės Ąžuolpamūšės piliakalnyje, 2015 m.
Šventės

Ąžuolpamūšės piliakalnyje skambės „Tautiška giesmė“

2026 07 06
Pinigai
Lietuvoje

ŠMSM skyrė 2 mln. eurų bendrabučių ir pastatų atnaujinimui

2026 07 06
Rūko sistema
Gamta ir žmogus

Sostinėje pradėjo veikti pirmoji stacionari vandens rūko sistema

2026 07 05
Elektra
Lietuvoje

Kokias elektros kainas atneš liepa?

2026 07 05
Vyriausybė leido ūkininkams laikinai nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus
Lietuvoje

Gyventojai jau gali atsisakyti žemės sklypų ženklinimo riboženkliais

2026 07 05
Paspirtukas
Lietuvoje

Savivaldybių pareigūnams siūloma leisti kontroliuoti elektrinių mikrojudumo priemonių eismą

2026 07 05
Vaikai
Lietuvoje

Klaipėdos rajone – 300 eurų kompensacija už privatų mažųjų ugdymą

2026 07 04
Atostogos
Lietuvoje

Pavėluoti atostoginiai – ne vien nepatogumas darbuotojui, bet ir darbo teisės pažeidimas

2026 07 04
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir žmogus

Dainų šventės dalyviams ir svečiams – per 130 tūkst. litrų vandens

2026 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • klaustukas apie Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Trys įspūdingi Lietuvos akmenys, kuriuos verta aplankyti
  • Liepos 7-osios horoskopas: kūrybinė energija namams ir netikėtos pažintys
  • Įtrauki istorija „Duonos kepalėlyje paslėptas fotoaparatas ir išsaugota tremties atmintis: V. Janiselio gyvenimo istorija“
  • Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir jos vardo garsinimą

Kiti Straipsniai

3 didžiausi Lietuvos rieduliai

Trys įspūdingi Lietuvos akmenys, kuriuos verta aplankyti

2026 07 07
Karalius Mindaugas ir Rasos šventės ugnys

J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas

2026 07 06
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“

Kur šįvakar giedoti Tautišką giesmę Lietuvoje?

2026 07 06
Liepos 6-oji

Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje

2026 07 06
Patrankos salvės Ąžuolpamūšės piliakalnyje, 2015 m.

Ąžuolpamūšės piliakalnyje skambės „Tautiška giesmė“

2026 07 06
Etnologas dr. Žilvytis Šaknys Lietuvos etnografinių regionų žemėlapyje aptaria Sūduvos ir Suvalkijos pavadinimų vartojimą.

Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

2026 07 05
Hipotetinė XVI amžiaus Ispanijos kilmingos moters rekonstrukcija karališkojo teismo aplinkoje, simbolizuojanti Kolumbo palikuonių paveldėjimo bylą.

V. Juškevičius. Kaip Kolumbo palikimas atiteko moterims: mažai žinoma XVI–XVII a. teisinė istorija

2026 07 04
varžytuvės Tyrėjų Grand Prix

Ar pažįstate jaunąjį mokslininką, kuris nusipelnė scenos?

2026 07 04
Žemės ūkio ministerija

Aplinkosauginės organizacijos ragina Prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru

2026 07 04
Rasos šventės Kernavėje

Šiemet Rasos šventė ant Kernavės piliakalnių sulaukė ypatingai gausaus būrio šventėjų!

2026 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • klaustukas apie Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • +++ apie Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Automobilis

1 iš 4 Lietuvos žmonių nesėda prie vairo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai