Latvija šiandien nedirba. Gerokai po vidurnakčio Mežaparko (Miško parko) estradoje po atviru dangumi baigėsi Dainų ir šokių šventės koncertas, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių žiūrovų, net 40 000 dalyvių iš 40 Latvijos vietovių.
Regis, visa Latvija suplaukė į Rygą, kad pasidžiaugtų savo istorija, savo tautos sukurtais lobiais. Bilietai buvo iššluoti akimirksniu.
Latvijoje Dainų šventė – nacionalinis reiškinys, fenomenas. Stebino visuotinis tautos susitelkimas, o dalyviams ne kartą vakaro metu riedėjo džiaugsmo, pasididžiavimo savo valstybe ašaros.
Šventė ne bet kokia – jubiliejinė, minimi 150 metų, kai 1873 m. įvyko pirmoji Dainų šventė.
https://youtu.be/ovKDlLqjQYM
Štai kodėl Latvijos Vyriausybė metė didžiules pajėgas, kad šventė nuskambėtų ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje.
Latvija aukštai pakėlė kartelę mums, lietuviams, nes 2024 metais minėsime savo Dainų švenčių 100-metį.
Akivaizdu, kad Vilniaus Vingio parko kuklutė estrada nė iš tolo negalės prilygti Mežaparko puikiai įrengtai estradai. Čia modernios konstrukcijos, talpios tribūnos, puiki akustika, apgalvotai sudėlioti sektoriai žiūrovams.
Kviečiu šią vasarą apsilankyti Rygoje. Nors į Dainų šventę nespėjote ar neturėjote galimybių nuvykti, būtinai apsilankykite tame pačiame komplekse (apačioje) esančiame Literatūros ir muzikos muziejuje (Dainų ir šokių šventės paroda), kur susipažinsite su Latvijos Dainų švenčių istorija, visu keliu nuo 1873 m. iki šių dienų.
Ekspozicija paveiki, apgalvota, įkvepianti, jaudinanti, o ją pristato tam puikiai pasirengusios darbuotojos. Tikrai nenusivilsite. Adresas Rygoje: Mežaparko estrada, Meža prospekts 22, Ziemeļu rajons, Ryga, Literatūrosir muzikos muziejus, Mārstaļu iela 6, Ryga.
Ačiū braliukams latviams už nuostabią šventę. Jūs mokate švęsti.
Priminsiu, kad per pastaruosius mėnesius – šiandien Latvijoje jau trečioji nedarbo diena. Nedarbo diena buvo paskelbta diena, kai per 30 000 latvių vasaros pradžioje sutiko savo didvyrius ledo ritulininkus, iškovojusius pasaulio čempionato medalius.
Kita laisva diena – Joninės, o dabar – pagerbtas Latvijos Dainų ir šokių švenčių 150 -metis.
Braliukai švęsti moka.
Paldies, brāļi latvieši.
Autorius yra Seimo narys
Latvijos Konstitucijos 18 straipsnis:
“Parlamentas pats tikrina savo narių kvalifikaciją.
Asmeniui, išrinktam parlamento nariu, mandatas suteikiamas
tik davus šią priesaiką:
“Aš, prisiimdamas parlamento nario pareigas, prisiekiu būti
lojalus Latvijai, stiprinti jos suverenumą ir latvių kalbą kaip
vienintelę oficialią kalbą, ginti Latviją kaip nepriklausomą ir
demokratinę valstybę ir atlikti savo pareigas garbingai ir
sąžiningai. Įsipareigoju laikytis Konstitucijos ir įstatymų.”
O kaip kai kurie Lietuvos Seimo nariai stiprina lietuvių kalbą, kaip vienintelę oficialią kalbą?
Jei klystu pataisykit. Man rodosi , kad priesaikos pabaiga, LR Seimo nariui, – tepadeda man Dievas.
Dar vienas įrodymas, kad jo nėra, nes, jei būtų, padėtų.
Yra ar nėra ne tiek svarbu. Aš tame pasakyme matau tik vieną svarbią detalę. Dieve padėk man. Tik man. Toks vienintelis , kuklokas prašymas. Ir , kai pasižiūri į Seimo narius , Dievas, išgirdęs tuos priesaikos žodžius, tikrai padeda.
Padėk man neišduoti, laikytis duotos priesaikos. Jei kiekvienam pakaktų valios neišduoti priesaikos, nebūtų tiek gėdingų dėmių Seimo darbų istorijoje, ir iš viešai kalbančių politikų lūpų negirdėtume sąvokos „tautinės mažumos”, kai turimi galvoje Lietuvos kitataučiai bei kitakalbiai. Ir švietimui skirtos lėšos nebebūtų švaistomos nesamoms mažumoms.
Tačiau yra, kas juos stipriai globoja , kad nepersidirbtų, priesaikos laikydamiesi. – Kaip ir UA? –
ЦРУ раскрыло шпионов Москвы в органах власти Украины / Кто они? // №517 – Юрий Швец
– youtube.com/watch?v=GylA5HobfLg
Laidos trukmė – ~1:06 val. Po įrašu žr.: „Rodyti daugiau”. Spaudant laidos temų pradžios laiką, galima peršokti prie labiausiai dominančių temų.
Autorius:
– ru.wikipedia.org/wiki/Швец,_Юрий_Борисович
– en.wikipedia.org/wiki/Yuri_Shvets
Maloniai nustebino ėlertė vakar transliavusi Latvijos dainų šventę. Jeigu būtume normalesnė valstybė, būtų normalesnė LTV, tai Lietuvos eteryje Latvijos turėtume matyti žymiai daugiau ir dažniau.
Praėjo 33 metai nuo Nepriklausomybės atkūrimo,bet Lietuvoje nematome nei vieno tv kanalo latvių kalba ( išskyrus pasienio su Latvija teritorijas), užtat matome keliolika lenkiškų kanalų,retransliuojamų berods už Lietuvos biudžeto pinigus,keletą angliškų,rusiškų,vokiškų,prancūziškų….Keista valdžios politika-juk retransliuojant Latvijos tv Lietuvoje,o Lietuvos tv Latvijoje daug geriau suprastume giminingas kaimynų kalbas ir naujienas apie kaimynys sužinotume tiesiogiai.Ar to tiesiog nenorima?
Latvijos Konstitucijos preambulėje labai aiškiai įvardinti Latvijos valstybės prasmė ir tikslai:
užtikrinti latvių tautos gyvavimą per amžius;
užtikrinti latvių kalbos ir kultūros išsaugojimą;
užtikrinti kiekvieno žmogaus ir visos tautos gerbūvį;
Tokia Latvijos valstybės prasmė. Šie tikslai buvo surašyti ne tik kažkada senovėje, bet ir patikslinti 2014 m., kai pas mus leftistai-liberastai varo propagandą, kad „dabarties pasaulis tapo globalus“, dabar jau mes – ES, todėl tautos ir kalbos dabar jau saugoti nereikia, dabar jau turi būti kitos šiuolaikiškos vertybės…
Latvijos konstitucijos preambulėje rašoma: Latvijos tapatybę Europos kultūrinėje erdvėje nuo senovės sudaro latvių ir lybių tradicijos, latvių pasaulėžiūra (latv. dzīvesziņa), latvių kalba, bendražmogiškosios ir krkščioniškosios vertybės. Ištikimybė Latvijai, latvių kalba kaip vienintelė valstybinė kalba, laisvė, lygybė, … ir šeima yra sutelktos visuomenės pamatas.
Ar pateiktos Latvijos Konstitucijos ištraukos yra priimtinos Lietuvos Vyriausybės vadovei ,,ne lietuvei” I.Šimonytei?
O Seimo pirmininkė iš kokios ” t. mažumos”?