Geopolitinė padėtis

Teroristinės Rusijos satelitė ir de facto Rusijos aneksuota Baltarusija staiga pareiškė pasauliui, kad ji yra taikos balandis su akacijos šakele snape.

Minsko režimo valdomos šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Aleinikas interviu agentūrai „The Associated Press“ sakė negalintis įsivaizduoti situacijos, kad jo šalis įsitrauktų į karą Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis.

Jis taip pat pareiškė, kad negali būti taip, kad Rusija įsakytų jo šaliai panaudoti taktinius branduolinius ginklus, kuriuos neseniai dislokavo Baltarusijoje.

„Nematau tokios galimybės, nes tai pirmiausia yra gynybos priemonė“, – kalbėjo Lukašenkos pasiuntinys apie masinio naikinimo ginklą.

Kaip reikėtų suprasti šį Minsko ėjimą? Ar tikrai Baltarusija negali įsitraukti į karinius veiksmus su Rusija prieš Ukrainą?

Deja, deja, bet šis ministro interviu – gerai paruošta psichologinės operacijos mina Vakarams, kurie girdi tai, kuo nori tikėti. S. Aleiniko kalbelės tezės, leisime sau argumentuotai spėti, buvo surašytos gal ir Minske, bet be abejonės, suderintos Liubiankoje.

Pirma, teiginys, kad nebus tokios situacijos, kuri Baltarusiją įtrauktų į karą prieš Ukrainą, yra apgaulingas tuo, kad paslėpta forma teigiama, neva Baltarusija yra neutrali, į karą neįsitraukusi valstybė. Tai yra akivaizdžiai melas.

Faktas yra tas, kad Baltarusija, kaip Rusija, yra agresorė, nuo pat pirmos plataus masto invazijos į Ukrainą dienos, dalyvaujanti Ukrainos naikinime. Ir ne tik tuo, kad iš jos teritorijos kilo raketos, naikintuvai, judėjo Maskvos driskių orda, o dabar gydomi sužeisti ginkluoti valkatos iš Rusijos bei remontuojama jų karinė ir ktia technika.

Mes turime duomenų, kurie leidžia teigti, kad elitinės Minsko pajėgos taip pat kirto Ukrainos sieną dar prieš metus, bet tada arba pasidavė, arba buvo sutriuškintos.

Antra, būtent todėl Baltarusija neįsitraukė į karą su savo kariais ant žemės, nes tiek Minskas, tiek Kremlius bijojo ir dabar bijo, kad baltarusių pajėgos nepereitų į Kijevo pusę ir neatsuktų ginklų prieš Minsko režimą.

Dėl to yra dislokuoti ir tūkstančiai Rusijos karių Baltarusijoje, kad užtikrintų, jog Lukašenkos režimas ir kariuomenės vadai vykdytų nurodymus iš Maskvos.

Trečia, teiginys apie branduolinius ginklus, nors iš pirmo žvilgsnio skamba nekaltai, tačiau yra akivaizdus priminimas ir grasinimas Vakarams, kad branduolinis vėzdas yra paruoštas.

Būtent jo baimė, o ne jo panaudojimas, neleidžia užmigti naktimis sprendimų priėmėjams Paryžiuje, Briuselyje ir Berlyne.

Ketvirta, bet ne mažiau reikšminga, kad Minsko režimas nori parodyti, esą jis vis dar veikia savarankiškai ir vis dar turi kažkokią kontrolę šalyje, o bulvių kolūkio pirmininkas Lukašenka vis dar yra vadas.

Mes gi su jumis puikiai žinome, kaip yra iš tiesų: Baltarusijos KGB yra lojali Kremliaus FSB vadams, o demonstruojamas režimo „savarankiškumas“ yra tiksliai aprašytas Kremliaus strategų, dėliojančių „mnogochodovką“ (daugiaplanių veiksmų) scenarijuose.

Šis Minsko diplomato stend-apas „sutapo“ su kitu Kremliaus informacinės operacijos žingsniu. Dar šeštadienį Rusijos užsienio teroro reikalų galva S. Lavrovas JT tribūnoje pareiškė, kad Rusija galėtų sutikti nutraukti karą Ukrainoje, jei bus įvykdyta viena svarbi sąlyga. O būtent – jei Kijevas pasižadėtų nesijungti į karinį aljansą.

Po to S. Lavrovas žurnalistams sakė, kad 1991 m. Maskva „pripažino Ukrainos suverenitetą, remdamasi Nepriklausomybės deklaracija, kurią ji priėmė išstojusi iš SSRS“.

„Vienas iš pagrindinių mūsų punktų buvo tas, kad Ukraina būtų neprisijungusi šalis ir nesijungtų į jokius karinius aljansus“, – sakė S. Lavrovas. „Tokiomis sąlygomis mes remiame šios valstybės teritorinį vientisumą“.

Ir vėl gi – dvigubas melas, kuriuo siekiama dar labiau nuraminti ir Vakarus, ir sąjungininkus, ir daugelį „neutralių“ pasaulio valstybių Globaliuose pietuose.

Pirma, Rusija pati nesilaikė, nesilaiko, ir kol režimas ir jėgos bei saugumo struktūros ją valdo – nesilaikys jokių susitarimų. Bukarešto memorandume ji ir turėjo užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą, jei jau kalbėtume apie įsipareigojimus.

Antra, ir vėl bandoma primesti agresyvią, teroristinę Maskvos valią kitai valstybei, o svarbiausia – lyg niekur nieko užmiršti genocidą, sugriovimus, prievartą, kurią patyrė ukrainiečių tauta.

Jums ir mums tai aišku, kaip dieną. Klausimas čia, žinoma, kabantis ore, pritvinkęs įtampos, lyg kamuolinis žaibas ir toks pat mirtinai pavojingas, ypač Baltijos šalims – ar Vakarai tą mato?

Ar Vakarai tą mato, bet nežiūrint to, atsuks plačiai užmerktas savo akis į karo nusikaltėlius ir sutiks su pasiūlytu žaidimu?

Reikšmingi postūmiai

Rusija smogė Juodosios jūros Odesos regionui bepiločiais. Per ataką, per kurią buvo apgadintas sandėlis, apdegė dešimtys sunkvežimių ir sužeisti du vairuotojai, o dėl sprogimų buvo sustabdytas keltų tarp Rumunijos ir Ukrainos susisiekimas, antradienį pranešė pareigūnai.

Vaizdo įraše, nufilmuotame iš Rumunijos Dunojaus upės kranto, matyti, kaip nakties dangumi nusidriekia staigūs Ukrainos priešlėktuvinės ugnies pliūpsniai, po kurių netoli uosto teritorijos sprogsta du oranžiniai ugnies kamuoliai. Nuotraukose matyti sudegę sunkvežimių rėmai.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį numušė 26 iš 38 Rusijos paleistų dronų.

Tuo tarpu Ukrainos pajėgos HIMARS pagalba smogė Rusijos driskių štabui okupuotame pietiniame Chersono regione. Į kasdienį rutininį susirinkimą aptarti karo nusikaltimų eigos buvo sugužėję Rusijos 24-ojo motorizuoto šaulių pulko karininkai.

Ukrainos pajėgos smūgį laikinai vadavietei sudavė gavusios informacijos iš SBU. Žuvo aštuoni aukšto rango Rusijos karininkai, dar septyni buvo sužeisti.

Salva Ukraini!

Norvegija pažadėjo Ukrainai skirti 1 mlrd. Norvegijos kronų (92 mln. JAV dolerių) humanitarinės pagalbos lėšų, kad padėtų Ukrainai išgyventi dar vieną karo žiemą.

„Pagrindinė parama bus skirta vietos pilietinės visuomenės organizacijoms Ukrainoje, taip pat pažeidžiamiausiems žmonėms, vaikams, pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiesiems asmenims, padedant užtikrinti jiems galimybę gauti pastogę, maisto, vandens ir sanitarijos priemonių, švietimo, sveikatos ir psichosocialinę pagalbą, taip pat apsaugą nuo seksualinio ir lyčių smurto“, – sakoma pranešime spaudai.

Trumpai

Baltieji rūmai teigia matę naujausią Rusijos Juodosios jūros laivyno vado viceadmirolo Viktoro Sokolovo vaizdo įrašą, tačiau mano, kad komentuoti dar per anksti.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karina Žan-Pjer (Karine Jean-Pierre) per spaudos konfereciją žurnalistams sakė, kad šiuo metu „tiesiog neturi ką patvirtinti“. „Mes matėme pranešimus ir, aišku, žinome apie vaizdo įrašą“, – jos žodžius citavo „Voice of America“.

Mes taip pat kol kas susilaikysime nuo komentarų.

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad Rusijos Baltijos laivynas nebegali vykdyti plataus masto amfibinių operacijų.

Išvados grindžiamos naujausių Rusijos karinio jūrų laivyno Baltijos jūroje surengtų pratybų, pavadintų „Vandenyno skydas 2023“, analize, teigiama „Rochan Consulting“ ataskaitoje.

Įmonė specializuojasi atvirų šaltinių žvalgybos, konfliktų ataskaitų ir analizės, pasaulinės gynybos rinkos ir nacionalinio saugumo srityse ir šiuo metu daugiausia dėmesio skiria karinių operacijų Ukrainoje stebėsenai.

Puikios naujienos, mieli mūsų skaitytojai ir sekėjai. Tačiau tai nereiškia, kad galime ramiai atsipūsti ir eiti kepti šašlų. Priešo nuvertinimas, kaip rodo istorija, dažnai baigiasi tragedija.

Džo Baideno administracija pirmadienį paskelbė, kad siūlo 2 mlrd. dolerių paskolą Lenkijai, kad paremtų sąjungininkės gynybos modernizavimą.

Valstybės departamentas pareiškime teigia, kad Lenkija yra „tvirta“ JAV sąjungininkė, kurios „saugumas yra gyvybiškai svarbus kolektyvinei gynybai“ NATO rytiniame flange, ir kad toks finansavimas skirtas svarbiausiems Vašingtono saugumo partneriams.

Džiaugiamės už kaimynus lenkus ir retoriškai klausiame, o tai kaip yra mūsų valstybėje? Mums nereikia priešraketinių pajėgumų, pavyzdžiui, „Patriot“? Ko gi aptilo kalbos dėl tankų? O gal užduokime paprastesnį klausimą – tai kur tie „Boxer“, kuriuos jau turėjome gauti visus visutėlius 88 vienetus dar prieš du metus?

Serbijos prezidentas antradienį pareikalavo, kad NATO vadovaujamos taikos palaikymo pajėgos perimtų nacionalinės teisėsaugos agentūros funkcijas Šiaurės Kosove po visą dieną trukusių susišaudymų tarp ginkluotų serbų ir Kosovo policijos, per kuriuos žuvo vienas pareigūnas ir trys užpuolikai.

Per vieną didžiausių susirėmimų nuo 2008 m., kai Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, maždaug 30 kaukėtų vyrų anksti sekmadienį netoli Banjska kaimo apšaudė policijos patrulį, tada išlaužė serbų stačiatikių vienuolyno vartus ir užsibarikadavo kartu su dvasininkais bei atvykusiais maldininkais.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti