Geopolitinė padėtis
Ukraina net 6 didžiausius Rusijos uostus Juodojoje jūroje pavadino pavojingais laivybai. Tai Anapa, Novorosijskas, Gelendžikas, Tuapsė, Soči ir Tamanė.
Kas šiems uostams nuo šiol kelia ir kels grėsmę? Ogi Ukraina. Kijevas, pradėjęs Rusijos laivų atakas davė Maskvai ir jos partneriams užsienyje suprasti, kad šių uostų apšaudymas bus tęsiamas ir ateityje.
Tai rimtas signalas užsienio laivų operatoriams ir draudimo bendrovėms, kurios perspėtos apie galimas pasekmes, plaukiojant į minėtus uostus.
Pagaliau. Labai teisingas ėjimas ir pačiu laiku. Puikus veidrodinis Ukrainos atsakas į teroristinės Rusijos vykdomą uostų blokadą ir alinančias atakas.
Rusijos uostų blokada Kremliui bus itin skausminga – prekyba per Juodosios jūros uostus sudaro apie 100 mlrd. dolerių per metus. Manoma, jog šis Ukrainos žingsnis susilauks kruvino atsako, tačiau Kijevas atsakys tuo pačiu.
Tik simetriniai smūgiai į teroristinės Rusijos objektus gali realiai pakirsti agresorės ekonominę ir karinę galią.
Tokias atsakomąsias priemones Izraelis naudoja prieš Hezbollah Gazos ruože, kuomet teroristai atakuoja šalį raketomis. Taikos labui reiktų tokios formulės: raketa į Kijevą = trys raketos į Maskvą.
Šis Ukrainos strateginis-karinis ėjimas rodo, kad Kijevui vis labiau atrišamos rankos smogti Rusijos teritorijoje esantiems objektams.
Gerą naujieną paskelbė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto vadovo pavaduotojas Jehoras Černevas, pranešdamas, jog su Bundestagu deramasi dėl ilgojo nuotolio raketų „Taurus“.
Vokietijoje pagrindinės Bundestago frakcijos šiuo klausimu pasiekė bendrą sutarimą. „Taurus“ pataiko 500 kilometrų atstumu ir gali aprėpti visas okupuotas teritorijas, įskaitant pietinę Krymo pakrantę.
Nigerio perversmo lyderiai, atmetę Vakarų Afrikos valstybių ultimatumą gražinti į pareigas nuverstą prezidentą Mohamedą Bazoumą, rizikuodami karine intervencija, uždarė šalies oro erdvę.
Niamėjuje į stadioną suplūdo 30 tūkstančių minia, nešina perversmininkų portretais ir Rusijos vėliavomis. Pranešama, kad Nigerio perversmo vadovai kreipėsi pagalbos į Rusijos karinį dalinį „Vagner“, kuris po 2021 m. perversmo kaimyniniame Malyje tapo labai įtakinga jėga ir aktyviai veikia Centrinės Afrikos Respublikoje bei Libijoje.
Plakatėliai su chuntos galvų abrozdėliais, pagalbos prašymai Rusijai, plojanti ir palaikanti minia stadione – labai jau panašu į Putino gaujos organizuojamus „Krymo pavasarius“ Lužnikų stadione.
Galimas daiktas, jog pranešimus apie padėtį Nigeryje pasauliui platina grupelė SVR gudragalvių iš Niamėjaus ar Liubiankos.
Ko gi Kremliui prireikė tolimame Nigeryje? Labai paprastų dalykų – resursų. Dvidešimt pirmo amžiaus teroristinei – piratinei imperijai nerūpi jokie Nigerio žmonių reikalai ar tai, kad šalis pagal BVP gyventojui kone paskutinėje vietoje pasaulyje.
Kremlių vilioja šalies plutonio, urano, aukso ir kitos iškasenos. Nigeris tiekia 15 proc. Prancūzijai reikalingo urano ir sudaro penktadalį viso ES urano importo.
Prancūzijos valstybės kontroliuojama branduolinio kuro gamintoja „Orano“ toliau tęsia savo veiklą Nigeryje ir stebi situaciją. Šalyje, beje, vis dar yra 1500 prancūzų karių.
Tepridursime, jog uranas yra vienas pagrindinių branduolinių ginklų komponentų.
Štai kodėl Afrikos šalyse vyksta perversmai, naujoms vyriausybėms talkina „muzikantai“, o sniego gyvenime nematę šalių vadovai lekia į Leningradą pas carą pasitarti.
Kremlius rado būdą, kaip valdant režimus, pasodinti milijonus žmonių ant automato ir bado adatos bei naudotis neišsemiamais žemyno resursais.
Tai labai pavojinga Rusijos agresijos forma. O pasyvūs vakarai ir toliau praranda savo pozicijas. Taip, kaip manekeno valdoma Prancūzija Nigeryje.
Reikšmingi postūmiai
Vakar vakare rusai smogė Pokrovsko miestui, esančiam Donecko srityje. Pataikyta į daugiabučius pastatus. Žuvo 7 žmonės, 67 sužeisti.
Fronto linijoje, neskaitant nedidelių taktinių pokyčių, jokių didelių pokyčių nėra.
Lenkijos pasienio tarnyba paprašė Gynybos ministerijos atsiųsti dar 1000 karių prie sienos su Baltarusija, nes padaugėjo bandymų nelegaliai kirsti sieną.
Pasienio apsaugos tarnybos vadovas Tomaszas Praga teigia, jog šiemet Lenkijos ir Baltarusijos sieną nelegaliai bandė kirsti 19 000 žmonių, o pernai jų buvo 16 000.
Trumpai
Nemažai vakarų šalių įmonių, reaguodamos į investuotojų ir vartotojų spaudimą, masiškai nutraukia savo veiklą Rusijoje. 600 įmonių finansinių ataskaitų tyrimas parodė, kad 176 patyrė nuostolių.
Didžiausios Europos bendrovės pranešė apie bendrą 100 mlrd. eurų nuostolį dėl pasitraukimo iš Rusijos.
Daugiausia nuostolių patyrė energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriai. Trims bendrovėms – BP, „Shell“ ir „TotalEnergies“ buvo skirtos 40,6 mlrd. eur baudos. Mhm. Mums regisi, nuostolius su kaupu kompensavo padidėjusios energijos kainos.
Remiantis Jeilio universiteto tyrimu, tik kiek daugiau nei pusei iš 1 000 įmonių, įsipareigojusių pasitraukti iš Rusijos, pavyko nutraukti ryšius su teroristine šalimi.
Visiems gerai žinomos Lietuvos įmonės, pasipuošusios vyčiu bei Ukrainos vėliava, toliau šeria mums karą paskelbusius teroristus.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad savaitgalį Saudo Arabijoje vykusios taikos derybos sudavė „didžiulį smūgį“ Rusijai, o jų dalyviai susitarė surengti dar vieną politinių patarėjų susitikimą per maždaug šešias savaites.
JAV Valstybės departamentas pozityviai įvertino Kinijos dalyvavimą Saudo Arabijos susitikime dėl taikos Ukrainoje.
Jei tai, jog 40 šalių parodė, jog dėl Ukrainos nedraugauja su Rusija, tačiau vėliau dėl savo pačių interesų ima ir vėl draugauja – toks čia ir smūgis.
Kol kas Rusija smūgiuoja Ukrainos miestams žudydama taikius gyventojus ir tai yra Kremliaus atsakas į visus taikos planus. Nors ekspertai aiškina, jog susitikimo formatas reiškia Rusijos izoliaciją, tokia tariama izoliacija yra viso labo tylus pirstelėjimas.
Kuomet Kinija nustos remti Rusiją dvigubos paskirties produkcija, kartu su kitomis Kremliaus rėmėjomis nustos pirkti energetinius išteklius, gal tada bus galima atsargiai kalbėti apie galimą izoliaciją ateityje.
Pranešama, jog Rusija kariniai komisariatai jau verbuoja į karą ir moteris, atliekančias bausmes įvairiuose pataisos kolonijose. Ypač aktyviai verbavimas vyksta okupuotose Ukrainos teritorijose.
Apie 50 moterų buvo užverbuota vietinėje kolonijoje okupuotame Sniežnoje mieste Donecko srityje. Dar 100 karių buvo paimta iš kolonijų pietų Rusijoje.
Lietuvoje
Apkaltų, tikrų ir išgalvotų bylų kėlimo vajus. Kibirkščiavimai po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, po kurio dideli vyrai nepasidalino šlovės ir įtakos rodo, kad mūsų politikos elitas labai rimtai serga.
Tarpusavio susitarimų, kuriuos „galima pagūglinti“, tegu ir (ne)pažymėtų slaptumo žyma, dėl savo šlovės ir „laikų“ išpliurpti nevalia. Kai liežuvis užbėga protui už akių – lauk nelaimės.
O nelaimė ta, jog mūsų pirmieji vyrai ilgais liežuviais plaka vieni kitus, barasi išraudonavę, kaip davatkos prasčiausiame kaimo turguje, pačiu sudėtingiausiu šaliai laikotarpiu.
Šis politinis elito turgelis rodo, kad mūsų valstybėje stinga suderinto valdymo, ypač numatant atsakus į galimas grėsmes. Mes vis dar neturime rimtos nacionalinio saugumo strategijos bei jos įgyvendinimui reikalingo realių veiksmų plano.
Jei tas planas būtų ne popierinis, aiškus, išdiskutuotas, veikiama sistemiškai, vieningai, deklaruojant vienodą supratimą apie valstybės gynybos politiką, veiksmai ir ėjimai daromi kartu, bendrai – ir biurokratinis valstybės mechanizmas dirbtų sklandžiai, o piliečiai labiau juo pasitikėtų.
Suderinta tarpinstitucinė komunikacija siųstų labai aiškiais žinutes priešams, partneriams Vakaruose ir savo šalies piliečiams.
Tuomet jokie eks ir ne eks generolai bei švarkai nesiplūstų viešojoje erdvėje, kad tankai už du milijardus – visiškai nereikalingas pirkinys.
Mokesčių mokėtojus taip pat privalu informuoti, kokia ginkluotė bus perkama už jų pinigus, o svarbiausia – kiek ji padidins jų šalies ir pačių saugumą. Tada ir investuotojai nesidairys, kur išvesti kapitalą iš šalies.
Tačiau vietoj vieningos pozicijos karo už durų metu, matome šalies piliečius užsienio sąjungininkų akyse žeminančias rietenas, ir apie jokią strateginę komunikaciją negali būti nė kalbos.
Toks įspūdis, kad kiekvienos institucijos „stratkomas“ dirba savo bosui, bosas nori antpečių, pensijos, posto, pergalės rinkimuose, o valstybės interesai voliojasi kažkur patvory, kaip niekam nereikalingas, rudu dryžiu paženklintas popiergalis.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
