Geopolitinė padėtis
Italijos Lampedūzos salą užplūdo migrantai iš Afrikos. Per tris dienas saloje, kurioje yra 5 000 vietinių gyventojų, atsirado daugiau kaip 8 000 nekviestų atvykėlių. Italijos Raudonasis Kryžius šeštadienį pranešė, kad priėmimo centre, skirtame 400 žmonių, jų yra maždaug 2 500.
Šiais metais į Italiją jau atvyko beveik 126 000 migrantų, o tai yra maždaug dvigubai daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Dėl kritinės padėties saloje apsilankė Europos Komisijos pirmininkė Urzula Fon der Lejen. Ji pripažino, kad šis klausimas yra „europinis iššūkis ir jam reikia europinio atsakymo“.
Italų premjerė Džordžija Meloni pareiškė, kad imigrantai Italijai daro „nepakeliamą spaudimą“. Pranešama, jog jau yra miręs naujagimis, 41 migrantas nuskendo. Yra teigiančių, kad migrantus reikia išsiųsti į europinę Italijos dalį, tačiau panašu, kad tai taps kiekvienos ES šalies problema.
Apie migrantų pavojų ir būtinas priemones sakėme prieš jų antplūdį iš Baltarusijos. Apie nelegalų, išjudintų Rusijos sukeltos bado krizės, invaziją į Europą skelbėme keletą kartų, kviesdami reaguoti nedelsiant.
Dabar „guminei“ Europai gresia šimtai tūkstančių pabėgėlių, tačiau labai gali būti, kad jų netrukus bus dešimtys milijonų ir tai yra problema, kurią reikėjo spręsti vakar.
Tuo tarpu klerkai laukia, kol krizė užgrius ant galvų visu baisumu, ir tada bus sukamos galvos, ką daryti.
O kaip į tai reaguoja Lietuva, kurią ši migrantų krizė taip pat galimai palies? Ogi niekaip. Lietuvos politinio olimpo strategija – nerodyti nereikalingų iniciatyvų, pasikliauti partneriais, tskant, plaukti pasroviui ir labai išmintingu veidu pareikšti, kad „nereikia kelti panikos“.
Tyliai, ramiai, saugiuose (ar tikrai?) valstybės tarnybos užutekiuose.
Bus migrantai – reaguosim. Bus karas – kariausim.
Mums nepriimtina galvą smėlyje įkišusio stručio politika, kuris priešui bando spirti tik tuomet, kai jis jam jau iškandęs užpakalį. Pati teisingiausia būtų Izraelyje priimta pilietinio pasipriešinimo doktrina, kuomet kiekvienas pilietis nori, moka ir gina savo šalį.
Izraelyje jokios panikos nėra. Priešingai – kolektyvinio skruzdėlyno gynybos principas suteikia žinojimo ir saugumo jausmą. Lietuva taip pat užsibrėžusi pasiekti kur kas didesnį pilietinės gynybos ir sąmoningumo lygį, tačiau apie tai greičiausiai bus kalbama po rinkimų.
Dabar politikai dalins gero gyvenimo, augančių atlyginimų makaronus, šypsenas, stengsis nekalbėti apie problemas ir gresiančius pavojus.
Į Rusijos sukeltas krizes derėtų reaguoti taip, kaip į Maskvos ir Pchenjano draugystę sureagavo Pietų Korėjos prezidentas Jun Sokjolas (윤석열). Šalies vadovas pagrasino, kad Šiaurės Korėjos branduolinis smūgis reikštų Pchenjano „režimo pabaigą“.
„Mūsų šalys, Pietų Korėja ir JAV, dar kartą patvirtino, kad bet koks Šiaurės Korėjos branduolinis išpuolis sulauks greito, triuškinančio ir ryžtingo atsako, kuris lems režimo pabaigą…“, – pareiškė Pietų Korėjos prezidentas.
Pietų Korėjos susivienijimo ministras Kim Juno (김윤호)paragino Pchenjaną ir Maskvą nutraukti savavališką elgesį ir laikytis tarptautinių normų, įskaitant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.
Štai tokie įspėjimai ir grasinimai avansu sunaikinti priešą yra pats teisingiausias ir tiksliausias signalas nukvakusiems diktatoriams. Tik perspėjant ir smogiant prevencinį smūgį, galima sustabdyti teroristinio gaivalo siautėjimą.
O Rusijos invazija, panašu, vyksta ne tik Europoje, bet ir Afrikoje. Joje šiomis dienomis susikūrė trijų prorusiškų valstybių karinis blokas, reaguodamas į grėsmes iš užsienio.
Vakarų Afrikos valstybės Malis, Nigeris ir Burkina Fasas, valdomos Maskvai palankių karinių chuntų, pasirašė susitarimą dėl karinio aljanso.
Susitarime numatyta, kad jį pasirašiusios šalys įsipareigoja ateiti viena kitai į pagalbą vidaus sukilimo ar išorės agresijos atveju. Jos planuoja padėti viena kitai individualiai arba kolektyviai, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą.
Visiškas „copy paste“ iš Kremliaus suburtos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, kuriai priklauso Armėnija, Baltarusija, Rusija, Tadžikija, Kazachstanas, Kirgizija.
Dar vienas karinis perversmas įvyko Gabone, Nigeryje prancūzų ambasadorius laikomas įkaitu, o iš Burkina Faso Paryžiaus diplomatas buvo išmestas. Prancūzija visiškai prarado įtaką Afrikoje.
Kaip nutiko, jog pusantro tūkstančio prancūzų karių ir šalies diplomatai bei specialiosios tarnybos nieko negalėjo padaryti, o maždaug lygiai toks pat skaičius „Vagner“ kovotojų Nigeryje įvedė rusišką tvarką?
Vakarai paprasčiausiai nenori kariaut. Nepasirengę. Lepūs. Išgverę. Išplerę. Sriūbčiojantys lengvą vynelį, gerai pavalgę, nenorintys jokių sukrėtimų. Ordai tai pats geriausias metas tęsti invaziją.
Gerai, kad karinio – geopolitinio aktyvumo dar neprarado Jungtinės Valstijos. JAV kariai atvyko į Armėnijoje vykstančias taikdarių pratybas, tuo apstulbindami ir papiktindami Kremlių, kuris dešimtmečius buvo vienintelis buvusios sovietinės respublikos saugumo garantas.
Nors pratybos yra nedidelės, jos yra naujausios iš serijos pratybų, kurias Rusijos užsienio reikalų ministerija pavadino „nedraugiškais veiksmais“. Neseniai Armėnija pirmą kartą nusiuntė humanitarinę pagalbą Ukrainai, o jos parlamentas ketina ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą – tai reiškia, kad šalis privalėtų suimti Rusijos fiurerį Putiną, jei šis įžengtų į šalį, kurią Rusija jau seniai laiko savo kiemu.
Tai rodo, jog Armėnija slysta iš Maskvos gniaužtų į JAV glėbį. Ir tai yra nepaprastai gerai. Amerikiečių kariai prie Rusijos sienų yra labai stipri atgrasymo priemonė.
Tokiu būdu tęsiasi naujųjų laikų pasaulio padalijimas. Nepergyvenkit, Rusija savo smirdančia šikna neužtūps visų kontinentų ir valstybių. Vieną dieną ši šikna perplyš. Tai senos istorinės pamokos, kuomet kariaujant keliais frontais vienu metu, pralaimima visuose.
Rusija iš jų niekaip nepasimoko.
Reikšmingi postūmiai
Nors per pastarąją parą įvyko 35 kariniai susirėmimai, driskiams nepavyko prasiveržti nei viena kryptimi.
Apie 80 gyvenviečių Charkovo, Lugansko, Donecko, Zaporožės ir Chersono srityse pateko į rusų artilerijos ugnį. Avdejevkos ir Šachtiorsko kryptimis Ukrainos gynėjai išlaiko iniciatyvą, spaudžia priešą, vykdo puolimą, metrą po metro atkovoja žemes.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, jog Ukraina pasirengusi atsakomiesiems veiksmams žiemą. Žvalgybos duomenimis, Rusija sumažino iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų naudojimą, jas galimai kaupdama žiemai, atakoms prieš energetinę infrastruktūrą.
Tokiems atvejams Ukraina turi paruošusi atsaką. Smūgiai į Kremliaus energetinę infrastruktūrą, Maskvos rajonai be šildymo, elektros ir vandens yra tai, ko būtent Rusijai trūksta šaltą rusišką žiemą.
Trumpai
Suomijos prezidentas Sauli Ninistio (Sauli Niinistö) pareiškė, jog visuotinio branduolinio karo pavojus vis dar išlieka. Suomių vadovas perspėjo Europos lyderius ir piliečius neužsisklęsti savyje ir neatmesti karo, kurį Rusija vykdo prieš Ukrainą, eskalavimo rizikos.
„Esame labai jautrioje situacijoje. Net ir maži dalykai gali pakeisti situaciją ir, deja, į blogąją pusę. Tai yra didelio masto karo rizika. Branduolinio ginklo panaudojimo rizika yra milžiniška“, – sako suomių prezidentas.
Keistas skambutis. Dalis žodžių tarsi ištraukta iš girtuoklio Medvedevo lūpų, tačiau kitoje dalyje Suomijos vadovas ragina atidžiai stebėti karą Ukrainoje, nebūti įvykių nuošalyje.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pripažino, kad kontrpuolimas vyksta lėtai, tačiau Ukrainos kariai žengia į priekį. Jis pažymėjo, kad svarbu neduoti rusų okupantams atokvėpio.
„Tai sudėtinga situacija. Būsiu su jumis visiškai atviras. Mes turime iniciatyvą. Tai yra pliusas. Sustabdėme Rusijos puolimą ir pradėjome kontrpuolimą. Ir nepaisant to, jis nėra labai greitas. Svarbu tai, kad kasdien judame į priekį ir atlaisviname teritoriją. Turime išlaisvinti kuo daugiau savo teritorijos ir judėti į priekį, net jei tai mažiau nei pusė mylios ar šimtas metrų, turime tai daryti. Negalime suteikti Putinui atokvėpio“, – sakė jis. Kartu Zelenskis patikino, kad Ukrainos kariuomenė Vakarų ginklus naudoja tik Ukrainos teritorijoje.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Italija yra pakankamai stipri apsiginti nuo nusikaltėlių sienos pažeidėjų, o tas faktas jog ji nesigina – rodo šalies valdžios parsidavėliškumą linkintiems blogo Italijai.
Italijos valdžia parsidavusi Italijos priešams.