Taigi, turiu malonumo: pabaigiau ne vienerius metus trukusį darbą – atiduotas spaustuvei mano spaudai parengtas Amerikos lietuvių istoriko Algirdo Martyno Budreckio (1938-2000) anglų ir lietuvių kalbomis rašytų studijų ir straipsnių tomas (per 500 psl.) „PIRMOJI LIETUVOS RESPUBLIKA kovoje už laisvę ir nepriklausomybę”.
Knygą išleidžia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Man teko pareiga ją sudaryti, parašyti įvadinį straipsnį, komentarus bei paaiškinimus prie A. Budreckio tekstų, angliškas studijas išversti į lietuvių kalbą (drauge su Leonardu Vilku).
Numatyti trys knygos pristatymai: du Vilniuje (rugsėjo 20 d. ir 22 d.) ir vienas Kaune (rugsėjo 28 d.).
Į knygos pristatymus iš Amerikos atvyksta autoriaus žmona Giedre Budreckis, sūnus Gediminas ir dukra Daina.
A. Budreckis rašo apie Lietuvos kariuomenės susidarymą 1918-1919 m., kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais (1919-1920), apie valstybės perversmą (1926), Lietuvos kovą dėl Vilniaus Tautų Sąjungoje (1928), Lenkijos ultimatumą (1938), sovietų okupaciją ir aneksiją (1940) iki okupuotų Baltijos valstybių padėties Antrojo pasaulinio karo metais ir Lenkijos egzilinės vyriausybės ministro pirmininko bei ginkluotųjų pajėgų vado gen. V. Sikorskio pastangų ginti Lietuvos teisę į nepriklausomybę prieš JAV, D. Britanijos ir Sov. Sąjungos politinę vadovybę.
Įdomu tai, kad A. Budreckio naudojami šaltiniai didele dalimi skirtingi nuo tų kuriais paprastai naudojasi istorijos tyrinėtojai Lietuvoje. Rašymo stilius lengvas, aiškus, skaityti malonumas. Šita knyga duoda aiškų supratimą apie nepriklausomą Lietuvą pirmojoje XX a. pusėje.
Ši knyga sudaryta iš Algirdo Martyno Budreckio tekstų, originaliai rašytų lietuvių ir anglų kalbomis. Jie susiję su pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpiu, jos kova už nepriklausomybę bei pastangomis išlikti ir atgauti laisvę, kai jos neteko 1940-aisiais.
Istorikas Algirdas Martynas Budreckis (1938–2000) gimė Niuarke, didžiausiame Naujojo Džersio (JAV) valstijos mieste, 1963 m. baigė Rutgers universitetą, ten įgijo filosofijos daktaro laipsnį (1965).
A. M. Budreckio istorinių tekstų aprėptis – plati. Jis rašė ir apie senosios Lietuvos valstybės istorinę raidą, jos kultūrinius pasiekimus bei transformacijas Reformacijos epochoje, apie Abiejų Tautų Respublikos saulėlydžio dienas, bandymus išsivaduoti iš carinės Rusijos gniaužtų, svarstė XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių atgimimo, taip pat Amerikos lietuvių istorijos klausimus.
Šioje knygoje surinkti tekstai yra apie naujųjų laikų (maždaug 1918–1944 m.) Lietuvos istoriją, susijusią ypač su jos kova už laisvę ir nepriklausomybę karinių, politinių ir diplomatinių mūšių arenose.
Nuoširdžiai kviečiu atvykti. Esu tikras, kad knyga tikrai verta dėmesio.
Autorius yra knygos sudarytojas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiasis tyrėjas
Be abejonės – 1939 m. spalis yra 1940 m. birželio įvykių preliudija. Laikotarpis nuo 1939 spalio iki 1940 m. birželio yra politiškai labai svarbus Lietuvos istorijai, Smetonos asmeniui ir jo valdymo veiklai įvertinti, tačiau, regis, apie šį iškalbingu esantį laikotarpį knygoje nieko nėra. Taigi, ar apie jį ir istoriko Budreckio nėra nieko rašyta, ar knygos sudarytojų sąmoningai tai nepateikta – tokiu atveju pratęsent dėl to laikotarpio istorijoje tylą, kuria, akivaizdu, yra suinteresuotųjų… .