Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas

www.alkas.lt
2023-08-29 08:00:07
0
Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.

Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.

Įsimintinos rugpjūčio 22–23 dienos Kaune, Vilniuje. Šiais metais LR Seimo nutarimu 2023-ieji paskelbti Klaipėdos metais.

Minint 100-ąsias prisijungimo metines, prisimenami ir su šiuo kraštu susiję, gilius pėdsakus kultūroje, istorijoje palikę šviesuoliai.

Visuomenininko, LGGRTC  vyresniojo patrėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko sumanymu, pasitelkus bendraminčius, rengti Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, bibliofilo, leidėjo, Tilžės akto signataro Enzio Jagomasto (1870–1941) atminimo renginiai.

Knygos žmonėms ši asmenybė gerai žinoma.

Jo kultūrinis palikimas saugojamas Kauno technologijos universiteto bibliotekoje.

Spaustuvės „Lituania“ archyvas bei E. Jagomasto dienoraštis – Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Vertingiausios E. Jagomasto knygos išvežtos į Vokietiją.

Pažintinei ekskursijai svetingai priėmė KTU biblioteka.

Retų spaudinių grupės vadovė Edita Korzonaitė parengė parodą iš E. Jagomasto saugojamo fondo, supažindino su KTU bibliotekos istorija, išskirtiniais saugyklose sugojamais žymių žmonių  knygų rinkiniais.

Specialiai parengtoje parodoje pristatyti leidiniai byloja apie nepaprasto darbštumo, lietuvybės puoselėtojo E. Jagomasto ir jo šeimos darbus.

Apie spaustuvininką, jo darbus kalbėjo ir dr. Martynas Purvinas, dr. Raimundas Kaminskas.

Enzys Jagomastas – vienas žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų.

Savo prasmingą gyvenimą paskyrė lietuviškai knygai.

Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.
Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.

E. jagomastas gimė Lumpėnuose, netoli Rambyno kalno ir Martyno Jankaus išgarsintų Bitėnų.

Ten lankė pradinę mokyklą.

Ją baigęs, 1884 m. rudenį persikėlė į Tilžę ir Oto (Otto) Mauderodės spaustuvėje pradėjo mokytis spaustuvininko amato.

Kartu ruošėsi eksterno egzaminams, svajojo apie mokytojo darbą, bet neturėjo tam sąlygų.

Besimokydamas spaustuvininko amato, skaitė lietuviškas knygas, laikraštį „Aušra“, buvo Tilžėje leisto lietuviško laikraščio „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1890-1896) atsakinguoju redaktoriumi.

Savo lėšomis išleido Maironio poemą „Tarp skausmų į garbę“ (1895) ir tapo pirmuoju jos leidėju.

Bendradarbiavo ir „Naujojoje lietuviškoje ceitungoje“.

Panaudojęs žmonos kraičio dalį ir savo santaupas 1896 m. Tilžėje, Aukštojoje g-vėje Nr. 78 įkūrė spaustuvę – leidyklą „Lituania“.

Čia leisti lietuviški laikraščiai: Laukininkas, Svečias, Naujasis Tilžės keleivis, jo priedas Keleivio draugas, Lietuviškas laiškas, Aušra, Namų prietelius, ir kiti periodiniai leidiniai.

1914 m. Jagomasto spaustuvėje buvo spausdinami net trys Prūsų lietuvių laikraščiai: Pagelba, Savaitraštis, Varpas.

Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.
Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.

Savo lėšomis jis išleido Maironio poemą Tarp skausmų į garbę (1895) ir tapo pirmuoju jos leidėju.

Spaustuvė veikė iki 1941 m. Per 45 veiklos metus Lituania išleido 370 knygų, brošiūrų ir lapelių bei 20 periodinių leidinių.

Spaudos draudimo metais E. Jagomastas spausdino mokslo populiariąją ir praktinę (S. Matulaičio, P. Vileišio, A. Smetonos) bei grožinę (V. Kudirkos, Lazdynų Pelėdos ir kt. autorių) literatūrą.

Čia pasirodė knygnešio J. Bielinio leidinių bei V. Kudirkos atsišaukimas Broliai lietuviai!.. (1887), Birutės ir Tilžės lietuvių giedotojų draugijos renginių programos.

Po nepriklausomybės atgavimo, 1919–1923 m. E. Jagomasto spaustuvė pradėjo spausdinti knygas, kurios iš Tilžės pasiekdavo ir Lietuvą.

Sudėtingas buvo laikotarpis, kai vadovėlių mokykloms, grožinės ir vaikams skirtos literatūros leidybą menkai rėmė Švietimo ministerija.

Nuo 1937 metų spaustuvės veiklai vadovavo E. Jagomasto sūnus Dovas.

Pats E. Jagomastas atsidėjo kūrybai, visuomeninei veiklai.

Buvo Tilžės lietuvių kultūros draugijos bibliotekininku.

E. Jagomastas buvo aktyvus „Birutės“, Tilžės lietuvių giedotojų, Lietuvių literatūros draugijų narys.

Svarbu pažymėti, kad E. Jagomastas buvo tikras bibliofilas.

Jo rinkinyje buvo išskirtinis XVI–XX a. lietuviškų spaudinių rinkinys.

Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.
Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.

Asmeninė biblioteka  buvo laikoma kaip lietuvių raštijos muziejus, kuri buvo dažnai lankoma.

Rinko kiekvieną spausdintą leidinį, bendradarbiavo Lietuvių kalbos žodyno rengime.

E. Jagomastas talkino ir  žymiems bibliografams V. Biržiškai, I. Kisinui.

Dėmesio verti 1924–1940 m. Tilžėje leisti Enzio Jagomasto leidiniai – Jagomasto Lietuviszkos kalendros – metiniai kalendoriai.

E. Jagomastas, vėliau – Ona Jagomastaitė ir jos vyras Emilis Vilmantas-Mecklenburgas rūpinosi kalendorių leidyba.

Svarbiausia tema buvo lietuviškumo nykimas.

Apie 1919–1923 politines permainas dažniausiai rašė aktyvus jų dalyvis J. Stiklorius.

Jagomasto Lietuviszkų kalendrų autorius domino etninė kultūra.

Šiuose kalendoriuose buvo apžvelgiami tarptautiniai įvykiai, skelbiamos Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos politinio gyvenimo žinios.

Jagomasto Lietuviszkos kalendros apsiribojo vien Mažosios Lietuvos pietinės dalies lietuvių visuomeniniu gyvenimu (jį daugiausiai veikė Vokietijos lietuvių susivienijimas).

Kalendoriuose E. Jagomastas garsino bibliofiliją, rašė apie pirmąsias knygas, brangiausius pasaulio leidinius, pvz., apie J. Gutenbergo Bibliją (1465), šlovino meilę ir pagarbą knygai.

Jagomasto kalendoriuose buvo populiarinama vaikų literatūra: spausdinamos pasakos, pasakėčios, prozos vaizdeliai.

Buvo skelbiami ir Didžiosios Lietuvos rašytojų kūriniai, kitų tautų proza bei poezija.

Jagomasto kalendorius skaitė daugelis lietuvininkų.

Ant Jagomasto Lietuviszkų kalendrų viršelių – dedikacija – Visai Prūsų Lietuvai ir Klaipėdos kraštui pritinkančiai sutaisė E. Jagomastas.

1940 naciai privertė ją pakeisti žodžiais Visiems lietuvininkams pritinkančiai sutaisė E. Jagomastas.

1940 m. rugsėjo 2 d. Jagomasto Lietuviszkas kalendras naciai uždraudė.

Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.
Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.

Be laikraščių E. Jagomastas spausdino nemažai knygų: V. Kalvaičio Prūsų lietuvių dainos (1905), J. Gabrio Skaitymų knyga mažiems ir dideliems (1908), A. Baranausko Anykščių šilelis (1921), J. Šlapelio Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis (1921) bei kitas.

Pirmojo \pasaulinio karo metais, Lituanikos komiteto Šveicarijoje prašomas, E. Jagomastas knygomis aprūpino Vokietijoje esančius lietuvių belaisvius ir internuotus civilius gyventojus.

E. Jagomasto ir jo šeimos narių švietėjiška, kultūrinė veikla netiko tuometinei okupacinei valdžiai.

Jo spaustuvė ir joje sukrautos knygos bei kitas turtas buvo konfiskuotas.

1941 metais Jagomastų šeima persikėlė į Vilnių.

Į Lietuvą Enzys Jagomastas atsikėlė su žmona Morta Jurgelaityte -Jagomastiene (g. 1874 m.), vaikais Dovu, Jurgiu, Ona Jagomastyte – Vilmantiene ir žentu Emiliu Vilmantu – Meklenburgu.

Okupantai neužmiršo Jagomastų tautinės veiklos, surado ir 1941 m. rugpjūčio 23 d. sušaudė Paneriuose.

Ilgai buvo ieškoma Jagomastų šeimos žūties vieta.

1996 m. tuometinio Panerių memorialo vadovo Algio Karoso sumanymu, minint 55-ąsias Jagomastų žūties metines 1941 m. rugpjūčio 21–23 d. Paneriuose nužudyto Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, bibliofilo, knygnešio, spaustuvininko, leidėjo Enzio Jagomasto ir jo šeimos atminimą, pastatytas paminklinis akmuo.

Ant jo užrašas: „MAŽOSIOS LIETUVOS SPAUDOS LEIDĖJO IR PLATINTOJO ENDZIO JAGOMASTO IR JO ŠEIMOS, NUŽUDYTOS 1941 08 23 ATMINIMUI“.

Paminklinį akmenį pašventino Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos antrasis kunigas Valdas Aušra, Arkikatedros monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas (2001 m. liepą paminklas buvo rekonstruotas (archit. Julius Masalskas, skulpt. Gintas Šuminas).

Tačiau iki šiol Jagomastų palaikai neatrasti ir neperlaidoti.

Iš E. Jagomasto biografijos

1889–1890 m. buvo dvisavaitinio laikraščio „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ redaktorius.

1890 m. su bendraminčiais ėmė leisti laikraštį „Nauja lietuviška ceitunga“, kuriame bendradarbiavo iki 1896 m.

Savo lėšomis 1895 m. pirmasis išleido Maironio poemą „Tarp skausmų į garbę“.

Nuo 1894 m. buvo „Birutės“ draugijos sekretorius, priklausė Tilžės giedotojų draugijai, 1913–1914 m. buvo K. Donelaičio paminklo statymo komiteto sekretorius, 1914 m. – Tilžės-Pakalnės apskrities lietuvių rinkimo draugijos valdybos narys.

1918–1919 m. priklausė Prūsų Lietuvos tautinei tarybai, kuri 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje paskelbė aktą dėl Mažosios Lietuvos „priglaudimo“ prie Didžiosios Lietuvos.

1924–1941 m. buvo Tilžėje veikusios lietuviškas knygas ir laikraščius leidusios lietuvių „Spaudos“ draugijos pirmininkas, 1931–1935 m. – Lietuvių kultūros draugijos Tilžėje bibliotekininkas.

1935 m. vasarą dalyvavo Kaune surengto Pasaulio lietuvių pirmojo kongreso spaudos parodoje.

1896 m. vedė ūkininkaitę Martą Jurgelaitytę (1874), šeima susilaukė dukters Anitos (1900), sūnų Dovo (1904), Emilio (1910) ir Jurgio (1917).

1896 m. įsigijo spaustuvę, kurią vėliau pavadino „Lituania“, joje buvo spausdinamos knygos Mažajai ir Didžiajai Lietuvai, leidžiami laikraščiai „Laukininkas“, „Svečias“, „Naujasis Tilžės keleivis“ ir kt. (keletą jų redagavo pats E. Jagomastas), kalendoriai bei kiti periodiniai leidiniai.

1933 m. lietuvininkų veikla buvo visiškai suvaržyta, nuo 1935 m. spaustuvėje dirbo tik Jagomastų šeimos nariai.

Lietuvos konsulato Tilžėje dėka finansinę paramą spaustuvei teikė Lietuvos valstybė.

Kasmet, rugpjūčio 23-iąją, Jagomastų žūties bei Juodojo kaspino dieną, minimas šios šviesios lietuvininkų šeimos pagerbimas, tačiau mūsų valstybei, mūsų knygos puoselėtojams reikėtų kada nors atrasti Jagomastų šeimos palaikus ir deramai palaidoti.

Minėjimo dalyviai pateikė pasiūlymą kreiptis į Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybes ir siūlo E. Jagomasto vardu pavadinti gatvę, skverą, aikštę.

Jagomasto atminimo įamžinimas

1961 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įkurtas E. Jagomasto fondas.

Mokslų daktaras V. Tercijonas iš Letchvorto (JAV) Amerikos lietuvių gydytojų suvažiavime Niujorke skaitė pranešimą apie lietuvių nutautėjimo priežastis.

Jis paskyrė 1000 JAV dolerių lietuvybei išlaikyti, o fondą pavadino Enzio Jagomasto vardu.

Enzio Jagomasto atminimo įamžinimu rūpinasi Lumpėnų (Pagėgių savivaldybė) pagrindinės mokyklos, kurioje mokėsi didysis lietuvininkas, bendruomenė.

Vadovaujant mokytojoms Laimai Žemgulienei ir Loretai Zinovjevienei, įrengta paroda, kurioje rodomi ir kai kurie svarbiausi Jagomastų šeimos dokumentai, atspindintys šios didžios šeimos žygdarbį.

2007 m. prie Lumpėnų (Pagėgių savivaldybė) pagrindinės mokyklos Enzio Jagomasto atminimui įamžinti iškilmingai atidengta lenta, o nuo 2009 m. Lumpėnų pagrindinei mokyklai suteiktas Enzio Jagomasto vardas.

Apie E. Jagomastą, jo šeimą plačiau plačiau galima susipažinti

Almonaitis, Vytenis; ir Almonaitienė Junona. Šiaurės skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas.

2-asis atnaujintas ir papildytas leidimas. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2007. 207, [1] p. ISBN 978-9955-9625-4-0.

Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. Kn. 7: Pagėgių kraštas. Vilnius: Karminas, 2011. 312p.

Mažosios Lietuvos enciklopedija = Encyclopaedia of Lithuania Minor = Kleinlitauische Enzyklopädie.

T. 1: A – Kar. Mažosios Lietuvos fondas; [redakcinė kolegija: Vilius Pėteraitis … [et al.]; vyriausiasis redaktorius Antanas Račis].

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 775, [1] p.

Renginio rengėjai

XXVII knygos mėgėjų draugija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Klaipėdos etnokultūros centras pristato Mažosios Lietuvos valgius (video)
  2. Pristatoma virtuali paroda „Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos“
  3. Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas
  4. Mažosios Lietuvos šviesuoliui, kraštotyrininkui Jonui Užpurviui – 130
  5. Paminėjome Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ steigimo 110-ąsias metinės
  6. Muziejus prisimins Mažosios Lietuvos moteris
  7. Klaipėdos etnokultūros centras pristato filmus apie Klaipėdos krašto valgius (video)
  8. Muziejuje – paroda, skirta Klaipėdos krašto dienai
  9. Klaipėdos krašto metai pasieks visą Lietuvą
  10. Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”
  11. Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečio atminimas – pašto ženkle
  12. Donelaičio draugijai – 100, o Mažosios Lietuvos nepriklausomybės (Tilžės) Aktui – 103
  13. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaroma A. Burbos paroda „Šimtmečių žemėje“
  14. Č. Iškauskas. Kaip Lenkija gviešėsi Klaipėdos krašto
  15. Paminėtos Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ steigimo 110-osios metinės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros pietums – suktinukai su traškiomis daržovėmis
  • Žinovai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?
  • Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

Kiti Straipsniai

Kosmetika

Vitaminas A kosmetikoje bus ribojamas griežčiau

2025 06 07
Šuo, spanielis | pixabay.com nuotr

Dauguma žmonėms skirtų vaistų sukelia pavojų gyvūnams

2025 06 07
Elektroninė prekyba

Kaip atpažinti internete parduotuves-šmėklas?

2025 06 07
Knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatymas | ciurlionis.lt nuotr.

Čiurlionių šeimos atspindžiai: knyga ir videoapybraiža

2025 06 07
Kur žirgas – ne tik pramoga, bet ir bičiulis: gilioms patirtims kviečia Arklio muziejus | Arklio muziejaus nuotr.

Kur žirgas – ne tik pramoga, bet ir bičiulis: gilioms patirtims kviečia Arklio muziejus

2025 06 07
Ilgamečiams aplinkosaugininkams įteikti apdovanojimai | am.lrv.lt nuotr.

Ilgamečiams aplinkosaugininkams įteikti apdovanojimai

2025 06 07
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus | lnm.lt nuotr.

Artėja Europos archeologijos dienų savaitgalis: programoje – beveik 100 renginių

2025 06 06
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
Robotika | einmin.lrv.lt nuotr.

Lietuviai robotų nebijo: įvardijami, kaip didžiausi technologijų vertintojai visoje ES

2025 06 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus
  • jo apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Didžiosios Kovos apygardos partizanų antsiuvas | Rengėjų nuotr.

Atidarytas legendinio partizano „Žaliojo Velnio“ muziejus-slaptavietė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai