Salotų lapų kulinarinė istorija apima įvairias kultūras ir šimtmečius. Pavyzdžiui, senovės graikų ir romėnų civilizacijos vartojo įvairių rūšių lapinius žalumynus, dažnai derintus su žolelėmis, aliejumi ir actu, kurie suteikdavo papildomo skonio. Romėnai ypač išpopuliarino įvairių gaminių maišymą, todėl ilgainiui atsirado ir kompleksiškesnės salotos.
Šiandien salotų gamyboje pasitelkiamos įvairiausių rūšių salotų lapai, kuriuose, anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, gausu magnio, fosforo, kalcio ir kalio.
Apsauga nuo lėtinių ligų ir vėžio rizikos
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, lapiniai žalumynai pasižymi didele vitaminų, mineralų bei kitų naudingųjų medžiagų įvairove: „Salotų lapuose gausu vienų svarbiausių vitaminų: folio rūgšties, A, C ir K. Folio rūgštis svarbi baltymų sintezei. Vitaminas A palaiko regėjimą, odos sveikatą ir imuninę sistemą, vitaminas C veikia kaip antioksidantas, stiprindamas imuninę sistemą ir padėdamas susidaryti kolagenui, o vitaminas K labai svarbus kaulų sveikatai bei kraujo krešėjimui. Be to, lapiniai žalumynai yra puikus maistinių skaidulų šaltinis, kuris skatina sveiką virškinimą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir palaiko širdies sveikatą. Skaidulos taip pat padeda jaustis sotiems ir patenkintiems, todėl yra puikus svorio reguliavimo sąjungininkas, turint mintyje ir tai, kad salotų lapuose yra labai mažai kalorijų.“
Be to, pasak dietologės, daugelyje salotų lapų yra antioksidantų, įskaitant beta karotiną, liuteiną ir zeaksantiną, kurie apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir padeda sumažinti lėtinių širdies ligų ir tam tikrų rūšių vėžio riziką. „Taip pat verta paminėti, kad kai kuriuose lapiniuose žalumynuose, pavyzdžiui, špinatuose yra kalio – mineralo, kuris padeda reguliuoti kraujospūdį ir palaikyti tinkamą skysčių pusiausvyrą organizme. Salotose iš esmės yra daug vandens, o tai padeda užtikrinti hidrataciją ir palaikyti optimalias organizmo funkcijas. Tinkamas skysčių kiekis organizme padeda virškinimui, temperatūros reguliavimui bei bendriems organizmo procesams“, – teigia ekspertė.
Sveikatai palanku, bet svarbu tinkamas paruošimas
Dr. E. Gavelienė priduria, kad salotos naudingos ir tiems, kurie turi žarnyno sveikatos problemų bei nori išvengti antrojo tipo diabeto rizikos: „Salotų lapuose esančios skaidulos palaiko sveiką žarnyno mikrobiomą, maitindamos naudingąsias žarnyno bakterijas. Subalansuotas žarnyno mikrobiomas yra susijęs su geresniu virškinimu, stiprios imuninės sistemos palaikymu ir net geros nuotaikos užtikrinimu. Taip pat lapiniai žalumynai pasižymi mažu glikeminiu indeksu, o tai reiškia, kad jų poveikis cukraus kiekiui kraujyje yra minimalus. Taigi, salotų įtraukimas į kasdienę mitybą gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir sumažinti antrojo tipo diabeto riziką.“
Tačiau, norint išties gauti visas naudingąsias salotų medžiagas, reikėtų jas tinkamai paruošti valgymui. Lapiniai žalumynai gali būti jautrūs bakteriniam užterštumui, ypač, jei jie auginami dirvožemyje. „Tinkamas ir kruopštus nuplovimas gali gerokai sumažinti riziką suvalgyti kenksmingų bakterijų. Be to, salotų lapų nuplovimas pagerina net ir jų skonį, nes taip pašalinami nešvarumų ar pesticidų likučiai, kurie gali turėti tam įtakos. Tai taip pat padeda išlaikyti lapų traškumą ir atitinkamą tekstūrą, todėl jų valgymas tampa dar malonesnis“, – pažymi dr. E. Gavelienė.
Kaip išlaikyti šviežias ilgiau?
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva atkreipia dėmesį, kad norint išlaikyti šviežius salotų lapus namuose ilgesnį laiką, reikia tinkamai juos laikyti ir paruošti, kad šie išliktų traškūs ir aromatingi.
„Pirmiausia rinkitės ryškios spalvos salotų lapus, be vytimo požymių ir venkite pakuočių su drėgmės pertekliumi ar matomais gedimo požymiais. Parsinešę namo salotų, jų lapus nedelsdami padėkite į šaldytuvą. Laikykite juos šaldytuvo daržovių stalčiuje, kur drėgmė ir temperatūra paprastai būna optimaliausia šviežumo išlaikymui. Taip pat reikėtų turėti mintyje, kad dėl drėgmės pertekliaus salotos gali sudžiūti ir sugesti. Tam, kad to išvengtumėte, laikymo indo ar maišelio dugne padėkite popierinį rankšluostį arba švarią šluostę. Tai padeda sugerti drėgmės perteklių ir išlaikyti lapus sausus.Dar svarbi ir oro cirkuliacija: nedėkite salotlapių į sandarų indą. Vietoje to naudokite indą su dangčiu, kuriame yra mažos ventiliacijos angos. Žinoma, geriausia salotų lapų neplauti, kol nesate pasiruošę jų naudoti. Plaunant iš anksto, į juos gali patekti drėgmės, kuri pagreitins gedimo procesą“, – pažymi ekspertė.
