Lenkijos ambasadorius sujudo kai sužinojo, kad Rytų Lietuva liko pavadinta – lietuvišku Donbasu. Aiškiai įvardinti viską savais vardais, reiškia, galutinai suvokti realybę. Progresas yra įmanomas tik turint tvirtą realybės suvokimo pagrindą. Be to ambasadorius teigė, kad lenkų bendruomenė Lietuvoj gyvena nuo senų laikų, todėl suprask, Rytų Lietuva turėtų tapti de facto polonizuota.
Tuo pačiu metu vokiečių bei švedų bendruomenės Lietuvoj gyvena vienodai ilgai, tačiau šios nereikalauja Lietuvos germanizacijos ar švedizacijos. Gal mums svarbu didinti integravimą su Švedija?
Lenkų bendruomenė pradėjo sudaryti daugumą Rytų Lietuvoj XIX a. pabaigoj, kai šioj Lietuvos daly Lenkija įvykdė lietuvių tautos genocidą. Paskutiniai likę lietuviai tapo beveik visi eliminuoti per XX a. Lenkijos okupaciją, prasidėjusią 1920 m., kai Lenkija užpuolė Lietuvos valstybę.
XIX amžiuj Lenkija manė, kad polonizavus Rytų Lietuvos sostinės regioną, šis polonizavimas automatiškai išplis į likusią Lietuvos dalį bei lietuvių tauta išnyks pati. Kai šitai neįvyko, 1920 m. Lenkija įsiveržė į Rytų Lietuvą ją užimdama bei tikėdamasi, kad lietuviai neišgyvens be okupuoto Vilniaus regiono ir patys prisijungs prie Lenkijos. Bet šitai taip pat neįvyko.
Lenkija XX amžiuje elgėsi panašiai kaip dabartinė Rusija elgiasi šiais laikais Ukrainoj.
XIX a. antroj pusėj Lenkija pašalino lietuvių kunigus iš lietuvių bažnyčių Rytų Lietuvoj, valstiečiai tapo per prievartą bei kryptingą įtaką supolonizuoti. Lenkų kalba Vilniaus krašte pradėta dominuojančiai naudoti tik XIX amžiaus pabaigoje, kaip pasekmė kultūrinio genocido prieš lietuvių tautą.
XX amžiaus vidury Lietuvai buvo grąžinta tik nedidelė Lenkijos aneksuotos Rytų Lietuvos dalies, apie 20 000 km2 teritorijos. Lyda, Krėva bei Gervėčiai iki šiol priklauso Gudijai.
Ar visa šitai nėra panašu kaip šiuo laiku Rusija elgiasi Ukrainoj?
Lenkijos ambasadorius paprašė atsiprašyti už tai, kad Rytų Lietuva tapo pavadinta Lietuvos Donbasu, tačiau ar pats Lenkijos ambasadorius išreiškė norą atsiprašyti už lietuvių genocidą XIX – XX amžiuje Rytų Lietuvoj?
O gal taip pat kilo noras atsiprašyti ir už 1920 m. Lenkijos įvykdytą Rytų Lietuvos okupavimą, po to sekusią aneksiją bei už tai kad Lenkija niekuomet negrąžino likusios okupuotos Rytų Lietuvos su 20 000 kv. km2 teritorija?
1918 m. atkurtai Lietuvos valstybei taip pat priklausė baltų istorinės etninės žemės Suvalkai ir Augustavas. Ten gyveno lietuviai. Iki 1920 m. šias žemes Lenkija užėmė ginklu. Šiandien lietuvių ten beveik nebeliko. Kur dingo lietuviai?
Lenkija dirba, jog užsienio valstybės teritorija – pietryčių Lietuva – taptų polonizuota ir tuo pat laiku padarė viską, jog beveik nebeliktų Lenkijoj lietuvių, kurie gyvena istorinėse baltiškose žemėse? Nepastebit jokių politikos panašumų su Rusija?
Remiantis Lenkijos ambasadoriaus žodžiais, kyla klausimas, ar Lenkija vis dar bando polonizuoti Lietuvą? Šitai prieštarauja daugumos lietuvių valiai. Lietuviai gyvenantys pietryčių Lietuvoj nepaliaujamai kartoja apie besitesenčią lietuvių priespaudą, kuri beje prasidėjus dar XIX amžiuj bei nuosekliai tęsiasi net atkūrus Lietuvos valstybę.
Rusai įsiveržė į Ukrainą bei rusifikavo vietinius ukrainiečius, o vėliau Ukrainoje bus galima leisti vartoti rusų kalbą, suteikiant jai išskirtinį statusą? Verta priminti, jog Rytų Lietuvos provincijoj lenkų kalba atsirado tik kaip pasekmė lietuvių genocido.
Jei Lenkija gali polonizuoti Lietuvą, tuomet Rusija gali rusifikuoti Donbasą? Mums bandoma įbrukti, jog bet kuris okupantas, užėmęs Lietuvos žemes, vėliau ten vykdęs lietuvių genocidą, gali teisėtai reikalauti, jog jo kalba užimtoj žemėj gali tapti juridiškai įteisinta asmenvardžių rašyboje dokumentuose bei viešuose užrašuose. Čia yra pasidavimas okupantui bei kvietimas kitiems okupantams elgtis panašiai.
Rusija, kaip beje Lenkija tarpukariu, įsiveržė į Ukrainą bei panašiai teigia ginanti mažumų bei rusakalbių teises. Bene identiškai Lenkija kalbėjo XX amžiaus pradžioj, kai puolė Lietuvą bei vykdė lietuvių genocidą. Keista, jog Lenkija vis dar naudoja tą pačią užpuolikų retoriką, kurią šitaip mėgsta rusų įsibrovėliai.
Nacių Vokietija puolė Čekoslovakiją, teigdama, jog gina ten gyvenančių vokiečių teises. Mažumų gynyba yra imperinių šalių užsienio politikos kvintisencinis pagrindas bei propaganda.
Lietuvių bei lenkų tautos susitaikė. Galime kartu gintis sėkmingai nuo Rusijos. Tuo pačiu Lenkijos ambasadorius turėtų prisiminti Lenkijos istoriją taip kaip vokiečiai žino savo Antrojo pasaulinio karo istoriją, bei galėtų kompensuoti Lietuvai, kaip Vokietija kompensuoja, įsitraukus į lietuvių kalbos bei kultūros propagavimą Rytų Lietuvoj; organizuoti Lydos bei Krėvos baltiškų kultūrinių santykių atkūrimą su Lietuva; atkurti lietuviškumą Suvalkų bei Augustavo pilsėtuose. O šiuo metu vietoj baltiškumo propagavimo baltiškose žemėse vyksta slaviškumo – polonizavimo propagavimas tose žemėse, net ir tose, kurios priklauso kitai valstybei.
Lietuvos politikams trūksta įgūdžių kad apginti Lietuvos gyvybinius interesus, kuriant karines koalicijas. Svarbu didinti Lietuvos politikų kompetencijas. Tvirtos karinės koalicijos gali tapti sukurtos tik sakant tiesą apie istorinius įvykius.
Minėtas Lenkijos ambasadorius taip pat galėtų prisiminti savo lietuvišką kilmę, jei jau turi lietuvišką pavardę, bei išreikšti meilę savo protėvių šaliai ir kalbai. O gal jį labiau įkvepia kitas buvęs lietuvis, pavarde J. Pilsudskis, kuris perėjo į Lenkijos pusę, dalyvavo lietuvių genocide ir dalyvavo rengiant Rytų Lietuvos okupavimą bei aneksavimą?
Konstanty Radziwiłł
– google.com/search?client=firefox-b-d&q=radziwill+konstanty
Su visa pagarba žemėlapio sudarytojams, bet į pietus nuo Ikaznės prie Dysnos upės matome baltus plotus. O čia randame vietovę Janiški.Kubeleuščina ( Kubiliai?), Kadriški,Pušelaty ( Pušalotas- pušynas?) į rytus nuo Šarkauščinos randame vietoves Margi, pusiaukelėje tarp Šarkauščinos ir Polocko- Girgeli. Tad šios vietovės,manau, turėtų būti subrūkšniuotos žaliai.
Žemėlapyje rodomas XVI a., o anksčiau lietuvių ir baltų gyvenami plotai apėmė didesnę teritoriją.
Tarp Vileikos ir Dokšycų- baltas plotas. bet ten-Butrimava, Karveli, Rakuci,Margi, Bubny,Mališki ( Moliškės?), Šimany ( Šimoniai?), Vitovtsy, Šilency ( Šilėnai?), Biruli…Aplink Slanimą- balta, bet į vakarus nuo jo- Zelva, į rytus – Važginty, prie Baranovičių- Girmantaucy….
Žemėlapiu judame nuo Knišino link Valkavisko- ten balta, bet randame vietoves Buksztel Gajowka, Mantauty, Rimuceucy ( Rimutaičiai?),Begeni,Eiminaucy ( Eiminaičiai?),Geniuši,Malyja ir Balšyja Eismanty, Meštuny Bojdaty ( Baidotai yra ir kaimas Skuodo rajone). Nebent tai buvo jotvingių kalbos plotai- čia randame ir vietovę Jatvez.
Ir vėl dar vienu rašiniu, kaip paprastai, patys save paliekame durniaus vietoj. Ir vėl rašiniu apeliuojama į kažkokį Pilsudskio ar paties ambasadoriaus Radzivilo lietuviškumą. Nuo tokių lietuviškumų seniai turėjome padaryti atsiribojimą. Vėl rašinyje jokio valstybiško tono, tarsi nebūtume teisiškai lygia su Lenkija valstybe. Tarsi Lietuvos valdžia nebūtų valstybės valdžia, o Lenkijos tarnaitė ir t.t. ir pan. Kodėl Lietuvos valdžios elgiasi vytautiškai ar smetoniškai lyg būtume, kaip jie – Lenkijos pono tarnai.
Dabartinių santykių su Lenkija klausimo teisinė esmė yra terminuota dvišalė 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartis, jos terminas yra 5-eri metai. Pagal sutartį tereika terminui baigiantis Lenkijai pranešti, kad jos Lietuva netęsia, ir ji baigtųsi. Taigi dėl galimybių Lenkijai kištis į Lietuvos reikalus reikalinga kaltinti savo valdžią dėl tos sutarties tęsimo, nežiūrint, kad Lietuvos teisė ją nutraukti yra vienašališka. Va dabar dėl tokių ambasadoriaus Radzivilo veiksmų yra būtina čiupti savo valdžią, kad tautai nėra priimtina, jog Lietuva būtų valdžios paversta Lenkijos tarnaite, ir neatidėliojant jai praneštų, jog tos 1994 m. dvišalės sutarties termino nepratęsia.
O ar tik nebuvo Lietuvos nusiginklavimas iki apatinių (to meto Seimas: šauktinių nereikia, ginkluotės nereikia, rebiata dabar jau bus žitj družno, mums pakaks grupelės profesionalų) numatytas tam, kad sunkiai akimirkai atėjus neturėtume kitos išeities, kaip tik strateginės pagalbos prašyti, sutinkant su visai jos reikalavimais?
Kokia ji gali būti strateginė pagalbininkė, kai savęs neapsigina. Lenkiją gina JAV, o Lenkija – LIetuvą. Štai grandinė, kuri veikiau gali būti rezgama, t.y. tariamai ginant Lietuvą su savo kariuomene įsitaisyti Lietuvoje. Ir taip įtampą tęsti dešimtis metų, kol lietuvio Lietuvoje nebeliktų.
Tikrai Ačiū! – Dar ir psichologinis alinimas. Plius ujimas, kaltinimai „TM” skriaudimu ir nepakanta įvairovei… Taip nualintas, pats likęs mažuma savo Tautos žemėje, pradėsi žvalgytis, gal kur yra dar likusi kokia negyvenama sala.
Manau, į galimus kaltinimus “TM” skriaudimu Lietuvos valdžia turėtų tinkamai atsakyti. Galbūt pasiremiama ne tik Konstitucija, bet ir Latvijos, kur valstybinėse mokyklose pereinama prie visuotinio mokymo tik latvių kalba, arba Prancūzijos, kur valstybė finansuoja mokymą berods tik valstybine prancūzų kalba. Neteko skaityti, kad kokių nors šalių ambasadoriai piktintųsi ar skųstųsi tokia Prancūzijos kalbine politika, ar Europos tautinių mažumų komisaras dėl to Prancūzijai turėtų priekaištų. Tokia mano nuomonė.
Nepainiokite tautinės mažumos teisės subjektų, kurių Lietuvoje nėra, su kitataučių gyvenančių ne savo tautos valstybėje asmenų teisėmis. Šios teisės subjektų Lietuvoje yra – tai lenkai, rusai ir kiti. Taigi reikalinga kalbėti, grindžiant ne kaip Latvijoje, Prancūzijoje yra, o kaip nustato Lietuvos įstatymai.
Na, neteko nė to girdėti, kad mūsų strategiškiausioji skelbtų ultimatumus vokiečiams dėl DE paribyje su PL gyvenančių jų „TM”, dėl lenkakalbių vaikų mokymo lenkų k. (bent jau mano ausų tai nepasiekė).
turėjo būti P.Skutui
BNS ir l rytas .l t inf.2009-12-09 17:20″Vokietijos lenkų atstovai, susitikę Berlyne su Europos Tarybos delegacija, pasiskundė, kad Vokietija nesilaiko 1991 metais pasirašytos Lenkijos ir Vokietijos tarpvalstybinės sutarties straipsnių apie gimtosios kalbos mokymąsi mokyklose, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP… .-.lrytas.lt/it/visata/2009/12/09/news/vokietijos-lenkai-nori-mokyklose-mokytis-lenku-kalbos-5745317/amp/
Lenkija nuolat įkyriai kelia pretenzijas Vokietijai su reikalavimais lenkams Vokietijoje suteikti tautinės mažumos statusą, bet Vokietija atsisako tai padaryti. Lenkija demagogiškai aiškina, kad jei Lenkijoje vokiečiams suteiktas tautinės mažumos statusas, tai esą ir Vokietija už tai privalo suteikti lenkams tautinės mažumos statusą. Bet Vokietija atsako, kad tautinės mažumos statusas lenkams pagrįstai buvo suteiktas anksčiau, kai Vokietijai priklausė Prūsijos, Pozeno, Silezijos žemės, kuriose buvo lenkų mažumos apgyvendintų rajonų. Tačiau, kai šios žemės atiteko Lenkijai, neliko pagrindo lenkus laikyti tautine mažuma dabartinėje Vokietijos teritorijoje.
2009? Kaip Vakarų valstybės tvarkosi domėjausi po to, kai su „Talka” surinkome parašus dėl 2-kalbių pasų svetimvardžiams. Pastaruoju metu jau nebe. Kiek žinau, Vokietijoje, kaip ir kt. Vakarų šalyse kitakalbės m-klos veikia tik savaitgaliais, tik jų pačių pastangomis. Jos – ne valstybės biudžeto rūpestis. Juolab, jei ta kitakalbystė atsirado kaip okupacijos laikų palikimas.
Ne nuo TMAPK vykdymo reikia pradėti, o nuo išsiaiškinimo, ar sau privilegijų reikalaujantys kitakalbiai nėra nematerialus okupacijos palikimas. Jei būtent taip – paaiškinti tiems SVETIMkakalbiams, jog jais naudojamasi, jie apgaudinėjami, jog, tenkindami jų norus, pažeistume tarptautinį įstatymą, nepripažįstantį okupacijos padarinių teisėtumo. Ir tuo klausimą užbaigti, kol dar ir patys kaimynės teiginiais neįtikėjome, nepradėjome okupanto teisinti, lyg kokios Stokholmo sindromo aukos.
(Beje, dėl TMAPK yra ne privalomas, o tik patariamojo pobūdžio dokumentas. Ar ir kiek jo laikytis valstybė turi nuspręsti atsižvelgdama ir į turimas galimybes, ir į istorinę santykių su kaimyne patirtį!.. Taigi?.. )
Labai kvailas prapiesorių palyginimas Pietryčių Lietuvos su Sudetais. Ar galit be deziuko paaiškinti, kas tie Sudetai iš tikro buvo?
Dėl lenkų veiksmų, tai viskas daug maž gerai aprašyta, bet lyginti su Donbasu, tai kaip mėnulį su balerina.