Gegužės 16–18 dienomis, vykstant Europos muziejų nakčiai, įdomioms ir nekasdienėms patirtims į svečius kviečia didžiulis būrys Lietuvos pilių ir dvarų. Šimtmečių istoriją, valstybės vystymosi ir griūčių laikus menantys dvarai prabils skirtinguose šalies miestuose.
Grakščius rūmus supantys išpuoselėti parkai, menės, kuriose politinius sprendimus priimdavo didieji kunigaikščiai ir kilmingiausios valstybės šeimos, sienos, tarp kurių vykdavo kultūrinis ir socialinis gyvenimas, – toks Lietuvos pilyse ir dvaruose užkoduotas DNR bus pristatytas muziejų naktyse.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacija paruošė lankytojams Europos muziejų nakties atmintinę. Didesnei renginių daliai reikalinga pasirūpinti išankstine registracija.
Paežerių dvare – poniškas retro skambesys su puotos bruožais (gegužės 16 d.)
Vilkaviškio rajone, užburiančioje Paežerių ežero pietinėje pakrantėje, įsikūrusi to paties pavadinimo dvaro sodyba – vienas raiškiausių perėjimo iš baroko į klasicizmą laikotarpio sodybinių ansamblių Lietuvoje. Žaliais atspalviais nusidažius dvaro parkui, virš senų medžių stiebiasi įspūdingas neogotikinis raudonų plytų 17 m aukščio Belvederio bokštas.
Pastaruosius 15 metų Paežerių dvaro ansamblis išgyvena renesansą – jame rekonstrukciją įgyvendina Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras. Neseniai restauruoti oficinos ir ledainės pastatai.
Gegužės 16 d. Paežerių dvare rengiama „Dvaro puota“ – rengiama istorikės Andželikos Laužikienės paskaita „Tarpukario dvaro desertai“, lydima skonių patirčių, pasivaikščiojimas su gidu po Art Deco parodą, taip pat – kūrybinės dirbtuvėlės ir foną užpildantys akordai, kurie savo skambesiu kvies ypatingą naktį sutikti šokiais.
Trakų pusiasalio ir Medininkų bokštuose atgyja viduramžiai (gegužės 17 d.)
Šiandien nedidelė ir rami Medininkų gyvenvietė viduramžiais buvo svarbių istorinių ir politinių įvykių sūkuryje. Čia XIV a. pirmoje pusėje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, pastatyta Medininkų pilis – buvęs gynybos punktas nuo Kryžiuočių ir Livonijos ordinų agresijos, kuriame 1402 m. įvyko kryžiuočių apgultis.
Centrinis gynybinių griovių juosiamos Medininkų pilies bruožas – išlikęs apie 30 m aukščio šiaurės rytų bokštas.
Trakų pusiasalio pilis statyta XIV a. vid. – XV a. pr. Tai – viena didžiausių gardinių pilių Lietuvoje, užėmusi 4 hektarų plotą ir turėjusi 11 skirtingo dydžio gynybinių bokštų.
Pilies kiemas ilgai nebuvo apgyvendintas – žmonės įsikurdavo pilies bokštuose. Vėliau pilies teritorijoje dominikonų vienuoliai pasistatė medinį vienuolyną. Kadaise Didžiąja vadintos pilies teritorijoje, buvusiuose dominikonų pastatuose, įkurta sakralinio meno paroda.
Medininkų ir Trakų pusiasalio pilyse bus kviečiama įklausyti į prabylančias viduramžius menančias sienas ir vėjo pasakas.
Medininkų pilyje rengiama apžvalginė ekskursija, pamokos „Žalgiris. Rūstybės diena“, „Plunksnos šokis“ ir stulbinantys pasakojimai. Tuo metu Trakų pusiasalio pilies bokštuose atgis jauno karžygio Albino istorija. Drąsus, smalsus ir išsilavinęs – toks jis tarsi veda mus senųjų laikų takais. Kūrybiniuose užsiėmimuose kiekvienas bus kviečiamas paliesti praeitį savo rankomis.
Gedimino pilies bokšte – laiškas iš susapnuoto Vilniaus (gegužės 17 d.)
Europos muziejų nakties proga lankytojai kviečiami sugrįžti ten, kur prieš 700 metų kūrėsi, pasak legendos, iš didžiojo kunigaikščio Gedimino sapno užgimęs Vilnius.
Vilnius buvo ne tik LDK sostinė, bet ir politinis centras su svarbiausiais šalies įvykiais ir didžiųjų kunigaikščių rezidencijomis. Šiandien čia stūkso vienas ikoniškiausių Lietuvos, tautos kovų už nepriklausomybę ir valstybingumą simbolių – Gedimino pilis.
Šį Vilniaus gimimo ir augimo simbolį saugo Lietuvos nacionalinis muziejus, kviečiantis sostinės gyventojus ir svečius į trumpas vakarines ekskursijas po pilies bokštą. Jų metu skambės intriguojantys pasakojimai apie Gedimino kalną, legendinį Gedimino laišką, Aukštutinės pilies raidą bei Vilniaus miesto kūrimosi ypatumus.
Biržuose – dėmesys baltų papuošalams ir atskira programa mažiesiems (gegužės 17 d.)
Pasienyje su kaimynine Latvija ramuma alsuoja Biržų miestas su XVI a. menančia pirmąja Lietuvoje bastionine itališkos rūšies tvirtove – Biržų pilimi. Dar tame pačiame amžiuje užtvenkus miestą kertančias Agluonos ir Apaščios upes, greta pilies nusidriekė pirmasis šalyje dirbtinis tvenkinys, vadinamas Širvėnos ežeru ir užimantis 400 ha plotą.
Visą pilies kompleksą sudaro atstatytieji rūmai, arsenalas, tiltas, dvi parakinės, vartų bei gynybinių statinių liekanos. Rūmuose veikia Biržų krašto muziejus „Sėla“, viešoji biblioteka ir restoranas.
Biržų tvirtovė šių metų Europos muziejų nakčiai siūlo vieną gausiausių veiklų spektrų su atskira dienotvarke mažiesiems lankytojams. Tądien šurmulys atgis ir rūmuose, ir jų rūsyje, ir arsenalo salėje, ir pilies kieme.
Vaikams paruošta pažintinė ekskursija apie pilies medžius ir baltų genčių papuošalų pristatymas, archeologiniai ir architektūriniai žaidimai rūmų rūsyje ir Vaikų žaidimų kampelyje.
Suaugusieji kviečiami apžiūrėti Biržų pilies parodas ir parodą „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“ , „pasklandyti“ su Biržiečiu, jėgas išbandyti „Cornholo“ ir stalo žaidimuose, o lauko galerijoje – pasivaišinti skanumynais ir arbata.
Europos muziejų nakties pabaigai Biržuose – besileidžiančią tamsą pertrauksianti naktinė terapija: koncertas M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais „Čiurlena“, multiinstrumentalisto Gedimino Stepanavičiaus pasirodymas ir šiuolaikinio šokio spektaklis „Balkonas“.
Rokiškyje – išskirtinio rekordo paieškos: daugiausia gurkšnojančių pieną vienu metu (gegužės 17 d.)
Sename parke, ošiančiame Rokiškio miesto pakraštyje, iš toli boluoja rūmai. Tai – Rokiškio dvaras, vienas vertingiausių klasicizmo-istorizmo laikotarpio sodybinių ansamblių Lietuvoje. Jo palikimą globoja svetingasis Rokiškio krašto muziejus.
Europos muziejų nakties sumanymui rokiškėnai ruošia ekskursiją „Gurmaniškas žvilgsnis: nuo rūsio iki stalo“. Šios patirties metu lankytojai išbandys naujovę – pasivaikščiojimą dvaro rūmuose su naująja gido sistema. Kiekvienas ekskursantas gaus po ausinę ar imtuvą, į kurį įtraukiančias dvaro istorijas gidas papasakos be triukšmo ar trikdžių.
Gegužės 17 d. vakaras boluojančiuose rūmuose pasižymės ir ypatingo „balto“ rekordo siekimu. Kadangi 2025 m. Rokiškio dvaro pieninė mini apvalią šimtmečio sukaktį, lankytojai bus kviečiami kartu užfiksuoti rekordą – daugiausia žmonių, vienu metu vienoje vietoje degustuojančių pieną. Tądien taip pat žadama mugė ir Marijono Mikutavičiaus koncertas.
Rokiškio dvare taip pat galima susipažinti su Rokiškio krašto istorija, apžiūrėti Liongino Šepkos drožinius, Prakartėlių parodą.
Džiazas, dainuojamoji poezija ir eurocentrizmas Kelmėje (gegužės 17 d.)
Europos muziejų savaitės metu į svečius lankytojai kviečiami į penkių šimtų metų senumo Kelmės dvarą, – prieš pusę amžiaus tai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdos. Dabar išlikusiuose centriniuose rūmuose ir svirne šeimininkauja Kelmės krašto muziejus.
Europos muziejų savaitę kelmiškiai paminės dviejų parodų atidarymu. Vieną iš jų – „Naujasis eurocentrizmas ir /ar lietuviškas tautiškumas“ – dvaro rūsyje pristatys mišrių medijų menininkas Tomas Lagūnavičius.
Renginį vainikuos atlikėjos Aistės Tomkevičiūtės-Pajaujienės atliekiami dainuojamosios poezijos, džiazo kūriniai ir šokiams kviečiantys ritmai.
Kelmės dvaro sodyba – retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras, atspindi raiškiausius dvarų architektūros, parkų bei ūkininkavimo raidos bruožus. Kartu tai – ir svarbios šalies istorijos liudininkas: būtent čia pirmiausiai Lietuvoje prasidėjo 1831 m. sukilimas prieš carinę Rusiją.
Jurbarke – beprotišku greičiu besisukančio gyvenimo „vilkelio“ stabtelėjimas (gegužės 17 d.)
Trijų upių – Nemuno, Mituvos ir Imsrės santakoje – įsikūrusio Jurbarko miesto pažiba – dvaro sodyba. LDK laikais ji priklausė valdovų žmonoms: Bonai Sforcai, Onai Habsburgaitei, Cecilijai Renatai Habsburgaitei, Liudvikai Marijai. Vėliau šios valdos pateko Radvilų žinion.
Stilingi neoklasicizmo stiliaus rūmai pirmojo pasaulinio karo išbandymų neatlaikė – 1914 m. juos nugriovė vokiečių kareiviai. Vis tik laiko tėkmei nepasidavė dvi oficinos ir įspūdingi, kelią į puošniąją dvaro aplinką, kurioje vykdavo šventės, suvažiuodavo svečiai, kunigaikščiui artimi žmonės, atverdavę vartai.
Jurbarko dvaro sodyboje Europos muziejų naktį siūloma praleisti su „Inkilais“ – duetu, kuriam kūryba – būdas sustabdyti pašėlusiai besisukantį gyvenimo „vilkelį“, klausti ir klausyti to, kas įprasmintų buvimą dabartyje.
Tuskulėnų dvare – jautrus atminimas skambant F. Šopeno kūriniams (gegužės 17 d.)
Neries upės pakrantėje Vilniuje iki šiol išlikę grakštūs klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, pastatyti apie 1825 m. Dvaro sodyba čia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto įkurta buvo dar anksčiau – XVI a. viduryje, ir tuo metu veikė kaip pagalbinis Vilniaus pilių ūkis.
Laikui bėgant dvaras keliavo per kelių didikų giminių rankas, galiausiai atiteko caro generolui. Vis dėlto grakščiųjų dvaro rūmų vaizdingoje Neries pakrantėje sienos po Atrojo pasaulinio karo tapo šaltakraujiškų nusikaltimų prieš nekaltus žmones liudininkėmis. Teritorijoje veikė represinės sovietų struktūros, įrengta masinė kapavietė.
Dabar Tuskulėnų dvaro teritorijoje veikia Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas. „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ Baltajame dvarelyje ir „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ dvaro rūmuose – tai parodos, kurias lankytojai kviečiami apžiūrėti Europos muziejų nakties metu.
Lankytojai taip pat kviečiami kultūrinėje pamokoje „Žaidimai dvaruose“ susipažinti su XVII–XIX a. žinomais aktyviais ir stalo žaidimais, ekskursijoje po Tuskulėnų rimties parką sužinoti apie dvaro istoriją, sovietinio laikotarpio įvykius, aplankyti koplyčią-kolumbariumą, kur ilsisi sovietinių represijų aukos.
Europos muziejų nakties proga dvaro rūmuose taip pat nuskambės Frederiko Šopeno kūriniai, kuriuos atliks pasaulinį pripažinimą pelnęs pianistas virtuozas Kasparas Uinskas.
Tėvelio Stanislovo išpuoselėtoje Paberžėje – 1863 m. sukilimo aidai (gegužės 18 d.)
1863 m. sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią ir tėvelis Stanislovas – dvi pagrindinės asociacijos, susijusios su Kėdainių rajone esančia Paberže.
Manoma, kad Paberžės dvaras su iki šiol išlikusiais mediniais rūmais įkurtas prieš kelis šimtmečius. Šis, per daugelį neramumų išlikęs pastatas skirtas 1863 m. sukilimo atminimui: tuo metu Paberžėje kunigavo 1863 m. sukilimo vadas Antanas Mackevičius, kuris pirmasis surengė 300 sukilėlių būrį ir jiems vadovavo, o dvaras virto sukilėlių štabu, ginklų kalve ir užsiėmimais.
Europos muziejų nakties proga lankytojai kviečiami atvykti į Paberžę, prasmingai praleisti dieną pajuntant dvaro atmosferą, susipažįstant su iškiliais asmenimis, sukilimo priežastimis, eiga ir pasekmėmis.
Europos muziejų naktis užsuks ir į kitas Lietuvos pilis ir dvarus. Veiklos šio tarptautinio sumanymo proga taip pat žadamos Tauragės pilyje, Plungės, Hugo Šojaus, Kretingos dvaruose ir kituose nepaminėtuose. Artimiausiais dvarais ir įtraukiančiomis jų veiklomis pasidomėti galite čia.
