Susidarius kritinei padėčiai nesveiki gyvensenos įpročiai labiau linkę krypti sveikatai nepalankia linkme – pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, tyrę moksleivių ir suaugusiųjų gyvensenos pokyčius COVID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu.
Pandemija ir su ja susiję įprasto gyvenimo ribojimai sukėlė žmonėms stresą ir gyvensenos pokyčius, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai. Taip pat pastebima, jog nemaža dalis pokyčių, atsiradusių pandemijos metu, išliko ir po jos.
2022-2023 m. Lietuvoje atliktas tyrimas, į kurį buvo įtrauktos trys atsitiktinės imtys: vienuoliktos klasės moksleivių (n=1419), kolegijų pirmo kurso studentų (n=1457) ir suaugusių 20–64 metų gyventojų (n=1500). Vertinti mitybos, fizinio aktyvumo, žalingi įpročiai ir kūno svoris, jų pokyčiai COVID-19 pandemijos metu ir pokyčių išlikimas po pandemijos.
Moksleiviai: nelaimingi ir vieniši
Beveik kas trečias moksleivių teigė, kad pandemija pablogino jo gyvenimą. Ji paveikė psichikos sveikatą, bendrąją sveikatą, fizinę veiklą, ateities lūkesčius, mokymosi rezultatus, ir ypač tarp merginų. Gana didelė dalis moksleivių patyrė nerimo simptomus, jautėsi nelaimingi ir vieniši, jiems trūko socialinės paramos. Sumažėjo fizinis aktyvumas, kuris daugumos moksleivių yra nepakankamas.
„Pandemija turėjo neigiamą poveikį moksleivių mitybos įpročiams: daugiau nei pusė moksleivių ne kasdien pusryčiavo, apie 70 proc. ne kasdien valgė daržoves ir vaisius, dažnai buvo valgomi saldumynai. Tarp moksleivių buvo paplitęs įprastų ir elektroninių cigarečių rūkymas, taip pat alkoholio vartojimas“, – sako moksleivių tyrimui vadovavęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto (VSF) Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Kastytis Šmigelskas.
Trečdaliui studentų padidėjo kūno svoris
COVID-19 pandemija paveikė ir studentų gyvenseną. Beveik pusė studentų (42,5 proc. vaikinų ir 55,7 proc. merginų) karantino metu jautė stresą. Jų mitybos įpročiai pakito tiek sveikatai palankia, tiek ir nepalankia linkme. Apie trečdalis studentų dažniau valgė namie gamintą maistą. Penktadalis merginų ir mažesnė dalis vaikinų vartojo daugiau šviežių daržovių ir vaisių.
Deja, panaši studentų dalis padidino namie gamintų konditerijos gaminių, saldumynų ir greito maisto vartojimą. Taip pat dažniau buvo valgomi įvairūs užkandžiai. Pandemijos metu kas trečias studentas sumažino fizinį aktyvumą. Net 38,7 proc. merginų ir 31,1 proc. vaikinų atsakė, kad jiems padidėjo kūno svoris.
Dažniau griebėsi saldumynų, alkoholio ir cigaretės
Pandemijos metu keitėsi ir suaugusių žmonių gyvensenos įpročiai. Šie pokyčiai priklausė nuo lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos ir išsilavinimo. Daugiau moterų nei vyrų padidino šviežių vaisių ir uogų, namie gaminto maisto – tačiau ir šokolado bei saldainių vartojimą. Tuo tarpu daugiau vyrų nei moterų teigė padidinę greito maisto vartojimą, alkoholinių gėrimų vartojimo dažnį ir kiekį bei rūkymo dažnį ir intensyvumą.
Gyvensenos pokyčiai pandemijos metu susiję ir su amžiumi. Daugiau jauniausios amžiaus grupės (20–34 m.) gyventojų teigė padidinę šokolado ir saldainių, saldintų gėrimų, greito maisto, namie gaminto maisto, konditerinių gaminių bei užsakomo į namus maisto vartojimą, palyginti su vyriausio (50–64 m.) amžiaus gyventojais. Jauni tiriamieji taip pat dažniau nurodė padidinę suvalgomo maisto kiekį bei užkandžiavimo dažnį.
Įpročiai išliko – tiek sveiki, tiek nesveiki
Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau nurodė padidinę sveikatai palankaus maisto: žuvies ir jūros gėrybių, šviežių daržovių, vaisių ar uogų, vartojimą, palyginti su kitomis išsilavinimo grupėmis. Daugiau aukštojo išsilavinimo gyventojų padidino užsakyto į namus maisto vartojimą. Be to, daugiau aukštojo nei žemesnio išsilavinimo tiriamųjų atsakė, kad jie pandemijos metu sumažino suvalgomo maisto kiekį ir užkandžiavimo dažnį bei sveikatai nepalankaus maisto, tokio kaip saldumynai, saldinti gėrimai, greitas maistas, vartojimą.
„Nemaža dalis pokyčių, atsiradusių COVID-19 pandemijos metu, išliko ir po pandemijos. Daugiau nei 60 proc. gyventojų, padidinusių šviežių daržovių, vaisių bei grūdinių produktų vartojimą, teigė, kad ir po pandemijos jie dažniau vartoja šiuos produktus.
Kita vertus, beveik trečdalis gyventojų, padidinusių sveikatai nepalankaus maisto: saldumynų, saldintų gėrimų, greito maisto, vartojimą, išlaikė šiuos nesveikus įpročius ir po pandemijos. Kūno svorio priaugusių žmonių gyvensenos įpročiai pandemijos metu dažniau keitėsi sveikatai nepalankia linkme, ir tie pokyčiai išliko. Palyginti su normalaus svorio žmonėmis, turintieji antsvorio dažniau priaugo papildomų kilogramų,“ – komentuoja projekto vadovė ir LSMU VSF Sveikatos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja prof. Vilma Kriaučionienė.
Gyvensenos pokyčiai pandemijos metu buvo susiję su gyvensenos įpročiais po pandemijos. Sveikatai nepalankaus maisto vartojimą dažniau padidino tie, kurie juos valgė kasdien, fizinį aktyvumą sumažino rečiau besimankštinantys, o rūkymas ir alkoholio vartojimas dažniau padidėjo šiuos žalingus įpročius turintiems žmonėms.
Taigi, krizinių situacijų metu nesveiki gyvensenos įpročiai yra labiau linkę krypti sveikatai nepalankia linkme, todėl pastovus sveikos gyvensenos ugdymas padėtų išvengti neigiamų pokyčių, sutrikus įprastam gyvenimui.
Tyrimas atliktas vykdant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuotą projektą „Lietuvos moksleivių ir suaugusių gyventojų sveikatos rizikos veiksnių pokyčių COVID-19 pandemijos laikotarpiu vertinimas ir rekomendacijų jų neigiamam poveikiui mažinti parengimas”.
