Seimas, spręsdamas netolygaus teismų darbo krūvio, teisėjų specializacijų teismuose, neefektyvaus finansinių išteklių valdymo, teismų infrastruktūros pastatų naudojimo klausimus, priėmė teisės aktų pakeitimus dėl apylinkių teismų pertvarkos.
Atsižvelgiant į esamų apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį, veikimo efektyvumą ir kitus kriterijus, nuspręsta stambinti kai kuriuos apylinkių teismų rūmus, dalies rūmų atsisakyta, taip pat pakeistos dalies apylinkių teismų veiklos teritorijos.
„Kalbame apie penkių pastatų uždarymą: Lazdijuose, Pasvalyje, Skuode, Pakruojyje, Akmenėje. Šiandien, deja, situacija šiuose pastatuose yra tokia, kad mes turime po vieną, po du teisėjus. Pavyzdžiui, Lazdijuose yra vienas teisėjas, 2 tūkst. kvadratų pastatas ir kur kas didesnis aptarnaujantis personalas – 20 žmonių. Darbo krūvio užtikrinti mes negalime“, – pristatydama teisės aktų projektus sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Pasak teisingumo ministrės, po apjungimo apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijos bus didesnės – taip bus balansuojamas apylinkių teismų, jų rūmų darbo krūvis, bylos konkrečiuose teismuose ar rūmuose bus skirstomos didesniam teisėjų skaičiui, teisėjai turės galimybes specializuotis, bus užtikrinama aukštesnė teisėjų kvalifikacija, greitesnis ir efektyvesnis bylų nagrinėjimas. Priimtais pakeitimais didės lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumas.
Apylinkių teismų ar teismo rūmų veiklos teritorijų apjungimas bus vykdomas vadovaujantis šiais principais: nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų turi būti ne didesnis kaip 60 km atstumas (važiuojant keliu), išskyrus nereikšmingus skirtumus; yra išvystyta gera, patogi susisiekimo infrastruktūra.
Jei nėra galimybių perkelti teismo rūmų veiklos į kitus to paties teismo rūmus, sujungus kelis to teismo rūmus, apjungus skirtingų apylinkių teismų teismo rūmus (dėl patalpų trūkumo ir kt.), tokie teismo rūmai yra išlaikomi ir veikla organizuojama juose, ateityje periodiškai įvertinant, ar vis dar egzistuoja teismo infrastruktūros; jei taip, kuriuose teismo rūmuose tokią veiklą organizuoti yra efektyviau.
Tai tik ūkiniai dalykai, kurie teisingumo vykdymo teisine prasme nepagerins. Kai pagerinimui šia prasme yra reikalingi kardinalūs paties teismo struktūriniai pakeitimai. Yra būtina didinti teisėjo, jo sprendimų savarankiškumą, kartu stiprinant jo profesinės atsakomybės kontrolę dėl priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Einant šia kryptimi turėtų mažėti teismų pirmininkų vaidmuo teisingumo vykdymo organizavimo procese, gal net apsritai keltinas jų reikalingumo klausimas dabartinei jiems priskirtai administracinei ar procesinei bylų nagrinėjimo paskirčiai vykdyti. Šia prasme, pvz., būtų galima pradėti nuo apeliacinės instancijos teismų pirmininkų atsisakymo. Tokiu atveju gali būti, kad vietoje Teisingumo ministerijos pakaktų ir Teisingumo vykdymo departamento, kurio vadovą Seimo pritarimu skirtų Prezidentas.