Spalio 15 d. Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos inicijuotam projektui, kuriuo Lietuvoje būtų įteisinti teismų tarėjai.
„Teismų tarėjų įteisinimas Lietuvoje padidins ne tik žmonių pasitikėjimą mūsų teismais, bet ir Lietuvos piliečių tarpusavio pasitikėjimą. Tai įrodo kitų valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos – praktika“, – tvirtina Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, vienas projekto iniciatorių.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Juozo Bernatonio teigimu, dabar egzistuoja nemaža atskirtis tarp teismų ir eilinių piliečių,
kuriems dažnai atrodo, kad teisėjai sudaro tam tikrą uždarą elitinį ratą, esantį toli nuo žmonių rūpesčių. Tai liudija ir sociologinės apklausos: teismais pasitiki tik 19,7 proc. šalies gyventojų, o nepasitiki 28 proc.
„Šiuo projektu siekiame, kad augtų visuomenės pasitikėjimas mūsų teismais ir teisine sistema, skatiname skaidrumą. Teisėjų tarėjų dalyvavimas teismo sprendimų priėmime taptų efektyvia prevencija kovojant prieš korupciją teismų sistemoje. Tai būtų papildoma teisėjų nepriklausomumo garantija, apsauga nuo galimo poveikio teismui“, – J. Bernatonis.
Visuomeniniai tarėjai dalyvautų bylose, iškeltose dėl korupcinių nusikaltimų, pavyzdžiui, dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ar piktnaudžiavimo bei civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo. Visos šalys bylose turėtų teisę prašyti, kad teismo procese galėtų dalyvauti visuomeniniai tarėjai.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, Lietuvos teismuose per metus išnagrinėjama 50–70 bylų dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir apie 200–300 baudžiamųjų bylų dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Anot J. Bernatonio, visuomenės atstovai į teismus atneštų bendruomenėje vyraujantį supratimą, socialines normas arba „gyvąją teisę“, būtų įteisinta dar viena tiesioginės demokratijos forma: „Pritraukus įvairias socialines grupes atstovaujančius asmenis, tarėjai į teismo vertinimą atneštų požiūrių įvairovę, įvairiapusišką vertinimą ir teisingesnius sprendimus. Be to, tarėjai, turėdami tam tikrą specifinę patirtį, teismams sudarytų galimybes priimti sprendimus, kurie šalims yra suprantami, o teismui leistų geriau suprasti šalių poziciją ir lūkesčius.“
Tarėjais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Asmens tinkamumą būti tarėju vertintų Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisija. Planuojama, kad tarėjų sąrašus sudarys ir administruos Nacionalinė teismų administracija.
Susiję straipsniai:
- Seimas svarstys siūlymą Konstitucijoje įtvirtinti tarėjų institutą
- Vyriausybė pritarė 2019 metų biudžeto projektui
- Seimas pritarė Sauliaus Skvernelio kandidatūrai į Ministrus Pirmininkus
- Seimas pritarė XVII Vyriausybės programai (video, nuotraukos)
- Seimas pritarė siūlymui sudaryti naują Nacionalinės sveikatos tarybą
- Seimas po pateikimo pritarė referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo surengimui
- Seimas po svarstymo pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
- Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją
- Seimas išplėtė užsieniečių neįsileidimo į Lietuvą pagrindus
- Seimas suteikė Vyriausybei naujus įgaliojimus (video)
- Seimas atmetė siūlymą naikinti Generalinę miškų urėdiją
- Seimas svarstys siūlymą mažinti seimo narių skaičių
- Seimas įteisino socialinio draudimo įmokų „atostogas“ ir „grindis“
- Kovo 10-ąją Seimas rinksis į pirmąjį pavasario sesijos posėdį
- Seimas svarstys siūlymą suvienodinti reikalavimus kai kuriems referendumams
- Seimas spręs dėl antstolių ir notarų atlyginimo nustatymo tvarkos
- Seimas nesumažino referendumo kartelės Konstitucijos pataisoms priimti
- Seimas nepritarė siūlymui uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose
- Seimas papildė darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimo į Lietuvą tvarką
- Seimas padidino asmenų, negalinčių pagrįsti savo pajamų, atsakomybę
- Seimas svarstys siūlymą padidinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių
- Seimas svarstys šalies vadovės siūlymą riboti antstolių atlyginimą
- Seimas pareiškė, kad okupuotose Ukrainos srityse surengti „rinkimai“ yra neteisėti
- Numatyta data, kada naujai išrinktas Seimas rinksis į pirmąjį posėdį
- Kitą savaitę darbą pradės 2016–2020 metų kadencijos Seimas
- Seimas apsisprendė siūlyti vyriausybei pradėti tarimąsi su ES dėl vasaros laiko taikymo
- Iš arti. Kaip Seimas svarstė siūlymą išslaptinti prisipažinusius KGB bendradarbius (video)
- Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)
- Seimas pripažino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu
- Seimas priėmė Mecenavimo įstatymą
Imamasi dar vienos sovietinio tipo priemonės teisingumo vykdymo neteisingumui maskuoti formaliai, žmonėms mulkinti, užuot ėmusis efektyvios visuomenės tiesiogiai renkamos konstitucinio rango galių institucijos teisingumo vykdymo sistemos pareigūnų savivaldos demokratinei priežiūrai ir kontrolei vykdyti įkūrimo. Be tokios institucijos valstybės valdymas yra tarsi statinys be vieno šulo, tarsi – eismas vyktų be valstybinės inspekcijos priežiūros ir kontrolės…
Akivaizdu, kad Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos teismų tarėjų praktikos tikti Lietuvai negali, tai visiškai skirtingo lygio ir mentaliteto, istorinio vyksmo visuomenės. Be to, sekti šiandien šių šalių pavyzdžiu, įsivedant teismų tarėjus, jau reikštų imtis atgyvenusių, brangių ir efektyvių dalykų. Beje, tas siūlymas veikiau yra tas šiaudas, už kurio LSDD bando griebtis artėjant Seimo rinkimams…
Nesutikčiau su Tamstos nuomone . Kiek suprantu tarėju institucija prisidės tik dideli rezonansą sukėlusiose bylose . Tai tik pradžia , beje esami teisėjai ketvirtį amžiaus atgal irgi nebuvo išugdyti kriogeninėse kamerose . Aišku lyginti Lietuvos ir Prancūzijos nereikėtu .. bet ta žingsni žengus daug anksčiau šiandieninė jaunimo karta geriau perprastu teismu darbo subtilybes ir mes daug rečiau ginčitumėmės dėl teisingumo vertinimo Lietuvoje .
Jaunimo kartai susipažinti su teismų darbo subtilybėmis galima ir be tarėjų instituto. Antai, turintys poreikį “perprasti teismų darbo subtilybės”, gali metus ar kitus padirbėti teismo posėdžio sekretoriumi, gilintis į bylas ir sprendimus jose galimybės tokiu atveju puikiausios – teismo subtilybės taps žinomos kaip savi penki pirštai… Be to, teismo posėdžiai yra atviri, taigi, kad tuščiai nesiginčius vertinant vienu ar kitu atveju teisingumą Lietuvoje, galima eiti į posėdžius ir stebėti teismo darbą, po to vertinti teismo sprendimą, įstatymų taikymus nagrinėtoje byloje teisingumo vykdymo prasmę. Beje, kiek praprusus savo teisingumo vertinimus tokie asmenys galėtų skelbiami ir viešai tik gal kol nesibaigė byla neminint teisėjo – teisingumo vykdytojo bei ginčo šalių pavardžių. Taigi su “teismų dabo subtilybėmis” buvo ir yra puikiausios galimybės susipažinti ir neįvedus teismų tarėjų instituto.
” Tarėjais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą” ..bėda kad gyvenimo patirtis ateina tik su metais ir padarius gana didelį jame kiekį klaidu ..tai tokį pareiškimą vertinčiau kaip forma neturinčia po savimi nieko bendro su tarėju institucija .Antra jei teismai formuoja teisine praktika priimant sprendimus , tarėju institucija dirbdama teismu sudėtyje atliks ta pati vaidmenį …todėl bendros žinios čia netinka . Reikia plataus požiūrio kuris galėtu sukritikuoti teisines ‘subtilybes’ visuomenininko akimis žiūrint .
“Visuomeninko akimis žiūrint” gali ir turi būti kritikuojami įstatymai, o ne įstatymais grindžiami teisingumo vykdytojo – teismo sprendimai. Byloje dalyvaujantis tarėjas nesutikdamas su teisėjo siūlomu sprendimu, viso labo galėtų byloje raštu pareikšti atskirą nuomonę,t.y. kritikuoti tas teisines “subtilybes”, tačiau sprendimas būtų priimamas toks kokį siūlė teisėjas. Taigi tas tarėjo “žiūrėjimas visuomeninko akimis”, neturint balso priimamiems sprendimams byloje, teismo procese tik darytų jovalą, gaišintų laiką, didintų išlaidas.Tad įvedant teismų tarėjus yra būtina, kad atsirastų ir komunistinis CK arba tada tiek teisėjas, tiek tarėjai būtų tik “visuomeninkai”…